Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-787-594/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-04
Bylos Nr.
1S-787-594/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Nuteistasis
G. K.
Nr. 1S-787-594/2015
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo G. K. (toliau – G. K.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 93-121 taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2006 m. rugsėjo 18 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 135 str. 1 d., 129 str. 1 d. ir 253 str. 2 d. ir nuteistas 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2004 m. lapkričio 8 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 8 d.

Žemesnės instancijos teismas

2015 m. vasario 17 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-121 nutarta taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 (ketverių) metų 8 (aštuonių) mėnesių 26 (dvidešimt šešių) dienų laisvės atėmimo bausmės.

2015 m. balandžio 1 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi atsisakyta patvirtinti 2015 m. vasario 17 d. Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui nuteistasis G. K. prašo panaikinti 2015m. balandžio 1 d.. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti 2015 m. vasario 17 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde nurodoma, kad priešingai nei konstatuota skundžiamoje nutartyje, šiuo metu savo kaltę jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme G. K. pripažįsta visiškai. Nuteistojo atžvilgiu priteisto civilinio ieškinio jis nedengia, nes tam šiuo metu neturi finansinių galimybių, tačiau, turėdamas darbą aptariamą ieškinį jis dengdavo. Šiuo metu jis gyvena iš pašalpos, kurios vos pakanka savo būtiniausiems poreikiams tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistojo teigimu, nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį pažymėjo, kad jo neatlikta dalis yra pakankamai didelė, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. G. K. pabrėžia, kad ankščiau jis teistas nebuvo, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Pravieniškių pataisos namuose nėra padaręs nei vieno drausminio pažeidimo, yra skatintas net 34 kartus, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, aktyviai dalyvauja įvairiuose sporto bei kultūriniuose renginiuose, aktyviai bendrauja su savo artimaisiais.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. K. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą aptartų duomenų kontekste, abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, neturi teisinio pagrindo. Apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti 2015 m. vasario 17 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-121 taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai konstatavo, kad, nepaisant to, jog G. K. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, tačiau, šiuo metu nuteistąjį paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu paskirta bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, todėl jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, G. K. įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvavo naujai atvykusių adaptacijos bei „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“ programose, socialinių įgūdžių lavinimo projekte „Mano kelias 2“ bei profesinio ir psichologinio konsultavimo programoje „Psichologinis pasirengimas integruotis į darbo rinką“. Nuo 2010 m. gruodžio 21 d. nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, G. K. mokėsi Elektrėnų profesinio mokymo centre, kur įgijo staliaus ir kompiuterio operatoriaus specialybes, nuo 2008 m. sausio 17 d. iki 2010 m. gruodžio 21 d. dirbo 13-o būrio tvarkiniu. Vertinant nuteistojo socialinius ryšius, galinčius sulaikyti pastarąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo, pastebėtina, kad jis palaiko ryšius su savo artimaisiais reguliariai bendraudamas su jais laiškų pagalba, savo santykius su jais apibūdina kaip teikiančius didelį pasitenkinimą. Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą atkreiptinas dėmesys ir į G. K. asmenines savybes. Nuteistasis gerai atpažįsta savo problemas, teisingai nustato problemos šaltinį bei suvokia, kad turi pasirinkimą. Be to, jis geba tinkamai susidoroti su savo neigiamomis emocijomis išsikalbant ar jas išsprendžiant, gali realistiškai įvertinti ir pateikti galimas savo veiksmų pasekmes, turi aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus, atrodo dėmesingas, atidus ir besidomintis kitais.

Akivaizdu ir neginčytina, dėl ko pritartina ir nuteistojo skundo argumentams, kad aukščiau aptartos aplinkybės jį charakterizuoja labiau teigiamai, rodo jo norą pasitaisyti bei atskleidžia tam tikrus jo elgesio korekcijos požymius. Tačiau, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, šios, iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, turi būti vertinamos kompleksiškai kitų skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visumoje, vertinant ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantis nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ne mažiau nei aukščiau aptartos aplinkybės, nuteistojo asmenybę atspindi ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumo laipsnis, jų įvykdymo aplinkybės, tikslai bei motyvai.

Šių duomenų kontekste pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistojo G. K. atžvilgiu, pažymėtina, kad nepaisant to, jog G. K. ankščiau teistas nebuvo, tačiau šiuo metu jis laisvės atėmimo bausmę atlieka už trijų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 135 str. 1 d., 129 str. 1 d. bei 253 str. 2 d., padarymą. Šios nusikalstamos veikos, remiantis LR BK 11 str. nuostatomis priskiriamos, sunkių (LR BK 135 str. 1 d. ir LR BK 253 str. 2 d.) ir labai sunkių (LR BK 129 str. 1 d.) nusikaltimų kategorijoms. Šių aplinkybių kontekste sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad tiek nusikaltimų sunkumas, tiek jų pobūdis bei padarymo būdai buvo įvertinti priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, negali būti vertinamos atsietai nuo visos lygtiniam paleidimui reikšmingos medžiagos. Šios aplinkybės yra itin svarbios vertinant nuteistojo asmenybę, jo charakterio savybes bei pavojingumą visuomenei. Remiantis skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, kad G. K. jam inkriminuojamus nusikaltimus įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei. Šią išvadą leidžia pagrįstai konstatuoti ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo, įtvirtinto LR BK 129 str. 1 d., įvykdymo aplinkybės - nusikaltimas buvo įvykdytas neatsitiktinai, jis buvo iš anksto suplanuotas, kas vėlgi rodo didesnį nuteistojo polinkį nusikalsti, o tai neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, sąlygoja ilgesnio pataisos proceso būtinybę.

Analizuojant šių duomenų visumą G. K. skundo argumentų kontekste, akcentuotina, kad 2006 m. rugsėjo 18 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, sprendžiant G. K. skirtinos galutinės bausmės klausimą, buvo parinktas nuteistajam palankesnis bausmių bendrinimo būdas, ko pasėkoje, nuteistajam buvo paskirta galutinė subendrinta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Tuo tarpu nuosprendžio priėmimo metu preziumuojama, jog bausmės tikslai, įtvirtinti LR BK 41 str. nuostatose, bus įgyvendinti paskirtą bausmę atlikus pilnai, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant G. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, itin svarbu įvertinti tiek visuomenės, tiek nukentėjusiųjų nuo G. K. nusikalstamų veiksmų interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. G. K. vis dar nėra atlikęs labai didelės jam paskirtos bausmės dalies (bausmės pabaiga 2019 m. lapkričio 8 d.), todėl manytina, kad vien tik formalus lygtinio paleidimo taikymas nagrinėjamu atveju gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pabrėžiant, kad vien tik įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nėra ir negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo sprendimui itin didelę reikšmę turi ir nuteistojo požiūris į jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir jos atlyginimą. Nors šių aplinkybių visuma jau būna įvertinta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, tačiau lygtinio paleidimo klausimo sprendimui jos reikšmė, priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, neturėtų būti sumenkinama. Nuosprendžio priėmimo metu G. K. savo kaltės jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme nepripažino, ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakė tik į kai kuriuos jam užduodamus klausimus, tačiau išsamių parodymų apie jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymo aplinkybes, vis tik nedavė. Nors šiuo metu nuteistasis teigia savo kaltę pripažįstantis, tačiau, įvertinus jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumą bei padarymo aplinkybes, atsižvelgiant į kitų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad vien tik nuteistojo prisipažinimas bausmės atlikimo metu nelaikytinas pakankamu pagrindu neabejotinai konstatuoti tinkamą ir pakankamą nuteistojo elgesio korekciją.

Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad, remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, G. K. bausmės atlikimo metu – bausmės atlikimo pradžioje, t.y. 2005 m. lapkričio 24 d. ir 2006 m, spalio 4 d., pažeidė vidaus tvarkos taisykles, nesilaikydamas įstaigoje nustatytos tvarkos bei gamindamas, įgydamas ar laikydamas uždraustus daiktus, už ką jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Nors nuobaudos šiuo metu jau nebegalioja ir nuteistasis po to buvo tik skatinamas, (viso 34 kartus) tačiau ši aplinkybė, aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai, nei teigiama nuteistojo skunde, vertinant ją kitų nuteistąjį charakterizuojančių savybių kontekste, rodo, jog G. K. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir nepasižymėjo tokiomis išskirtinėmis savybėmis, kurios leistų pagrįstai manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. G. K. skunde ypač akcentuojami paskatinimai tik patvirtina, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, būdamas pataisos namuose, palaipsniui koreguoja savo elgesį, tačiau šiuo metu tai nesudaro pagrindo besąlyginiam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymui.

Netenkinant nuteistojo skundo, aptartinos ir neigiamai jį charakterizuojančios savybės, kurios, teismo įsitikinimu, neabejotinai gali turėti neigiamos įtakos tolimesniam G. K. gyvenimui laisvėje. Remiantis 2015 m. sausio 16 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, G. K. nesugeba paaiškinti savo veiksmų ir įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių. Be to, užfiksuotas vienas atvejis, kada nuteistasis naudojo smurtą ar grasino juo, siekdamas, kad kitas asmuo paklustų jo valiai. Sutinkamai su 2015 m. vasario 11 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Psichologinės tarnybos išvada, jis yra uždaro būdo, turi ribotą ratą žmonių, su kuriais bendrauja, yra linkęs socialiai atsiriboti ir užsisklęsti savyje. Nors G. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys vertinimo metodiką priskiriama žemai – 11 balų, tačiau jo pakartotinio smurtinio elgesio rizika, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, yra vidutinė, išskiriant ir esminius nuteistojo kriminogeninius veiksnius, galinčius įtakoti jo nusikalstamą elgesį ateityje – ankstesni teisės pažeidimai bei G. K. mąstymas ir elgesys.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 93-121 taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nuteistojo atžvilgiu. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Albinas Antanaitis