- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Data
- 2013-10-01
- Bylos Nr.
- 2-6545-797/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- J. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM
- Advokatai
- Rita Roščenkovienė
sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant pareiškėjo R. K. atstovei advokatei Ritai Roščenkovienei, suinteresuotam asmeniui J. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM ir J. V. dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjo atstovė prašo nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į statinius, esančius Lieplaukio vs., Raudėnų sen. Šiaulių r. sav., kurie susideda iš medinio gyvenamojo namo, kuriame yra keturi kambariai, virtuvė, koridorius, dengta terasa, medinio ūkinio pastato ir kitų statinių – šulinio. Paaiškino, kad apie 1933 m. pareiškėjo tėvai pasistatė pastatus, juose gyveno visa šeima. Mirus tėvui, pastatus ir statinius prižiūrėjo pareiškėjo motina B. K., kuri mirė 2000 m. Po motinos mirties pareiškėjas pradėjo gyventi tėvų name, nors deklaravęs gyvenamąją vietą buvo Kuršėnuose. Pastatus remontavo, juos prižiūrėjo. Kreipėsi į VĮ Registrų centrą, bet pastarasis atsisakė įregistruoti nuosavybės teisę, todėl pareiškėjas negali visapusiškai įgyvendinti savininko teisių ir turtu disponuoti. Atstovė paaiškino, kad pareiškėjas daugiau kaip 10 metų turtu visą laiką naudojosi kaip savu, sąžiningai ir teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, niekas kitas to turto nevaldė, nėra registruotas turto savininkas. Prašo nustatyti juridinį faktą, kuris reikalingas nuosavybės teisei įregistruoti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, bet gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Savo poziciją išdėstė atsiliepime į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, nes dėl minimo turto nėra užvesta bylų dėl pripažinimo bešeimininkiu, taip pat nėra gauta pranešimų dėl paveldėjimo valstybės vardu.
Suinteresuotas asmuo J. V. su pareiškimu sutinka ir paaiškino, kad ji yra pareiškėjo sesuo. Jai žinoma, jog pastatus tėvai pirko apie 1946-1947 m. Tuos pastatus jos tėvas B. K. padėjo statyti, vėliau nupirko. Jų šeima: du tėvai ir keturi vaikai ten gyveno, o, mirus tėvui, turtu rūpinosi B. K., o po jos mirties – pareiškėjas. Paaiškino, kad pareiškėjas prižiūri sodybą ir joje gyvena. Išlikęs yra gyvenamasis namas, tvartas ir šulinys. Paaiškino, kad niekas pretenzijų į šį turtą nereiškė ir nereiškia, nes tai jos tėvų turtas, kurį nuo 2000 m. prižiūri ir valdo jos brolis R. K.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pateiktos nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad statiniams, esantiems Šiaulių r. sav. Lieplaukio vs.1, yra suteiktas registro Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenys patvirtina, kad yra gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitas statinys - šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Statybos metai nurodomi 1933 m. (20-34 b. l.). Iš VĮ Registrų centro pateikti dokumentai, kad statiniai, esantys Šiaulių r. sav. Lieplaukio vs.1 ir daiktinės teisės į jį neįregistruotos, o pareiškėjui buvo atsakyta, kad norint įregistruoti nuosavybės teises į statinį, turi būti pateikti nuosavybės teisių atsiradimą patvirtinantys dokumentai, kurių pareiškėjas neturi (17-19 b. l.). Kadangi institucijos negali įregistruoti nekilnojamojo turto, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad jis statinius įgijo pagal įgyjamąją senatį. Iš pareiškimo, VĮ Registrų centro pateiktų rašytinių įrodymų bei kadastrinės bylos matyti, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į statinius, daiktai nėra įregistruoti kito asmens vardu (38-40 b. l.).
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.47 str. 11 p. numato, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris yra taikomas tada, kai asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems Civilinio kodekso 4.68 str.1 d., o prašo teismo nustatyti, kad yra visos Civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Teismui nustačius šias sąlygas, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje numatytu būdu; yra visos Civilinio kodekso 4.68-4.71 str. numatytos sąlygos, t. y. daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, daiktas nėra registruotas kito asmens vardu, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai ir sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, valdymas tęsėsi Civilinio kodekso 4.68 str.1 dalyje nustatytą terminą.
Taikyti įgyjamosios senaties instituto normas ir jų pagrindu nustatyti nuosavybės teisės į daiktus faktą leidžiama, kai yra daikto valdymas prasidėjęs sąžiningai. Duomenų, kad pareiškėjas būtų užvaldęs pastatus, pažeisdamas kitų asmenų teises, byloje nėra, t. y. asmuo, užvaldydamas daiktą, turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą nei jis. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (Civilinio kodekso 4.23 str.). Duomenų apie savavališką statybą nepateikta. Nustatyti, jog turtas buvo valdomas teisėtai, leidžia faktinės aplinkybės, jog nuo 2000 m. iki šio momento nei vienas asmuo nepareiškė valdytojui jokių pretenzijų į valdomus pastatus (statinius) ir nėra jokių duomenų apie tai, jog daiktai buvo valdomi prieš kurio nors asmens valią. Todėl ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina tai, jog daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas ir sąžiningai. Apie tai, jog daiktas buvo valdomas atvirai, leidžia nustatyti liudytojų parodymai. Liudytojai E. K., D. Ž., G. G. patvirtino, jog pastatus valdė pareiškėjo tėvai, o po motinos B. K. mirties pastatais rūpintis ir juos valdyti pradėjo R. K.. Liudytojai patvirtino, kad pastatai visą valdymo laikotarpį buvo valdomi kaip savi, o visas daikto valdymas tęsėsi Civilinio kodekso 4.68 str. l d. nustatytą terminą ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai.
Paskelbus viešai apie bylos iškėlimą dėl statinių įgijimo įgyjamąja senatimi, nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pareiškimų. Nėra duomenų, kad daiktas priklauso valstybei ar savivaldybei.
Suinteresuoti asmenys neprieštarauja pateiktam pareiškimui.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą įgyjamosios senaties laikotarpį nuo valdymo pradžios nekilnojamų daiktų valdymas atitiko Civilinio kodekso 4.68-4.71 str. numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Nors valdymas prasidėjo iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau atsižvelgiant į santykių tęstinumą yra taikytinos Civilinio kodekso 4.68-4.71 str. normos, reglamentuojančios įgyjamąją senatį (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 str.). Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytinas juridinis faktas, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į statinius, esančius Šiaulių r. sav. Lieplaukio vs. Raudėnų sen. (CPK 178, 185 str., Civilinio kodekso 4.68-4.71 str.). Juridinio fakto nustatymas reikalingas nekilnojamojo turto nuosavybės teisei įregistruoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270, 279, 307, 533 straipsniais, teismas
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į statinius (pastatus): gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitą statinį – šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Šiaulių r. sav. Raudėnų sen., Lieplaukio vs.1.
Juridinio fakto nustatymas reikalingas nekilnojamojo turto nuosavybės teisei įregistruoti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.