- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-1861-585/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Neringa Švedienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- G. S.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Neringos Švedienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. K. apeliacinį skundą, pareikštą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui G. S. (G. S.) dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovo pusėje, D. S. (D. S.)),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pareiškė teisme ieškinį, prašydamas pripažinti jo 2013 m. rugsėjo 30 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį negaliojančiu. Ieškovas teigia, jog šalys 2013 m. kovo 14 d. sudarė statybos darbų sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti atitinkamus buto įrengimo darbus. Šalys susitarė, jog bendra darbų kaina – 35 526,24 Lt. Ieškovas laikotarpiu nuo sutarties pasirašymo iki 2013 m. spalio 21 d. faktiškai atliko darbus, kurių bendra kaina – 74 749,57 Lt. Atsakovas, sumokėjęs ieškovui 61 500 Lt už atliktus darbus, paprašė, kad ieškovas išduotų jam paprastąjį neprotestuotiną vekselį kaip garantiją, kad ieškovas baigs visus statybos darbus. Ieškovas išdavė vekselį, pagal kurį įsipareigojo sumokėti atsakovui 61 500 Lt. Pasak ieškovo, išduodant vekselį, pasireiškė jo valios ydingumas, kurį nulėmė nesąžiningi atsakovo veiksmai. Ieškovas išdavė vekselį tik todėl, kad atsakovas jį suklaidino. Vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu pagal Civilinio kodekso 1.90 straipsnį. Ieškovas papildomai pažymėjo, jog įvykdė sutartį, tai yra atliko statybos darbus, kurių kaina – 61 500 Lt. Ieškovo teigimu, išnyko vekselio išdavimo pagrindas, todėl jis turi būti pripažintas negaliojančiu, pasibaigus pagrindinei prievolei.
Atsiliepimas
Atsakovas ir trečiasis asmuo nesutiko su ieškiniu. Jie teigia, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartį. Ieškovo prašymu ir iniciatyva buvo kelis kartus tęsiamas sutarties vykdymo terminas. Ieškovas 2013 m. rugsėjo 30 d. pasirašė susitarimą dėl darbų atlikimo, kuriuo patvirtino, jog yra gavęs iš atsakovo 61 500 Lt, ir įsipareigojo iki 2013 m. spalio 21 d. laiku ir kokybiškai atlikti atitinkamus (susitarime užfiksuotus) vidaus apdailos, santechnikos ir elektros darbus. Be to, ieškovas šiuo susitarimu įsipareigojo, kilus ginčams arba laiku neįvykdžius statybos darbų, grąžinti atsakovui 61 500 Lt pagal ginčo vekselį. Šalys 2013 m. spalio 21 d. pasirašė priėmimo aktą pagal susitarimą dėl darbų atlikimo, kuriame, be kita ko, detalizavo ieškovo neatliktus statybos darbus. Atsakovas, reaguodamas į susidariusią padėtį, nutraukė sutartį ir pareikalavo, jog ieškovas grąžintų pinigus. Pasak atsakovo, jis nenaudojo apgaulės prieš ieškovą ir šis, išduodamas ginčo vekselį, nesuklydo. Ieškovas išdavė ginčo vekselį kaip garantą, kad tinkamai atliks darbus, kurių trūkumus bandė šalinti keturis kartus ir vis vien nepašalino.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu atmetė ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog šalys 2013 m. kovo 14 d. sudarė statybos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo, naudodamas savo medžiagas ir mechanizmus, atlikti buto įrengimo darbus, o atsakovas įsipareigojo priimti kokybiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Ieškovas 2013 m. liepos 19 d. raštu įsipareigojo pašalinti atliktų darbų trūkumus, 2013 m. rugpjūčio 8 d. raštu įsipareigojo atlikti visus apdailos darbus, įrengti ir išbandyti visus santechnikos įrenginius. Abiejuose raštuose užfiksuota, jog atsakovas yra atsiskaitęs už raštuose nurodytus darbus. Ieškovas 2013 m. rugsėjo 30 d. susitarimu dėl darbų atlikimo vienašališkai patvirtino, jog gavo iš atsakovo 61 500 Lt, ir įsipareigojo iki 2013 m. spalio 21 d. laiku ir kokybiškai atlikti vidaus apdailos, santechnikos ir elektros darbus. Be to, ieškovas šiuo susitarimu įsipareigojo, kilus ginčams arba laiku neįvykdžius statybos darbų, grąžinti atsakovui 61 500 Lt pagal ginčo vekselį. Ieškovas ginčo vekseliu įsipareigojo 2013 m. spalio 21 d. sumokėti atsakovui 61 500 Lt. Šalys 2013 m. spalio 21 d. pasirašė priėmimo aktą pagal susitarimą dėl darbų atlikimo, kuris, teismo teigimu, patvirtina, jog ieškovas atliko tik vieną sutartą darbą ir nevisiškai / visai neatliko vienuolikos darbų. Ieškovas teigia, jog jis paskutinę darbų vykdymo dieną (2013 m. spalio 21 d.) nebuvo įleistas į darbų objektą, bet teisme pripažino, jog jis tądien nebūtų suspėjęs atlikti visų darbų ir / ar ištaisyti darbų trūkumų.
Pirmosios instancijos vertinimu, ginčo vekselis kvalifikuotinas prievolių užtikrinimo priemone. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad, išnykus vekselio išdavimo pagrindui (pasibaigus pagrindinei prievolei), ginčo vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu. Visų pirma, ginčo vekselis tiesiogiai siejamas ne su statybos sutartimi, o su 2013 m. rugsėjo 30 d. susitarimu dėl darbų atlikimo, kuriuo ieškovas prisiėmė pareigą laiku ir kokybiškai atlikti atitinkamus statybos darbus (priešingu atveju grąžinti atsakovo sumokėtus pinigus). Byloje neginčijamai nustatyta, jog nebuvo atlikti visi statybos darbai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad išnyko vekselio išdavimo pagrindas. Antra, ieškovas neginčija vekselio išdavimo pagrindo, tai yra 2013 m. rugsėjo 30 d. susitarimo dėl darbų atlikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atmetė ir tą ieškovo argumentą, kad jis dėl suklydimo išdavė ginčo vekselį. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, jog ieškovas yra verslininkas, užsiima statybų verslu, yra įsteigęs statybų įmonę, kuriai vadovauja, be to, statybos darbais užsiima ir kaip fizinis asmuo, taigi, yra pakankamai patyręs tiek gyvenimo, tiek verslo prasme. Teismo vertinimu, ieškovui, be kita ko, turinčiam verslo patirties, turėjo būti žinoma vekselio, kaip plačiai versle taikomo dokumento, esmė. Pirmosios instancijos teismas papildomai pažymėjo, jog paties susitarimo surašymas ir vekselio išdavimas nebuvo kažkuo ypatingas (neįprastas), galintis suklaidinti ieškovą dėl vekselio esmės. Teismo vertinimu, ginčo vekselio išdavimas atitiko esamą situaciją ir protingo žmogaus elgesį. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, jog ieškovas suprato savo veiksmų ir sudaromo sandorio esmę, todėl nėra pagrindo konstatuoti jo suklydimą, nes ieškovo valia ir šios valios išraiška sutapo – ieškovas išdavė vekselį užtikrinti tinkamą prievolių įvykdymą, tai yra gautų pinigų grąžinimą, jeigu sutarti statybos darbai nustatytu terminu nebus atlikti ar jie bus atlikti nekokybiškai.
Ieškovas, nesutikdamas su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį.
Ieškovo apeliacinis skundas, be kitų argumentų, yra grindžiamas šiais argumentais:
pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, susijusius su sutarties vykdymu. Teismas pagal šalių 2013 m. spalio 21 d. pasirašytą priėmimo aktą nustatė, jog ieškovas atliko tik vieną sutartą darbą ir nevisiškai / visai neatliko vienuolikos darbų. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino paties atsakovo paaiškinimų, kuriais jis patvirtino, jog ieškovas atliko didesnį darbų kiekį. Pasak ieškovo, atsakovas pripažino, jog ieškovas faktiškai atliko darbus, kurių bendra kaina – 62 537,07 Lt. Be to, atsakovas patvirtino, jog ieškovas atliko papildomus darbus, kurių kaina – 12 212,50 Lt. Taigi, bendra objekte atliktų statybos darbų kaina – 74 749,57 Lt. Ieškovo manymu, jis tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, be to, atlygino atsakovo galimai patirtus nuostolius;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindų pripažinti ginčo vekselį negaliojančiu. Ieškovo vertinimu, akivaizdu, jog jis išdavė vekselį tik dėl to, kad jį suklaidino atsakovas. Be to, egzistuoja ir kitas pagrindas pripažinti vekselį negaliojančiu. Pasak ieškovo, jis tinkamai įvykdė sutartį, todėl išnyko vekselio išdavimo pagrindas. Pasibaigus pagrindinei prievolei, vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu.
Šalies argumentai
Atsakovas ir trečiasis asmuo, atsiliepdami į apeliacinį skundą, pareiškė, jog nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo atmesti skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovo ir trečiojo asmens vertinimu, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino bylos įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo apeliaciniu skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Apeliantas 2013 m. rugsėjo 30 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo 2013 m. spalio 21 d. sumokėti atsakovui 61 500 Lt. Šalys 2013 m. kovo 14 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią apeliantas įsipareigojo, naudodamas savo medžiagas ir mechanizmus, atlikti buto įrengimo darbus. Atsakovas, savo ruožtu, įsipareigojo priimti kokybiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Apeliantas tinkamai neįvykdė sutarties. Šią aplinkybę patvirtina jo įsipareigojimas dviejų savaičių terminu, skaičiuotinu nuo 2013 m. liepos 21 d., pašalinti visus darbų trūkumus. Šis apelianto įsipareigojimas yra įformintas jo 2013 m. liepos 19 d. raštu. Be to, šis apelianto raštas patvirtina, jog šalys susitarė, kad apeliantas atliks papildomus statybos darbus. Apeliantas 2013 m. rugpjūčio 8 d. raštu įsipareigojo iki 2013 m. rugsėjo 30 d. atlikti visus buto vidaus apdailos darbus, įrengti ir išbandyti visus santechnikos įrenginius. Be to, jis šiuo raštu patvirtino, jog jam yra sumokėta visa darbų kaina. Sprendžiant pagal šį apelianto raštą, jis 2013 m. liepos 19 d. rašto nustatytu terminu nepašalino atliktų darbų trūkumų ir / arba neatliko papildomų darbų. Vienaip ar kitaip egzistuoja pagrindas pripažinti, jog apeliantas iki 2013 m. rugpjūčio 8 d. neįvykdė sutarties. Apeliantas 2013 m. rugsėjo 30 d. vienašališkai pasirašė susitarimą dėl darbų atlikimo, kuriuo įsipareigojo iki 2013 m. spalio 21 d. atlikti šiame susitarime užfiksuotus buto vidaus apdailos, santechnikos ir elektros darbus. Be to, apeliantas šiuo susitarimu patvirtino, jog atsakovas yra jam sumokėjęs 61 500 Lt, ir įsipareigojo, jam laiku neatlikus darbų, grąžinti atsakovui 61 500 Lt (pagal ginčo vekselį). 2013 m. rugsėjo 30 d. susitarimas, nors jį apeliantas pasirašė vienašališkai, yra šalių bendros valios išraiška. Šis susitarimas, nepriklausomai nuo to, juo apeliantas įsipareigojo atlikti iki šiol neatliktus darbus, pašalinti atliktų darbų trūkumus ir / ar atlikti papildomus darbus, yra šalių 2013 m. kovo 14 d. statybos rangos sutarties dalis.
Ginčo vekselio išdavimo tikslas – užtikrinti apelianto įsipareigojimų pagal šalių statybos rangos sutartį vykdymą. Pats apeliantas pripažįsta, jog toks buvo vekselio išdavimo tikslas. Apeliantas laikosi pozicijos, kad jis faktiškai atliko darbus, kurių kaina – 74 749,57 Lt. Pasak apelianto, be tų darbų, už kuriuos jam buvo sumokėta 61 500 Lt, jis atliko papildomus darbus, tokia forma kompensuodamas nesavalaikį ir netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Apeliantas teigia, jog jis įvykdė sutartį ir taip išnyko vekselio išdavimo pagrindas. Atsakovas pirmosios instancijos teisme pripažino, kad apeliantas atliko darbus, kurių kaina – 61 500 Lt, bet, pasak atsakovo, darbai buvo netinkamai atlikti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas neįrodė, kad jis tinkamai įvykdė sutartį. Apeliantas pateikė jo vienašališkai pasirašytą atliktų darbų ataskaitą, kurioje užfiksuota, kad jis atliko darbus, už kuriuos turėtų būti sumokėta didesnė, negu sumokėjo atsakovas, kaina. Kita vertus, atsakovas pateikė šalių 2013 m. spalio 21 d. pasirašytą priėmimo aktą, pagal kurį galima spręsti, kad apeliantas neįvykdė sutarties, tai yra neatliko / netinkamai atliko šalių sulygtus darbus. Apeliantas apeliuoja į pirmosios instancijos teismo atliktą šio akto vertinimą, jog jis atliko vieną darbą ir neatliko / netinkamai atliko kitus darbus. Pasak apelianto, jis iki 2013 m. spalio 21 d. nebuvo atlikęs nedidelės darbų dalies. Apeliantas teigia, kad 2013 m. spalio 21 d. nebuvo įleistas į objektą, kuriame turėjo vykdyti darbus, kita vertus, jis pats pirmosios instancijos teisme pripažino, kad paskutinę termino dieną nebūtų suspėjęs atlikti visų darbų / ištaisyti atliktų darbų trūkumų. Nepriklausomai nuo to, kokia yra apelianto neatliktų / netinkamai atliktų darbų apimtis, egzistuoja pagrindas pripažinti, jog jis neįvykdė sutarties. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog neišnyko vekselio išdavimo pagrindas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo, kodėl nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantas dėl suklydimo išdavė ginčo vekselį. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo sprendimo motyvams. Kaip jau buvo nustatyta, ginčo vekselio išdavimo tikslas – užtikrinti apelianto įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą. Neabejotina, jog atsakovas pareikalavo tokio prievolių įvykdymo užtikrinimo. Bet, apeliantui neįrodžius kitaip, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas, reikalaudamas taip užtikrinti prievolių vykdymą, suklaidino apeliantą. Priešingai, pats apeliantas pripažino, jog toks buvo vekselio išdavimo tikslas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nereikia ypatingų žinių ir suvokimo, siekiant suprasti vienašališkai prisiimamo įsipareigojimo nustatytu terminu sumokėti pinigus reikšmę. Juo labiau, jog apeliantas yra verslininkas, neabejotinai žinantis arba turintis žinoti, kas yra vekselis ir kokios yra jo išdavimo pasekmės. Apeliantas, sudarydamas vienašalį sandorį – išduodamas ginčo vekselį, suvokė arba turėjo suvokti, kokia yra šio sandorio esmė. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog, išduodant ginčo vekselį, pasireiškė apelianto valios ydingumas.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą. Todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, neturi teisinės reikšmės, vertinant, teisingai ar ne pirmosios instancijos teismas išsprendė šią bylą. Todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų apelianto argumentų, kurie kartu su šiame procesiniame sprendime išanalizuotais argumentais yra suformuluoti jo apeliaciniame skunde.
Apeliantas pralaimėjo ginčą apeliacinės instancijos teisme, todėl neįgijo teisės gauti bylinėjimosi išlaidų kompensacijos. Atsakovas ir trečiasis asmuo, veikęs atsakovo pusėje, savo ruožtu, įgijo teises gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų šiame bylos etape, atlyginimus. Bet jie nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šios bylos apeliaciniame procese patyrė bylinėjimosi išlaidas.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimą nepakeistą.