Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

trečiajam asmeniui D. P.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo R. P. ieškinį atsakovui D. P., trečiajam asmeniui D. P. dėl išlaikymo (materialinės paramos) pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys tenkintinas iš dalies. (LR CK 3.194 str. 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.) Iš šalių paaiškinimo, bylos dokumentų matyti, kad atsakovui D. P. ir trečiajam asmeniui D. P. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. P. (4 b. l.). Santuoka tarp ieškovo tėvų nutraukta, ieškovas visą laiką gyveno su motina, o tėvas teikė jam materialinį išlaikymą.

2016-09-01, baigęs gimnaziją, ieškovas pradėjo mokytis Šiaulių valstybinėje kolegijoje, yra (duomenys neskelbtini) studijų programos nuolatinių studijų antro kurso studentas. Studijų plane numatyta, kad studijas baigs 2019-06-30 (5 b. l.) Kaip matyti iš pateikto Šiaulių Valstybinės kolegijos Verslo ir Technologijų fakulteto Informacinių sistemų technologijų studijų programos paskaitų tvarkaraščio 2017-2018 m. m. paskaitos ir užsiėmimai vyksta nuo 8 val. iki 20 val. (9, 10 b. l.) Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, jog D. P. gaunamos kas mėnesį pajamos yra apie 350 Eur (8 b. l.). Ieškovas vasaros atostogų metu dirbo (duomenys neskelbtini) ir tai rodo jo norą ir pastangas užsidirbti pragyvenimui.

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Siekiant tinkamai taikyti minėtą teisės normą, aktualu aptarti, kad po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriame pripažinta, jog Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, kasacinis teismas formuoja vienodą pirmiau nurodytos teisės normos taikymo praktiką nurodydamas, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t.y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Vis dėl to kasacinis teismas yra įvardijęs sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.192¹ straipsnį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.) (LAT nutartis Nr. 3K-3-25/2008; LAT nutartis Nr. 3K-3-188/2007; LAT nutartis Nr. 3K-3-248/2008; LAT nutartis Nr. 3K-7-204/2009). Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį už nuolatinį ar sezoninį darbą, pašalpas ir pan.), konstatavęs aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti valstybės paskolą mokslui finansuoti, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi vykdyti pareigą mokytis. Atsakovo galimybės teikti paramą ir priteistinos paramos dydžio klausimai yra fakto klausimai, kurių nagrinėjimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva (CPK 353 str. 1 d.; LAT nutartis Nr. 3K-3-188/2007, LAT nutartis Nr. 3K-3-189/2007). Pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą „įrodinėja tas, kas teigia“, todėl aplinkybes, kad priteistas išlaikymas iš esmės pablogins paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėtį, darys jiems esminę žalą, negalės būti įvykdomas, ar kad pačiam tėvui (motinai) reikalingas išlaikymas, turi įrodyti asmuo, iš kurio prašoma priteisti paramą ir kuris ginasi, nurodydamas tokias aplinkybes (LAT nutartis Nr. 3K-3-11/2011).

Šioje byloje teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi, mokosi Šiaulių Valstybinėje kolegijoje nuolatine studijų forma, taip pat įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje esančią medžiagą, pripažįsta, kad ieškovas šiuo metu yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi kolegijoje, tačiau jų nepakanka, kad jis sėkmingai galėtų tęsti ir baigti mokslus, įgyti profesinę kvalifikaciją.

Atsakovas yra jaunas, darbingas, dirbantis, todėl turintis galimybę padėti savo pilnamečiui studijuojančiam sūnui. Tačiau nustatydamas paramos, priteistinos iš atsakovo dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, jog atsakovas D. P. turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, jo gaunamos pajamos sudaro apie 850 Eur per mėnesį, todėl ieškovo pageidaujama 100 Eur dydžio parama iš atsakovo mažintina iki 70 Eur kas mėnesį. (CK 1.5 str., 3.192¹ str., CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias detalizuoja CPK 88 str. 1 d. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis LR CPK 93 str. 2 d., 96 str. ir iš atsakovo priteistina valstybei: 140 eurų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 25,20 eurų žyminio mokesčio.

Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, nes ieškinį tenkinus iš dalies ir proporcingai paskirsčius bylinėjimosi išlaidas atlygintinas valstybei, ši suma yra mažesne nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-267, 269-270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) po 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-12-15 iki kol D. P. mokysis Šiaulių valstybinėje kolegijoje, bet bus ne vyresnis negu 24 metų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 140 eurų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 25,20 eurų žyminio mokesčio.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.