Kauno apygardos teismo nutartis

2013-09-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1653-260/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-05
Bylos Nr.
2S-1653-260/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1653-260/2013,Proceso Nr. 2-22-3-01074-2013-7,Procesinio sprendimo kategorijos: 129.1; 129.11; 122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės R. M. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1331-736/2013 pagal pareiškėjos antstolės R. M. pareiškimą dėl baudos vykdomajame procese skyrimo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos vadovui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė R. M. kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1-3) skirti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) direktoriui S. S. 500 Lt baudą. Prašyme nurodė, kad vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkės ŽŪB „Pirmasis ūkis“ dviejų trečiosios eilės išieškotojų naudai. Šiose vykdomosiose bylose 2012 m. gegužės 3 d. patvarkymu Nr. S-5328, adresuotu Agentūrai, areštuota skolininkės ŽŪB „Pirmasis ūkis“ reikalavimo teisė į 140 682 Lt sumą, taip pat pareikalauta asmens, pas kurį yra skolininkės lėšos, pervesti lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą. Skolininkei apskaičiuota 28 864,69 Lt išmoka, vykdant aukščiau nurodytus patvarkymus, buvo pervesta į antstolių depozitines sąskaitas: 6 761,21 Lt į pareiškėjos depozitinę sąskaitą ir 22 103,48 Lt į antstolio A. Š. depozitinę sąskaitą. Agentūra pinigines lėšas tarp antstolių paskirstė pati, o tokie veiksmai pažeidžia CPK 753-755 straipsnių ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 8 punkto nuostatas, kadangi asmuo, pas kurį yra skolininko lėšos, neturi teisės spręsti skolininkui priklausančių areštuotų lėšų paskirstymo tarp antstolių klausimo. Nors norminiai teisės aktai tiesiogiai nenumato, jog asmuo, pas kurį yra skolininko lėšos, pervesdamas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, turi įvertinti, kuris antstolis pirmasis areštavo skolininko turtines teises, tačiau tai tiesiogiai išplaukia iš aukščiau minėtų vykdymo proceso normų, numatančių, kad tik antstolis, o ne kiti asmenys turi spręsti areštuotų lėšų paskirstymo vykdymo procese klausimą. Areštuotos skolininkės lėšos turėjo būti pervestos išimtinai pareiškėjai, kuri būtų išieškotų lėšų paskirstymo klausimą sprendusi pagal CPK nuostatas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi (b. l. 43-45) antstolės prašymą dėl baudos skyrimo atmetė. Teismas nurodė, kad CPK nenumato, kuriam antstoliui prievolės skolininkas turi pervesti areštuotas pinigines lėšas, kai jos areštuotos kelių antstolių, ir bendra antstolių reikalavimų suma viršija skolininko turtinių teisių sumą. Nesant įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taikė įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogiją) – išieškojimą iš bankuose esančių piniginių lėšų reglamentuojantį CPK 689 straipsnį. Pagal šio straipsnio 5 dalį, kai skolininko banko sąskaitoje visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti lėšų nepakanka, pagal vykdomuosius dokumentus lėšas Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema paskirsto pagal šio Kodekso 753 ir 754 straipsniuose nustatytas taisykles, t. y. Agentūra turėjo pervesti skolininko lėšas jas areštavusiems antstoliams proporcingai arešto sumai. Tai patvirtina ir Agentūrai adresuotas 2011 m. lapkričio 24 d. Teisingumo ministerijos raštas Nr. (1.16.)7R-9539 „Dėl piniginių lėšų arešto“. Iš esmės analogiškai nurodoma ir 2013 m. balandžio 11 d. Teisingumo ministerijos rašte Nr. (1.16)-7R-2657 „Dėl areštuotų piniginių lėšų pervedimo“. Išieškojimą vykdant keliems antstoliams, lėšos neturi būti pervedamos tam antstoliui, kurio areštas įregistruotas anksčiau, o turi būti laikomasi naujai nustatyto teisinio reguliavimo – Sprendimų vykdymo instrukcijos 8 punkte nurodytos tvarkos dėl areštuotų lėšų pervedimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Pareiškėja atskiruoju skundu (b. l. 50-53) prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skirti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui S. S. 500 Lt baudą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad prievolės skolininkas, o ne antstolis sprendžia areštuotų lėšų paskirstymo klausimą. Tokia teismo išvada padaryta neteisingai interpretuojant CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, kadangi pagal CPK 753-755 straipsnių ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 8 punkto nuostatas, tik antstolis, o ne kiti asmenys turi spręsti areštuotų lėšų ar turtinių teisių paskirstymo vykdymo procese klausimus. Be to, CPK 756 straipsnyje konkrečiai nustatyta, kad iš skolininko išieškotas pinigų sumas antstolis paskirsto Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu.Taip pat nepagrįstas teismo argumentas, kad Agentūra neturėjo pareigos visas skolininkui priklausančias areštuotas lėšas pervesti pareiškėjai, kuri pirma areštavo skolininko turtines teises. Nors norminiai teisės aktai tiesiogiai nenumato, jog prievolės skolininkas, pervesdamas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, turi įvertinti kuris antstolis pirmasis areštavo skolininko turtines teises, tai tiesiogiai išplaukia iš aukščiau minėtų vykdymo proceso normų. Todėl prievolės skolininkas turi skolininkui priklausančias areštuotas lėšas pervesti į pirmojo jas areštavusio antstolio depozitinę sąskaitą, kuris laikydamasis CPK 754 straipsnyje nustatytos tvarkos, turi spręsti lėšų paskirstymo klausimą. Antstoliai, kurie prievolės skolininkui vėliau pateikė patvarkymus dėl skolininko turtinių teisių arešto, CPK 759 straipsnyje nustatyta tvarka gali prisijungti prie pirmojo antstolio vykdomo išieškojimo. Būtent tokiu būdu vykdymo procese yra užtikrinamos visų skolininko kreditorių turtinės teisės ir interesai.Nei Teisingumo ministerija, nei Lietuvos antstolių rūmai, kurių paaiškinimais rėmėsi Agentūra ir teismas, nėra oficialiai įgalioti aiškinti teisės aktus, todėl jų paaiškinimai ginčo išsprendimui neturi jokios teisinės reikšmės. Aiškinti ir taikyti teisės aktus gali tik teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą.Teismas nepagrįstai pagal analogiją taikė CPK 689 straipsnio 5 dalį. Pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį, pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos. CPK 689 straipsnis yra speciali norma, reglamentuojanti išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, esančių būtent bankuose, todėl laikantis CPK 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto draudimo, ji pagal analogiją negali būti taikoma kitiems subjektams, pas kuriuos yra skolininkui priklausiančios lėšos. Be to, CPK 689 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ne bankas, t. y. skolininko lėšas turintis subjektas, o Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema, paskirto bankuose esančias areštuotas skolininkų lėšas. Piniginių lėšų apdorojimo informacinė sistema yra įsteigta valstybės ir jos kontroliuojama, todėl negalima sutikti su teismo išvada, kad CPK 689 straipsnio 5 dalis suteikia teisę bankams, t. y. skolininko lėšomis disponuojančiai institucijai, paskirstyti skolininko areštuotas lėšas. Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 18 d. nutartyje Nr. 2S-1510-230/2012, kurioje faktinės aplinkybės buvo analogiškos, prievolės skolininko vadovą nubaudė bauda, išaiškinęs ir suformavęs praktiką, kad tik antstolis turi teisę spręsti areštuotų lėšų paskirstymo klausimus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 57-58) suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad lėšų sumas į antstolių depozitines sąskaitas pervedė vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 130-4682; 2011, Nr. 137-6495) (toliau - Instrukcija) 8 punktu, pagal kurį, jeigu skolininko lėšas kredito įstaigose ar pas kitus asmenis, skolininko turtines teises areštuoja antstolis (antstoliai) ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti skolininko lėšas, lėšos pervedamos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Pagal CPK 754 straipsnio 5 dalį, jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie tenkinami proporcingai pagal kiekvienam išieškotojui priklausančią sumą. Antstolio A. Š. patvarkyme buvo nurodyta, jog, jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, areštuotos lėšos turi būti paskirstomos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Atskirajame skunde apeliantė pripažįsta, kad norminiai teisės aktai tiesiogiai nenumato prievolės skolininkui pareigos įvertinti, kuris antstolis pirmasis areštavo skolininko turtines teises. Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostata, kad jeigu skolininko lėšas areštuoja keli antstoliai, lėšos nurašomos tam antstoliui, kurio areštas įregistruotas anksčiau, buvo panaikinta nuo 2011 m. lapkričio 18 d., įsigaliojus naujai Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijai. Kartu su nauja Instrukcijos redakcija įsigaliojo taisyklė, nustatanti, jog skolininko lėšas areštavus keliams antstoliams, lėšos pervedamos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę.

Konkrečių teismų sprendimų, kurie formuotų teisės taikymo praktiką dėl šių konkrečių veiksmų taip pat nėra, todėl Agentūra kreipėsi į Teisingumo ministeriją bei Antstolių rūmus, prašydama išaiškinti teisės normas dėl Agentūros atliekamų veiksmų, kai lėšas areštuoja keli antstoliai. Šie kreipimaisi tik patvirtina tą faktą, jog Agentūra kaip įmanoma stengėsi elgtis sąžiningai ir rūpestingai. Be to, antstolė, priimdama 2012 m. gegužės 3 d. patvarkymą, patvirtintos patvarkymo areštuoti lėšas formos nesilaikė, tuo galimai siekdama suklaidinti Agentūrą.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, jog Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 18 d. nutartyje Nr. 2S-1510-230/2012 suformavo praktiką, kad tik antstolis turi teisę spręsti areštuotų lėšų paskirstymo klausimus, tačiau apygardos teismas nėra institucija, formuojanti teisės taikymo praktiką taip kaip ji suprantama Teismų įstatymo bei CPK 4 straipsnio prasme, todėl vadovautis šia nutartimi nėra teisinio pagrindo. Be to, S. S., kuriam apeliantė prašo skirti baudą, Agentūros direktoriaus pareigų nebeeina nuo 2013 m. birželio 10 d., todėl baudos skyrimas šiam asmeniui būtų akivaizdžiai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas antstolės prašymas skirti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos vadovui baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliantė nurodo, kad Agentūros vadovui bauda turi būti skirta už savavališką skolininkei skirtos išmokos padalijimo dviem antstoliams klausimą, kai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, visa išmoka privalėjo būti pervesta tik apeliantei. Tačiau pirmosios instancijos teisme apeliantės prašymas atmestas nenustačius antstolio reikalavimo nevykdymo fakto.

Vykdymo procesas yra detaliai reglamentuotas įstatymo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 585 straipsnio 1 dalį, antstolio reikalavimai privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdomi per nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus juridinis asmuo, minėtą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 str. 3 d.). Sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis bei realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes. Skiriant baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą itin svarbu įvertinti baudos sukeliamas pasekmes, ir ar iš tiesų yra būtina taikyti tokios rūšies procesinio pobūdžio poveikio priemonę.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdydama vykdomąsias bylas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės ŽŪB „Pirmasis ūkis“ 3-osios eilės išieškotojams (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), apeliantė 2012 m. gegužės 3 d. patvarkymu Nr. S-5328 areštavo skolininkės 140 682 Lt piniginę sumą skolų dengimui ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos nurodė areštuotas lėšas pervesti į apeliantės depozitinę sąskaitą (vykd. bylos Nr. 0064/12/00415/1 b.l. 124). Vėliau Agentūroje taip pat buvo gautas antstolio A. Š. patvarkymas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš tos pačios skolininkės. Agentūra skolininkei apskaičiavo 28 864,69 Lt išmoką, kurią, vykdama aukščiau nurodytus patvarkymus, paskirsčiusi proporcingai antstolių išieškomų sumų dydžiui, pervedė į antstolių depozitines sąskaitas: į apeliantės – 6 761,21 Lt, į antstolio A. Š. – 22 103,48 Lt.

Atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, prašyme, atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytas aplinkybės bei baudos skyrimą už antstolio reikalavimų nevykdymą reglamentuojančias teisės normas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Agentūros vadovui skirti baudą nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo. Agentūra antstolės patvarkymą pervesti į antstolės sąskaitą skolininkei skirtą išmoką vykdė. Patvarkymo vykdymą pripažįsta ir pati apeliantė, todėl vien ši aplinkybė rodo apeliantės prašymo nepagrįstumą. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose pažymi, kad Agentūra jos patvarkymą dėl išmokos pervedimo vykdė netinkamai, tuo trukdydama jai tinkamai vykdyti vykdomąjį dokumentą, tačiau teismas sprendžia, kad ši aplinkybė, kuomet antstolė dalį lėšų gavo, vėlgi nesudaro pakankamo pagrindo taikyti CPK 585 straipsnyje numatytą sankciją. Teismas sutinka su Agentūros nuomone, kad ji, gavusi kelių antstolių patvarkymus dėl išieškojimo iš tos pačios skolininkės ir spręsdama lėšų paskirstymo antstoliams klausimą, tinkamai atliko savo pareigą, nes buvo aktyvi, elgėsi protingai ir apdairiai, o išmoką paskirstė tik gavusi, jos vertinimu, kompetentingų institucijų - Teisingumo ministerijos ir Lietuvos antstolių rūmų – atsakymus į užklausimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Agentūra pagrįstai šiais paaiškinimais vadovavosi, kuomet net ir galiojančiuose teisės aktuose nėra aiškiai numatyta, koks subjektas ir kokiu būdu tokiu atveju turi teisę išieškomas lėšas paskirstyti. Išmokos paskirstymo tvarkos apeliantė prievolės skolininkei nenurodė ir savo 2013 m. gegužės 3 d. patvarkyme.

Teismo vertinimu, CPK 585 straipsnyje numatyta sankcija Agentūrai galėtų būti skiriama tik nustačius jos tyčinius, antstolio teisėtą reikalavimą pažeidžiančius veiksmus, tuo tarpu protingas ir apdairus Agentūros elgesys paskirstant lėšas antstoliams negali sukelti jos vadovui šiame straipsnyje numatytų neigiamų pasekmių. Priešingu atveju, tai pažeistų CPK įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CPK 3 str. 1 d.). Be to, vadovaujantis atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta ir viešai prieinama informacija nustatyta, kad išmokos paskirstymo metu Agentūros vadovo pareigas ėjęs asmuo šių pareigų nebeužima nuo 2013 m. birželio 10 d., į šias pareigas yra paskirtas kitas asmuo, todėl antstolės prašymo patenkinimas būtų neadekvatus.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išaiškino bei tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Raimondas Buzelis