Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Laima Leipuvienė,

sekretoriaujant L. Davenienei,

išnagrinėjusi V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK (toliau – Vilniaus rajono PK) 2013 m. lapkričio 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. Vilniaus rajono PK pareigūnas 2013 m. lapkričio 10 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013 m. birželio 5 d., 7.20 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje vairuodamas automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 106, 114 p. reikalavimus, nes keisdamas važiavimo kryptį nevykdė reikalavimo duoti kelią kitai transporto priemonei, t. y. kaip padariusiam ATPK 124¹ str. 3 d. numatytą pažeidimą,

Vilniaus rajono PK 2013 m. lapkričio 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. G. pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 3 d. ir nesant jo atsakomybę sunkinančių bei esant vienai lengvinančiai aplinkybei, jam skirta minimali 100 Lt bauda.

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, nėra gauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, todėl neatvykimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ATPK 300 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tame tarpe ir už vairuotojų reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą. Taigi, ATPK 124¹ str. 3 d. pažeidimas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir nutarimas priimtas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su KET 106 ir 114 punktų reikalavimų nevykdymu.

KET 106 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 114 punkte pasakyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Šie reikalavimai yra imperatyvus. Tai reiškia, kad vairuotojai, prieš atlikdami manevravimo veiksmus, kuriems būtina įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą juostą, tuo sukeliant didelę grėsmę eismo saugumui, turi jį vykdyti besąlygiškai. Pasikliauti kitų eismo dalyvių reakcija ir pastangomis, kuriomis siekiama išvengti kliūties bei minimizuoti žalingus padarinius, neleistina ir nelogiška, nes neteisėtu pagrindu negali atsirasti teisė.

Kaip matyti iš paminėtų normų formuluotės, jos vairuotojui besirikiuojančiam į kitą eismo juostą ar atliekančiam manevravimo veiksmus formuoja pareigą, o ne teisę duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms.

V. G. skunde ir teismui posėdyje nurodė, kad nors ir nesutinka su jam inkriminuotu pažeidimu, tačiau iš esmės pripažįsta, kad nevykdė reikalavimų įsitikinti ar netrukdo atlikdamas manevravimo veiksmus kitai transporto priemonei, nes pradėdamas manevrą gerai nematė nei kelio, kurį jam užstojo priešais važiuojantis krovininis automobilis, nei iš priekio atvažiuojančio kito automobilio pirmoje juostoje, o jį pastebėjo jau įvažiavęs į posūkį ir norėdamas išvengti susidūrimo, padidinęs greitį, baigė atlikti pradėtus posūkio veiksmus. Šios V. G. nurodomos aplinkybės patvirtina, kad būtent jis elgėsi neatsargiai, nes keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir nedavė kelio priešinga kryptimi atvažiuojančiai transporto priemonei, nors suvokė, kad kita transporto priemonė jam trukdo ir jis per ją net gerai nemato viso kelio vaizdo.

Remiantis minėtais KET punktais, V. G. privalėjo įsitikinti, kad atlikti manevrą yra saugu, duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms ir tik tada jį pradėti.

Eismo dalyvis privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (KET 9 p.). Todėl V. G. nuomonė, kad jo elgesys kelyje buvo sąlygotas kito asmens veiksmų, t. y. galimai atvažiuojančio automobilio vairuotojui viršijus leistiną greitį, nepaneigia jo padarytų KET reikalavimų pažeidimų ir todėl jo veiksmai pagal ATPK 124¹ str. 3 d. numatytą pažeidimą kvalifikuoti pagrįstai.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad byloje surinktų ir virš aptartų įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad V. G. automobilį vairavo pavojingai, už ką jis Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2013 m. lapkričio 10 d. nutarimu pagrįstai pripažintas padariusiu ATPK 124¹ str. 3 d. numatytą pažeidimą. Jam už padarytą pažeidimą paskirta sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda parinkta pagrįstai, ir atitinka pažeidimo pobūdį, pavojingumą, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl skundas atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. G. skundą atmesti.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2013 m. lapkričio 10 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą