Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-02-06 · Byla Nr. N-575-286-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-06
Bylos Nr.
N-575-286-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 47.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-286/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 47.4; 52.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresnysis specialistas 2008 m. vasario 22 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. S. už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 38 straipsnį, 2008 m. vasario 7 d.. Šiaulių rajone, kelyje Panevėžys – Radviliškis –Šiauliai, 68 kilometre, automobiliu MERCEDES BENZ v. n. GSV 021 su puspriekabe RS 699, priklausančiais V. Z. įmonei, gabeno aštuonis lengvuosius automobilius VW GOLF III, kurio vertė 600 eurų, DAEWOO LANOS, kurio vertė 1050 eurų, HYUNDAI ELANTRA, kurio vertė 3700 eurų, NISSAN MIKRO, kurio vertė 600 eurų, OPEL VECTRA, kurio vertė 3200 eurų, OPEL CORSA, kurio vertė 2400 eurų, OPEL CORSA, kaina nenurodyta, OPEL OMEGA, kurio vertė 1600 eurų. Tokiu būdu septynių be dokumentų automobilių bendra vertė yra 13150 eurų tai sudaro 45367 litus, skaičiuojant vieną eurą už 3,45 lito. Veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163¹¹ straipsnio 3 dalį, nes be dokumentų vežamo krovinio vertė viršija 30 MGL.

Administracinėn atsakomybės patrauktas R. S. parodė, kad dokumentai buvo pas automobilių savininką, kuris važiavo priekyje. Valstybei žalos nepadarė, dėl krovinio atsakingas yra savininkas, supranta, kad pasielgė neatsakingai.

II.

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 6 d. nutarimu pripažino R. S. kaltu padarius ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 6750 Lt baudą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2008 m. vasario 7 d. akte, taip pat administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad R. S. gabeno automobilius, kurių bendra vertė 13050 eurų. Tačiau perskaičiavęs automobilių vertes, teismas nustatė, kad muitinės darbuotojai padarė aritmetinę klaidą, todėl neteisinga automobilių vertė nurodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Tačiau tai nekeičia pažeidimo kvalifikacijos, nes be dokumentų vežamo krovinio vertė vis tiek viršija 30 MGL. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis įmonės savininko V. Z. paaiškinimu Šiaulių teritorinės muitinės viršininkui, nustatė, kad automobilių įgijimo dokumentų neturėjo ir jis, jie yra laikomi įmonės buhalterijoje, o jis pateikė muitinės darbuotojams tik automobilių techninius pasus, o įgijimo kainas pasakęs žodžiu. Todėl teismas padarė išvadą, kad V. Z. įmonėje gabenant automobilius yra netvarka, už kurią šiuo atveju atsakingas be jokių gabenimo ir įgijimo dokumentų automobilius gabenęs vairuotojas R. S.. Taip pat, remdamasis minėtu 2008 m. vasario 7 d. aktu, teismas nustatė, kad R. S. gabeno be dokumentų dar vieną automobilį Opel Corsa, 1998 m. gamybos, kuris iš viso nežinia kam priklauso, jo R. S. nepateisino ir bylos nagrinėjimo metu, nors septyniems automobiliams pateikė Krovininio automobilio kelionės lapo Nr. 123180 ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį Nr. 0302455. Pirmosios instancijos teismas R. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė.

III.

Apeliaciniu skundu R. S. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. nutarimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė ATPK 256 straipsnio 1 dalį ir 283 straipsnio reikalavimus, t. y. nepaskelbė administracinio teisės pažeidimo protokolo, nebuvo išklausyti visi dalyvaujantys byloje asmenys, neištirti reikalingi įrodymai. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą apklausti įmonės savininką, kuris neišdavė kelionės lapo bei automobilių įsigijimo dokumentų. Be to, nagrinėjant bylą, dalyvavo advokatas, tačiau teismas nesuteikė jam net galimybės pareikšti savo nuomonės, taip pat nesuteikė galimybės pačiam atsakomybėn traukiamam asmeniui pareikšti galutinio prašymo. Tuo buvo pažeistos jo teisės gintis ir pateikti įrodymus. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismui buvo pateiktas kelionės lapas bei tarptautinių krovinių transportavimo važtaraštis, kuriuose išvardinti automobiliai vežti į turgų, muitinės darbuotojams buvo pateikti tų automobilių techniniai pasai, tačiau teismas jų neįvertino ir apie juos nutarime nutylėjo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių teritorinė muitinė prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, o R. S. skundą atmesti. Institucijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neturi esminės juridinės reikšmės, dėl kurių būtų privalu panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimą ir perduoti jį nagrinėti iš naujo. Apeliantas su administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniu bei turimomis teisėmis ir pareigomis buvo pasirašytinai supažindintas protokolo surašymo metu, o protokolo nuorašas jam įteiktas. Taip pat institucija nurodo, kad ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtintos dispozicijos sudėtis yra formali, todėl teismas priėmė pagrįstą nutarimą. Tai, kad apeliantas pateikė kelionės lapą ir važtaraštį teismui, nešalina padaryto pažeidimo esmės, kadangi minėti dokumentai turėjo būti pateikti tikrinimo metu. Įmonės savininko paaiškinimas buvo pateiktas byloje. Papildomų reikšmingų aplinkybių minėtas subjektas nenurodė, todėl argumentas, kad jis nepagrįstai teismo nebuvo apklaustas, neturi juridinės reikšmės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

R. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163¹¹ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad gabeno 8 lengvuosius automobilius, kurių bendra vertė 13050 eurų, be krovinio gabenimą ar įsigijimą patvirtinančių dokumentų.

ATPK 272 straipsnio 1 dalyje yra numatytos atsakomybėn traukiamo asmens teisės: susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba ir kt. Apeliaciniame skunde nurodomi keli šiame straipsnyje nurodytų asmens, traukiamo atsakomybėn, teisių pažeidimai, t. y. apribota galimybė pateikti įrodymus bei nesuteikta teisė pasisakyti apeliantą atstovavusiam advokatui.

ATPK 256 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys gali būti nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais ir kt. R. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė jo atstovo nurodyto liudytojo – įmonės savininko. Kaip matyti iš byloje esančio pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (b. l. 29), R. S. atstovavęs advokatas prašė pirmosios instancijos teismo apklausti įmonės vadovą, kuris paaiškintų aplinkybes dėl krovinio dokumentų, t. y. buvo pareikštas motyvuotas prašymas, nurodant aplinkybes, kurios galėtų būti svarbios nagrinėjant bylą. Tačiau Šiaulių rajono apylinkės teismas tokį prašymą atmetė. Pažymėtina, kad prašymas buvo atmestas nemotyvuotai, nenurodant jokių argumentų, dėl ko toks traukiamo atsakomybėn asmens atstovo prašymas buvo netenkintas.

Minėtas ATPK 272 straipsnis suteikia atsakomybėn traukiamam asmeniui teisę turėti advokatą. ATPK 275 straipsnio 2 dalis nurodo įgalioto atstovo teises, t. y. teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą; pareikšti prašymus; apskųsti nutarimą byloje. Įgaliotas atstovas yra laikomas byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl bylą nagrinėjantis kolegialus organas ar pareigūnas privalo išklausyti ir jo paaiškinimus (ATPK 283 str. 2 d.). Tuo tarpu nagrinėjamuoju atveju, pirmosios instancijos teismas posėdžio metu galimybės pasisakyti ar teikti paaiškinimus R. S. advokatui nesuteikė. Šią aplinkybę taip pat patvirtina teismo posėdžio protokolas (b. l. 29), iš kurio matyti, jog po to, kai buvo pagarsintas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tokia galimybė buvo suteikta tik R. S.

Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, numatytas ATPK 272 straipsnio 1 dalyje. Šiomis aplinkybėmis grindžiamas apeliacinis skundas yra tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. S. apeliacinį skundą patenkinti.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. nutarimą R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius