Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje padavusiam asmeniui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulis J. K. 2014-12-10 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. S. už tai, kad jis 2014-12-10, apie 18:41 val. Vilniuje, Žirmūnų g. 54c, vairuodamas autobusą Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį ir apgadino abi transporto priemones, tuo pažeidė KET 9 ir 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucijos) specialistė A. G. 2015-01-28 priėmė nutarimą Nr. 10N-25014005-15 ir už šį Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą A. S. paskyrė 43 € dydžio baudą.

Teismo posėdžio metu A. S. paaiškino, kad važiavo pirma juosta, buvo piko metas, vairavo autobusą be keleivių iš autobusų parko. Išvažiavus iš autobusų parko, nesklandumų nebuvo, važiavo gerai, staiga kairiu kampu kliudė autobusiuką, nesugebėjo suvaldyti autobuso. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka, jog eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, kadangi eismo įvykis įvyko dėl automobilio BMW vairuotojo pavojingo ir chuliganiško vairavimo - jis suko iš šalutinio kelio ir padarė ATPK 124² str. 1 d. pažeidimą, tai ir sąlygojo avarinės situacijos kelyje atsiradimą.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis T. T. paaiškino, kad gruodžio 10 d. važiavo Žirmūnų gatve pirma eismo juosta nuo kalno, važiavo 30-40 km/h greičiu, visą laiką pristabdydamas, kadangi buvo eismo kamštis, antra eismo juosta buvo sausakimša. Pastebėjo BMW automobilį, kurį užleido kitas automobilis, ir numanydamas, kad BMW gali sukti (BMW rodė posūkį), pristabdė, nes priešais atsidūrė BMW. Suprato, kad jeigu nestabdys, į BMW atsitrenks. Atstumas nebuvo mažas, galbūt per du automobilius. Buvo avarinė situacija, kadangi staiga BMW automobilis užkirto kelią. Pajuto didelį smūgį, buvo nustumtas 16 metrų. Jam buvo iškilusi avarinė situacija ir jis jos išvengė. BMW vairuotojo elgesys nebuvo tinkamas, ko gero vairuotojas žinojo, kad šio automobilis galingas, ir kad spės pasukti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015-01-28 nutarimas nekeistinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. 126 punkto nuostatos ( 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija ) įpareigoja vairuotojus atsižvelgiant į greitį, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą ir įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, išklausęs abiejų transporto priemonių vairuotojus, teismas mano, kad A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kadangi nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų asmenų ir jų turto saugumui (KET 9 punktas), nepasirinko saugaus greičio ir nesilaikė atstumo, užtikrinančio, kad neatsitrenks į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jei ji būtų stabdoma (KET 126 punktas), atsitrenkė į priekyje važiavusį pristabdžiusį automobilį ir apgadino abi transporto priemones, todėl kilo ATPK 127 str. 2 d. numatyti padariniai. Tai patvirtina transporto priemonių ir šukių padėtis, užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje. Įvertinus teismui pateiktus ir teisme ištirtus duomenis, teismui nekyla abejonių, jog A. S. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už minėtus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismas neturi pagrindo abejoti eismo įvykio vietos schemoje ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuotais duomenimis, nukentėjusiojo T. T. tiek teisme duotais, tiek byloje esančiais paaiškinimais, kur jis nurodė, kad autobuso Volvo vairuotojas A. S. nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, taip pat policijos pareigūno J. K. tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad įvykio vietoje duodamas paaiškinimą A. S. pripažino, kad vairuodamas autobusą nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį VW Multivan. Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad norima apkalbėti A. S. ar jam pakenkti, tokių duomenų nenurodė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjo versija, kad eismo įvykis buvo sąlygotas kito automobilio – BMW vairuotojo pavojingo ir chuliganiško vairavimo, dėl ko nukentėjusysis T. T. buvo priverstas staigiai pristabdyti vairuojamą automobilį VW Multivan, kad jis laikėsi saugaus atstumo, važiavo nedideliu greičiu, o autoįvykis kilo dėl nekokybiškai suveikusių autobuso stabdžių, vertintina kritiškai kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. KET 126 punkte įtvirtinta pareiga transporto priemonės vairuotojui atsižvelgiant į važiavimo greitį, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. Taigi, šio punkto nuostata įpareigoja automobilį vairuojantį asmenį būti itin dėmesingu, atsakingai įvertinti važiavimo greitį ir atsižvelgus į jį bei įvertinus kitas aplinkybes - kelio dangą, eismo sąlygas, transporto priemonės masę, vairuotojo koncentracijos lygį, pasirinkti tokį atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, kurio laikantis būtų galima išvengti susidūrimo, jei priekyje važiuojanti transporto priemonė staigiai stabdytų. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas esant palankioms oro sąlygoms, tačiau didelių transporto priemonių vairuotojams patariama laikytis kiek didesnio atstumo dėl transporto priemonių ypatumų - dydžio, masės ir pan. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo vairuojama transporto priemonė – autobusas Volvo, atsitrenkė į priekyje staigiai pristabdžiusį automobilį VW Multivan. Nukentėjusysis T. T. buvo priverstas staigiai stabdyti, kad išvengtų susidūrimo su automobiliu BWM, BMW vairuotojo galbūt netinkami veiksmai, sukėlę avarinę situaciją, nelaikytini pagrindine priežastimi, nulėmusia kontaktą tarp autobuso Volvo ir automobilio VW Multivan, kadangi A. S., vairuodamas transporto priemonę, turėjo pareigą atsakingai ir dėmesingai pasirinkti saugų atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, įvertinti staigaus stabdymo galimybę, transporto priemonės – autobuso, savybes ir savo, kaip vairuotojo, gebėjimą laiku sustabdyti ir išvengti susidūrimo. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad autobuso stabdžiai suveikė neefektyviai, nes buvo sugedę, taip pat vertintina kaip gynybinė pozicija, kadangi Kelių eismo taisyklių 15 punktas įtvirtina draudimą vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę ir įpareigoja transporto priemonės vairuotoją prieš pradedant važiuoti įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. yra nubaustas pagrįstai, padaryta veika kvalifikuota teisingai, kaip KET pažeidimas nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą. Nuobauda A. S. yra paskirta Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose, vadovaujantis bausmių skyrimo taisyklėmis ir atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė A. G. nustatė ir įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes bei pagrįstai 2015-01-28 priėmė nutarimą, kuriuo A. S. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir paskyrė jam 43 eurų dydžio baudą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, o Institucijos nutarimas Nr. 10N-25014005-15 paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės A. G. 2015-01-28 nutarimą Nr. 10N-25014005-15 nepakeistą ir A. S. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.