Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Rasai Pladaitei, dalyvaujant prokurorei Audronei Nastulevičienei, advokatui Gediminui Skaisčiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas septynis kartus: 2007-12-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 224 str. 1 d. – 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda; 2009-08-31 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. – 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda; 2010-08-30 Vilniaus miesto 1 apylinkės pagal LR BK 259 str. 2 d. – 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda; 2012-02-21 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. – 40 parų areštu; 2014-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 145 str. 1 d. – 4 MGL (520 Lt) bauda; 2015-02-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. – 40 parų arešto, 2017-09-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. (2 veikos), LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 12 MGL - 451,92 eurų bauda, BK 64(1) str. bausmė sumažinta 1/3 sumažinta bausmė - 8 MGL - 301,28 eurų bauda. Vadovaujantis LR BK 66 str. įskaitytas sulaikymo laikas ir paskirta 4 MGL -150,64 eurų bauda, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2017-02-11, ne vėliau kaip 15.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš budinčiosios paėmė 505A-ojo kambario, kuriame gyveno nukentėjusysis D. K., raktą, be jo leidimo atsirakino kambario duris, neteisėtai pateko į kambarį ir iš spintelės pagrobė D. K. priklausantį 100 eurų vertės telefoną "LG G3" IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).

Apklaustas kaltinamuoju D. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad vagystės laikotarpiu mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, gyveno bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje - 505B kambaryje. Gretimame 505A kambaryje gyveno D. K.. 2017 metų sausio mėnesį jis D. K. pardavė asavo telefoną, šis jam sumokėjo 50 eurų, nors telefono vertė buvo didesnė. Jis jautėsi D. K. apgautas, todėl nusprendė pagrobti iš D. K. telefoną. 2017-02-11, žinodamas, kad D. K. bendrabutyje nėra, pas budinčiąją paėmė 505A kambario raktą, atrakino minėtą kambarį ir iš spintelės paėmė pačią pirmą dėžutę su joje buvusiu LG telefonu. Jis nenorėjo pasipelnyti, norėjo tik atsiimti skirtumą tarp D. K. jam sumokėtų pinigų ir tikros jo parduoto telefono vertės. Nepaisant to, savo elgesį vertina kaip vagystę. Paėmęs telefoną užrakino kambario duris ir raktą nunešė budinčiajai. Pavogtą telefoną jis užstatė lombarde prie Vilniaus autobusų stoties geltonuose paviljonuose ir gavo už jį 40 eurų. D. K. neradęs telefono iš karto suprato, kad tai jo darbas. Jis prisipažino D. K., kad pagrobė telefoną. Labai gailisi.

Esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

D. S. inkriminuojama, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.

Kaltinamojo D. S. kaltė įrodyta jo paties kaltės prisipažinimu ir duotais parodymais, taip pat rašytiniais bylos duomenimis. Jie vieni kitus papildo ir vieni kitiems neprieštarauja.

Apklaustas liudytoju nukentėjusysis D. K. parodė, kad nuo 2013 metų mokosi (duomenys neskelbtini) ir gyvena šios mokymo įstaigos bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis vienas gyvena 505 A kambaryje. Šalia tame pačiame bloke 505 B kambaryje gyveno jo kaimynas D. S.. 2017-02-10 išvažiavo iš bendrabučio, o grįžęs kitą dieną apie 15:30 val. pasigedo spintelėje palikto telefono "LG", pilkos spalvos, kainuojančio 100 eurų. Iš karto paskambino ir pranešė apie vagystę policijai. Telefonas buvo be dėklo ir be SIM kortelės, jis buvo veikiantis. Kuomet atvyko policija, atėjusi bendrabučio valdytoja pasakė, kad pas ją tą pačią dieną buvo atėjęs D. S. ir pasakęs, kad kažkur duše pametė savo kambario raktus, paprašė duoti atsarginius, bet nurodė ne savo 505B kambario numerį, o jo - 505A. Valdytoja minėjo, kad D. S. maždaug po 10 minučių grąžino raktus sakydamas, kad rado savo raktus. Apie savaitę iki įvykio iš D. S. už 45 eurus jis buvo nupirkęs telefoną "Samsung J5' 2016 metų su skilusiu ekranu, tad, dėl vagsytės įtarė D. S. ir šis prisipažino pagrobęs telefoną. .D. S. dar kurį laiką gyveno gretimame kambaryje ir žadėjo už pavogtą telefoną grąžinti pinigus, tačiau iki šiol to nepadarė. (b.l. 2, 20)

Liudytoja – bendrabučio valdytoja A. R. parodė, kad 2017-02-11 apie pietus pas ją į bendrabučio budėjimo patalpas atėjo moksleivis D. S. ir paprašė 505- ojo „A“ kambario rakto, sakė, kad pametė savo raktą. Ji žinojo, kad D. S. gyvena 505 kambaryje, todėl davė jam raktus. Maždaug po dviejų valandų, kai D. S. grąžino raktą, ji patikrino sąrašus ir paklausė, kodėl jis prašė „A“ kambario rakto, nors gybena „B“ kambaryje. Šis nieko nepaaiškinęs nuėjo. 505A kambaryje gyvena vienas D. K.. (b.l. 25)

Akistatos tarp nukentėjusiojo D. K. ir įtariamojo D. S. metu D. K. parodė, kad D. S. pas jį yra keletą kartų buvęs svečiuose, jo (nukentėjusiojo) kambarys rakinamas, raktus turi tik jis ir budėtojas. D. S. neturėjo leidimo be jo (nukentėjusiojo) žinios užeiti į jo kambarį. D. S. jam pardavė telefoną Samsung J5 suskilusiu stikliuku. Jis D. S. sumokėjo visus 50 eurų, kiek buvo sutarę. Vagystės metu D. S. telefoną jis jau buvo pardavęs.

Aptartų faktinių duomenų visuma yra pakankama išvadai, kad kaltinamasis D. S. padarė Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius atitinkančią nusikalstamą veiką, esant kvalifikuojančiam įsibrovimo į patalpą požymiui. Veikos kvalifikacija teisinga.

D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ištyrus kaltinamojo D. S. asmenybę matoma, kad jis teistas septynis kartus, administracine tvarka nebaustas. Psichikos sveikatos įstaigose D. S. nebuvo gydytas ( b.l. 85-76).

D. S. niekur nedirba, šiuo metu jis yra suimtas kitame ikiteisminiame tyrime dėl automobilio vagystės. D. S. asmenybę teismas vertina kaip linkusią nusikalsti – jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja.

Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų, žalos nukentėjusiajam jis neatlygino.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvados, kad tinkamiausia bausmės rūšis, kuria būtų realizuojama bausmės paskirtis, yra laisvės atėmimo bausmė.

D. K. pareikštas kaltinamajam civilinis ieškinys 100 eurų sumai, kuriuo prašoma priteisti pagrobto telefono vertę, tenkintinas. (b.l.22-23). Kaltinamasis su ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, tyrimui reikšmingų daiktų bei proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki keturių laisvės atėmimo mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. S. pakeisti į suėmimą ir suimti jį teismo posėdžio salėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Šio nuosprendžio apskundimo atveju nustatyti D. S. trijų mėnesių kardomosios priemonės - suėmimo, - terminą.

Išieškoti iš D. S. 100 eurų (vieną šimtą eurų) turtinės žalos atlyginimą D. K.. Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.