Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, gyvena (duomenys neskelbtini), dirba pagal individualią veiklą, teistas 15 (penkiolika kartų),

Paskutiniuosius kartus - 2022 m. rugsėjo 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesiams viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai išdirbant 20 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesiai viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai išdirbant 20 valandų visuomenės labui, iš viso – 80 valandų.

2023 m. rugpjūčio 8 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64-1 straipsniu sumažinta ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalies b papunkčiu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta 4 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. K. 2024 m. lapkričio 25 d. apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Citroen C5”, valstybiniai numerio ženklai (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2024-11-25 16.04 val. jam nustatytas 1,99 promilių neblaivumas,

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2024 m. lapkričio 25 d. apie 14.00 val., jis su draugu V. B. pėsčiomis nuėjo pas draugą A., kuris nuo ryto namuose gėrė alų. V. su juo jokio alkoholio negėrė, jis buvo blaivus. V. pasakė, kad reikia jį nuvežti pas jo draugą, kad jis galėtų pasiimti savo paliktą automobilį. Kadangi A. buvo visiškai girtas, pasisiūlė vairuoti jo automobilio Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). A. su juo alkoholio negėrė. Jis nei A., nei V. nesakė, kad ryte gėrė alaus ir kad neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Jautėsi gerai, girtas nesijautė, todėl sutiko pavežti V.. A. padavė automobilio Citroen C5 raktelius, sėdo trise į automobilį ir važiavo link Daugų. Kelią rodė V.. A. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o V. ant galinės sėdynės, o jis vairavo automobilį. Buvo šviesus paros metas, kai jį vairuojant automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kurie jį testavo alkotesteriu. Pirmą kartą įpūtė 2,06 promilių, antru bandymu - 1,99 promilių. Teisės vairuoti transporto priemones neturi ir niekada neturėjo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus (b. l. 71-74).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo A. K. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltė įrodyta ir kitais šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, teisme ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir BPK 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 25 d. apie 15:40 val. Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai sustabdė automobilį „CITROEN C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). 2024-11-25 15.47 val. pirmuoju pūtimu alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui nustatytas 2,06 promilių girtumas. Antruoju pūtimu alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui nustatytas 1,99 promilių girtumas („Alcotest 7510“ Nr. ARKN-0136, sertifikato patikros Nr. 2198960). Automobilis nuvežtas į saugomą transporto priemonių aikštelę, Alytus, Santaikos g. 31 (b. l. 1 - 6).

Objektų apžiūros protokole aprašytas vaizdo kamera užfiksuotas vaizdo įrašas įvykio vietoje. (b. l. 7-9).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kartu automobilis Citroen C5, valst. Nr. valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 18-27).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad vairuotojui A. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad A. K. eiti tiesia linija-pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Atlikus tikrinimą prietaisu Drager 7510, ARKN-0136, metrologinės patikros sertifikato Nr. 2198960, pirmu tikrinimu 15.47 val. jam nustatytas 2,06 promilių girtumas, antru tikrinimu 16.04 val. nustatytas 1,99 promilių girtumas. Vairuotojas su prietaiso parodymais sutiko (b. l. 28-31).

2024 m. gruodžio 3 d. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Citroen C5, valst. Nr. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina Lietuvoje 3300 eurų (b. l. 35).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju K. A. paaiškino, kad turi savo vardu registruotą automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį yra pirkęs jo pažįstamas A. S.. Jis jo paprašė, automobilį užregistruoti savo vardu, nes pats turi problemų su antstoliais. Šiuo automobiliu visą laiką naudojasi A.. Kas įvyko su šiuo automobiliu jis nežino. Paskambinęs A. pasakė, kad reikia nuvykti į policiją ir paimti automobilį. Nori patvirtinti, kad automobilis nėra jo, jis jo nepirkęs, o automobilį pirkęs A. (b. l. 45-48).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. J. B. paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 25 d. apie 14.00 val., tikslaus laiko pasakyti negali, sutiko A. K., kuriam pasakė, kad reikia jį nuvežti iki jo pažįstamo, kuris gyvena netoli (duomenys neskelbtini), kur buvo paliktas jo automobilis. A. pasiūlė eiti iki jo draugo A., kuris nuveš. Su A. atėjo pas jo draugą A.. A. namuose buvo stipriai apgirtęs, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalbėjo nerišliai, jį matė pirmą kartą. A. pasakė, kad reikia jį nuvežti iki jo pažįstamo, tačiau A. pasakė, kad jis vairuoti automobilio negali, nes yra neblaivus. A. pasakė, kad jis gali pavairuoti jo automobilį. Tada jie sėdo į A. automobilį Citroen C5, ir važiavo link (duomenys neskelbtini)kaimo. Automobilį vairavo A., A. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o jis ant galinės sėdynės. Juos važiuojant sustabdė policijos pareigūnai, kurie A. testavo alkotesteriu ir jis įpūtė į alkotesterį 1,99 promilių. Kad A. buvo gėręs alkoholio jis nežinojo, nes ant A. nesimatė, kad jis būtų girtas, taip kaip atrodė A.. Be to iš pačio A. ten pat sužinojo, kad A. neturi ir teisės vairuoti transporto priemonių. Policija A. automobilį sulaikė (b. l. 51-54).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. S. paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 25 d. nuo ryto buvo namuose (duomenys neskelbtini), vienas gėrė alų, buvo apgirtęs, kai namus atėjo iš matymo pažįstamas A. su draugu. A. paprašė juos nuvežti link Daugų. Jis atsisakė, kadangi buvo neblaivus. A. pasakė, kad gali pavairuoti. Vizualiai nesimatė, kad A. ir kartu atėjęs jo draugas būtų neblaivūs, kalbėjo rišliai, jokio įtarimo dėl A. neblaivumo jam nekilo. Kadangi A. pasisiūlė pavairuoti jo automobilį, jis juo pasitikėjo, todėl sutiko važiuoti. Jis padavė jam automobilio „Citroen C5“m valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas kito žmogaus vardu, raktelius. Kelią rodė A. draugas. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo, juos sustabdė policijos pareigūnai, paaiškėjo, kad A. automobilį vairavo išgėręs, tačiau tai nuo jo nuslėpė ir jam apie tai nieko nesakė, nes kitu atveju jis tikrai nebūtų leidęs jam vairuoti automobilio. Kiek A. įpūtė į alkotesterį jis pasakyti negali, nes neįsidėmėjo, bei jis tuo metu labai stipriai supyko, nes A. jį apgavo ir jam nepasakė, kad jis yra gėręs alkoholio. Policijos pareigūnai, patikrinę A. duomenis, pasakė, kad jis neturi ir teisės vairuoti transporto priemonių. A. ir apie tai jam nieko nesakė, kai pats pasiūlė pavairuoti automobilį. Tai sužinojęs jis dar labiau supyko, o automobilį vairuoti jis jam davė tiesiog todėl, kad pasitikėjo juo. Jeigu būtų žinojęs, kad jis neturi teisės vairuoti ir yra gėręs alkoholio, tikrai nebūtų sutikęs ir davęs jam vairuoti automobilį. (b. l. 57-60).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis A. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Citroen C5“m valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, antro – 1,99 promilių neblaivumas. Tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

III. Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis A. K. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis nedirba, teisiamas šešioliktą kartą, teistas už analogiško nusikaltimo padarymą ( b. l. 91-107). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos (b.l. 109-125). Neįrašytas į Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą, tačiau lankėsi ir nustatyta (duomenys neskelbtini), tačiau abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (1 t., b. l. 141-146). Išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Įvertinus A. K. ankstesnius teistumus, tai, kad jis naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nuostatas jis pripažįstamas recidyvistu ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano, kad nors kaltinamasis prisipažino bei gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, kaltinamajam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusias bausmės rūšis nebus pasiekti bausmės tikslai. BK numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus prokuroro pasiūlytą pačią griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – t. y. laisvės atėmimą, kuri atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę parenkama didesnė už sankcijose numatytą šios bausmės rūšies minimumą.

Nagrinėjant kaltinamojo A. K. baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

VI. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs A. K. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – tyčia vairavo automobilį girtas, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, atsižvelgęs į tai, kad transporto priemonę neblaivus jis vairavo ne pirmą kartą, sprendžia, kad tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams.

V. Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo pažįstamam A. S. priklausantį automobilį „CitroenC5“m valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas K. A. vardu. Taigi, be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, be to pastarasis sąžiningai klydo perduodamas vairuoti transporto priemonę kaltinamajam todėl, nagrinėjamu atveju konfiskuojama transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 3 300,00 Eur.

VI. Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2024 m. gruodžio 9 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui, t.y. piniginėms lėšoms, esančioms „Swedbank“, AB, bei Luminor Bank AS paliekamas galioti iki kol bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė turto (automobilio vertės) konfiskavimas.

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimu kaltinamajam A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1., b.l.75-76). Ši A. K. paskirta kardomoji priemonė panaikinama pradėjus vykdyti šį teismo nuosprendį (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. K. paskirti 4 (keturių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, A. K. pripažinti recidyvistu.

Bausmės pradžią A. K. skaičiuoti nuo faktinio A. K. atvykimo atlikti bausmės ar sulaikymo momento.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „CitroenC5“m valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 3 300 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų) dydžio sumą, kuri turi būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, esančias banko „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir esančias banke Luminor Bank AS, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant uždraudimą išgryninti, atsiskaityti, pervesti kitiems asmenims šią sumą bei neišieškomą sumą – 200 Eur- palikti galioti iki turto konfiskavimo visiško įvykdymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.