Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2015-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-37-844/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-02-27
Bylos Nr.
1-37-844/2015
Teisminio proceso Nr.
1-49-1-00338-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidas Vasiliauskas
Kaltinamasis
R. K.
Nukentėjusysis
T. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-37-844/2015(Proceso Nr. 1-49-1-00338-2013-5)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.8.3.; 2.3.6.4.2..
VISAGINO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 27 d.Visaginas
Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas,sekretoriaujant Laimutei Bastytei,dalyvaujant prokurorui Genadijui Jefimovui,kaltinamajam R. K.,gynėjui Egidijui Labuckui,nukentėjusiajai T. K.,vertėjai Nadeždai Gruzdevai,

viešame teismo teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio profesinio išsilavinimo, dirbantis Visagino savivaldybės aplinkos tvarkymo skyriuje, pagalbiniu darbininku, nesimokantis, vedęs, gyvenantis gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (du epizodai) padarymu.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2013 m. spalio 24 d., apie 20 val. 15 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šeimyninio konfliktavo su savo sutuoktine T. K. metu, kumščiu sudavė T. K. tris smūgius į dešinį petį, ir taip T. K. sukėlė fizinį skausmą,

t.y. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d..

R. K. 2014 m. spalio 18 d., apie 19 val. 50 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šeimyninio konfliktavo su savo sutuoktine T. K. metu, stipriai rankomis stūmė T. K., griebė jai už gerklės, ir taip T. K. sukėlė fizinį skausmą,

t.y. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d..

Kaltinamasis R. K. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kaltu prisipažino iš dalies ir teismo posėdžio metu parodė, kad jis su savo žmona T. K., gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2014-10-18, vakare, jis su savo žmona T. K. labai stipriai susipyko, nes tą dieną T. K. su savo motina, kuri gyvena tame pačiame bute, kaip ir jie, buvo išėjusios pasisvečiuoti, o jis pasiliko namuose ir prižiūrėjo vaiką. T. K. su savo motina į namus sugrįžo vakare, ir buvo išgėrusi. Kiek pabuvusi namuose, jo žmona T. K. vėl išėjo iš namų. Tada jis jai paskambino ir paprašė, kad ji sugrįžtų į namus. Jis pats tuo metu buvo blaivus. Ji sugrįžo į namus, pasiėmė šiek tiek pinigų ir vėl ruošėsi išeiti. Tai pamatęs, R. K. jos paklausė, kiek ji dar gali gerti. Toks žmonos elgesys jį sunervino, nes jis ir taip visą vakarą buvo namuose su vaiku, žmona su uošve į namus sugrįžo neblaivios, visai neseniai buvo mirusi jų jaunesnioji dukra. Tuo metu uošvienė jau miegojo kitame kambaryje. Norėdamas nusiraminti, jis nutarė išeiti į lauką ir pavedžioti šunį. Tai pamačiusi, jo žmona, pradėjo jį tampyti už striukės sakydama, jog jis niekur neis. Jis norėjo išsilaisvinti, tačiau žmona jį stipriai ir laikė ir tampė po koridorių. Tada jis paėmė žmonai už striukės ir ją atvedęs į kambarį pasodino ant sofos. Savo žmonos jis nemušė ir jai nieko skausmingo nedarė. Jo žmona tada tikrai nebuvo nukritusi ant grindų. Kada jis žmoną pasodino ant sofos, jo žmona pradėjo šaukti ant jo vadino įvairiais įžeidžiančiais žodžiais. Tada jis pasiėmė asmens dokumentus ir išėjo pas savo tėvus, kurie taip pat gyvena Visagine. Jam jau būnant pas savo tėvus, į mobiliojo ryšio telefoną paskambino uošvienė, kuri jam pasakė, kad jis sugrįžtų į namus, nes jo čia laukia policininkai. Uošvienė padavė telefoną policijos pareigūnui ir šis R. K. pasiūlė sugrįžti į namus. Kada sugrįžo į namus, sužinojo, kad jo žmona policijos pareigūnams pranešė, jog jis ją muša. Teigia, kad jis savo žmonos tikrai nemušė, o tik ją pasodino ant sofos. Mano, kad jo jėgos panaudojimas sodinant žmoną ant sofos, tikrai nebuvo skausmingas. Jis žmona norėjo sulaikyti nuo išėjimo iš namų ir girtuokliavimo. Po jauniausio vaiko mirties, tiek jis tiek jo žmona pasidarė nervingi, daugiau konfliktavo. Vaiko mirtį jie abu išgyveno skausmingai.

Parodė, jog 2013-10-24, vakare, jis su žmona buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Jis buvo vonioje ir prausėsi. Kada nusiprausė ir norėjo išlipti iš vonios, ant grindų pasidėjo savo žmonos, vonioje buvusią, maikutę ir išlipęs iš vonios ant jos atsistojo. Tai pamačiusi jo žmona labai supyko ir pradėjo ant jo šaukti. Priekaištavo, kad jis gyvena jos bute. Toks žmonos elgesys ir žodžiai jį įžeidė ir jis nutarė išeiti iš savo namų ir nueiti pas savo tėvus. Jis pasiėmė dokumentus, apsirengė ir jau norėjo išeiti, kai jo žmona priėjo prie jo ir sugriebusi už jo striukės pradėjo jį tampyti, sakydama, jog jis niekur neis, o jeigu eis, tai ji iškvies policiją. Tada jis norėdamas išsilaisvinti iš žmonos sugriebimo, ją pastūmė ir stumdamas tris kartus trenkė ranka jai į petį. Nuo smūgių, žmona jį paleido ir jis išėjo. Teigia, kad jo tuo metu žmonai suduoti smūgiai buvo pakankamai stiprūs ir jai galėjo skaudėti. Be to, kada jie susitaikė, žmona jam rodė mėlynę ant dešinio peties.

Motyvuojamoji dalis

Be dalinio kaltinamojo pripažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta:

Nukentėjusiosios T. K. parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu.

Nukentėjusioji T. K. parodė, kad R. K. yra jos vyras. 2013-10-24, jų šeimoje įvyko konfliktas. Jie pasibarė. Barėsi dėl to, kad R. K. nedaro tai, ko ji paprašo. Jis vis atsikalbinėja. Ji supyko, ir norėdama pagąsdinti savo vyrą, iškvietė policiją. Būna taip, jog ji kalba pakeltu tonu, emocionaliai, ir jam tai nepatinka. Jos vyras pirmas nepuola muštis. Kada įvyksta konfliktas, jis nori išeiti iš namų, ir pradeda rinktis asmens dokumentus, tada ji supykusi jį bando fiziškai sulaikyti, neišleidžia iš namų. Vyras tada vis tiek bando išeiti. 2013-10-24, jis norėdamas išeiti, keletą kartų ranka jai ne iš pykčio, sudavė į petį, atsistumdamas nuo jos. Atsimena, kad nuo to buvo mėlynė, skaudėjo. Būdama taip pat įpykusi, iškvietė policiją ir parašė pareiškimą, nurodydama, kad jos vyras smurtauja šeimoje. Jis šiaip yra geras vyras. Ji jį myli ir nori kartu gyventi. Konfliktai jų šeimoje būna retai. Jos vyras vienas dirba šeimoje. Jeigu jis bus nubaustas areštu, jų šeima liks be pajamų, nes vyras praras darbą. Prašo vyro nebausti. Viskas įvyko ne tyčia. Neseniai mirė jų vaikas, jie dėl to labai abu išgyvena, tapo nervingi, jautrūs. Taip pat neužilgo mirė ir jos tėvas. Šiuos įvykius ji sunkiai išgyveno, buvo jautri, kreipėsi net pagalbos į psichiatrą.

2014-10-18, jis su savo motina buvo ant kapinių. Abi išgėrė alkoholio. Jos vyras tuo metu su vaiku buvo pasilikęs namuose. Vakare jis su savo motina, sugrįžo į namus, nes jos motina dabar gyvena kartu su jos šeima. Grįžusi į namus, ji nutarė dar nueiti į parduotuvę, nusipirkti mineralinio, tačiau to vyrui nesakė. Vyras suprato, jog ji dar nori kažkur išeiti tam, kad dar išgerti alkoholio. Ji tuo metu buvo stipriai išgėrusi. Vyras nenorėdamas jos išleisti iš namų, ją pradėjo stumti iš buto koridoriaus į kambarį ir taip stumdamas, ją pasodino ant kambaryje esančios sofos. Dar buvo suėmęs už striukės atlapų. Tokie vyro veiksmai jai nesukėlė fizinio skausmo, o tik diskomfortą. Ji supyko dėl to ant savo vyro ir kerštaudama iškvietė policiją. Tam turėjo įtakos ir jos girtumas, nes tuo metu ji blaiviai negalėjo įvertinti situacijos. Tuo metu jos mama matė, kaip jos vyras paėmė jai už striukės, ir motinai pasirodė, kad jis ją muša. Dar paminėjo, kad šiuo metu jos psichinė būklė yra pablogėjusi, nes per vienerius metus mirė dukra, tėvas. Ji tapo jautresnė. Vyras taip pat tapo jautrus, dirglus. Jos vyras jau buvo tuo metu išėjęs iš namų, kai ji vaikščiodama po kambarį nugriuvo ir susižeidė. Nuo to jai iš nosies bėgo kraujas. Į medikus ji nesikreipė. Motina matė, kad jai bėga kraujas ir ji pagalvojo, kad vyras tikrai ją sumušė. T. K. teigia, kad konflikto metu jai tik pasirodė, kad nuo vyro pastūmimo, jai skauda, tačiau realiai jokio skausmo ji nejautė. Patikslino, jog kai ją 2014-10-18, pirmą kartą apklausė policijos pareigūnai ji buvo neblaivi. Kada ją vėliau apklausė papildomai liudytoja, ji buvo blaivi ir davė adekvačius parodymus. Juos ji ir palaiko ir šiuo metu. Kaip minėjo, ji kreipėsi pagalbos į psichiatrą ir jai buvo paskirtas gydymas. Prašo vyro nebausti.

Liudytojos E. C. parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu.

Liudytoja E. C. parodė, kad T. K. yra jos dukra, o R. K. yra jos žentas. Apie 2013-10-24, jos dukros ir žento konfliktą ji nieko nežino.

Po jos vyro mirties, ji kartu gyvena su savo dukra ir žentų, jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

2014-10-18, ji su dukra buvo kapinėse, išgėrė alkoholio. Kada sugrįžo į namus, ji nuėjo miegoti. Kažkas įvyko tarp žento ir jos dukros, tačiau kas tiksliai ji nežino, nes buvo išgėrusi. Jos žentas į konfliktus nelinkęs. Jis nei geria, nei rūko. Ji policijai nesakė, kad jos žentas jos dukrai griebė už gerklės.

Liudytojo V. V. parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu.

Liudytojas V. V. parodė, kad jis dirba Utenos apskrities VPK Visagino PK, specialistu. 2014 m. spalio 18 d., dirbo operatyvinės grupės sudėtyje. Apie 19 val. 30 min., gavo pranešimą, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šeimyninis konfliktas. Nuvykus į nurodytą vietą, bute buvo nukentėjusioji T. K., jos motina E. C. ir mažametė mergaitė. Pokalbio metu nukentėjusioji paaiškino, kad vyras R. K., ją griebė už gerklės bei stūmė į krūtinę. Dėl tokių jo veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Nukentėjusioji taip pat pasakė, kad vyras jau ne pirmą kartą ją muša. Nukentėjusioji taip pat paaiškino, kad konfliktas su vyru kilo dėl to, kad ji išgėrė, nes norėjo paminėti dukros, kuri mirė prieš tris mėnesius, mirtį. Vyras dukros reikalais nesidomi, todėl šeima ir konfliktavo. Kartu su nukentėjusiąją gyvena jos motina E. C., kuri taip pat matė įvykį, ir patvirtino viską, ką sakė dukra. Moterys paaiškino, kad R. K. po konflikto paėmė šunį ir dokumentus ir pabėgo iš namų. Kadangi bylos dėl smurto artimoje aplinkoje pradedamos pagal faktą, todėl buvo surašytas tarnybinis pranešimas iš nukentėjusiosios žodžių ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nukentėjusioji atvyko į policijos komisariatą. Moteris sakė, kad turi invalidumą. Apklausa buvo surašyta remiantis nukentėjusiosios žodžiais. Kraujo ant nukentėjusiosios veido jis nematė, kai atvyko į įvykio vietą. Jai buvo pasiūlyta kreiptis medicininės pagalbos, tačiau nukentėjusioji atsisakė, kadangi kūno sužalojimų ji nepatyrė. Po apklausos nukentėjusioji buvo nuvežta namo ir kaip liudytoja apklausta jos motina E. C. Ji patvirtino dukros duotus parodymus. V. V. paaiškino, jog jis procesiniuose dokumentuose užfiksavo tai, ką ir aiškino nukentėjusioji T. K..

Liudytojo A. L. parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu.

Liudytojas A. L. parodė, kad jis dirba Utenos apskrities VPK Visagino PK, patruliu. Atsimena, kad 2014-10-18, jis dirbo kartu su patruliu N. A.. Tarnybos metu, buvo gautas pranešimas, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šeimyninis konfliktas ir, kad reikalinga pagalba. Nuvykus minėtu adresu, informacija pasitvirtino. Bute buvo rasta moteris, kuri buvo susijaudinusi, verkė, ir kuri paaiškino, kad jos vyras jai kumščiu trenkė į krūtinę. Kad namuose būtų buvę grumtynės, nesimatė. Butas buvo tvarkingas. Matėsi, jog moteris yra neblaivi. Vyriškis buvo blaivus. Vaiko bute, jis nematė. Kaip jam sakė ta moteris, konfliktas įvyko dėl to, jog ji buvo pas draugę ir į namus sugrįžo neblaivi. Smurto žymių, ant jos kūno nesimatė. Jie pristatė vyrą į policijos komisariatą, ir su juo toliau dirbo tyrėjai. Jo ir jo kolegos, kaip patrulių darbas, tuo ir buvo baigtas. A. L. paminėjo, jog su juo visą laiką buvo ir jo kolega N. A., todėl jis teisme tikriausiai apie įvykį papasakotų tą patį, ką ir jis.

Kiti įrodymai baudžiamojoje byloje.

2013-10-24, protokolas-pareiškimas ir jame užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad T. K. pranešė, jog 2013-10-24, apie 20 val. 15 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos vyras jai tris kartus kumščiu sudavė jai į dešinį padėtį, ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Konflikto metu R. K. keikėsi, vadino ją tokiais žodžiais, kaip „suka“, „bliad“ (b.l. 6); 2013-10-24, tarnybinis pranešimas „Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto“, ir jame užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, jog policijos pareigūnai, kurie atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), išsiaiškino, jog 2013-10-24, apie 20 val. 15 min., tarp sutuoktinių T. K. ir R. K. įvyko konfliktas, kurio metu R. K. pastūmė savo sutuoktinę, ir keletą kartų trenkė kumščiu į dešinės rankos petį. Nukentėjusioji T. K. parodė, jog ji patyrė skausmą dešinės rankos peties srityje (b.l. 7-8); 2013-10-24, įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, kur nurodyta, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bute bendra tvarka nepažeista, matomų grumtynių pėdsakų nėra. Įvykio vieta fotografuota (b.l. 10-12); 2014-10-18, tarnybinis pranešimas „Dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo“, ir jame užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, jog policijos pareigūnai, kurie atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), išsiaiškino, jog 2014-10-18, tarp sutuoktinių T. K. ir R. K. įvyko konfliktas, kurio metu R. K. mušė savo sutuoktinę suduodamas jai smūgius ranka į krūtinę. Stumdė ją. Tai antras smurto atvejis šeimoje (b.l. 41-44); 2014-10-18, įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, kur nurodyta, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bute bendra tvarka nepažeista, matomų grumtynių pėdsakų nėra. Įvykio vieta fotografuota (b.l. 45-50); 2014-10-29, daiktų apžiūros protokolas ir jame užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, jog tyrėja klausydama garso įrašą, gautą iš Bendrojo pagalbos centro, Vilniaus skyriaus, nustatė, jog skambindama į pagalbos centrą, T. K. verkė, buvo susijaudinusi. Sakė, kad vyras jai griebė už gerklės. Šalia kalbanti senyvo amžiaus moteris, aiškina, jog žentas griebė už gerklės ir stūmė. Girdisi, kaip ji aiškina ir rodo pareigūnams, kaip žentas mušė ir stūmė dukrą. Garso įrašai laikomi kompaktinėse plokštelėse prie bylos (b.l. 64; 65-66).

Nors šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu R. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino tik iš dalies, tačiau duodamus parodymus neneigė, jog smurtavo savo žmonos atžvilgiu, kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Tai teismo posėdžio metu, nors ir netiesiogiai, patvirtino ir pati nukentėjusioji T. K.. T. K., teisme duoti paaiškinimai, iš esmės sutapo su jos pirminiais parodymais, duotais policijos pareigūnams, iš karto po įvykių.

Pažymima, jog iš karto po įvykio smurto artimoje aplinkoje duodami parodymai yra patys objektyviausi, tiksliausi, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo. Tuo metu nukentėjusysis, šiuo atveju auka, tiksi pagalbos iš policijos pareigūnų, jaučiasi nuskriaustas, pažemintas, įžeistas, todėl siekia apginti save, siekia, jog kaltininkas būtų nubaustas dėl savo grubaus, nusikalstamo elgesio, todėl duodamas pirminius parodymus nukentėjusysis yra objektyvus, nuoširdus, siekiantis teisingumo, atpildo už skriaudą. Atpildo už skriaudą siekimas, tokiomis akimirkomis yra svarbiausias ir neparemtas jokia perspektyva dėl tolimesnio bendravimo kartu su kaltinamuoju.

Tik vėliau, praėjus pykčiui, smurtą artimoje aplinkoje patyrusi auka, gali pradėti galvoti, kaip teks gyventi toliau su kaltininku, atsiranda gailestis jam, nežinomybė dėl ateities, vaikų, artimųjų požiūrio, o jeigu auka yra dar ir materialiai priklausoma nuo smurtautojo, pradedama galvoti, kaip teks gyventi paradus pajamas. Tokiu atveju atsiranda socialinio nesaugumo jausmas. Tai supratusi auka, gali vėliau keisti savo pirminius parodymus, pradėti ginti smurtautoją, smerkia save, kad nesusilaikė ir pranešė apie jo smurtą, kad nekentėjo, kad nenuslėpė smurto.

Šiuo atveju tokia situacija susiklostė ir su T. K.. Supratusi, kad jos vyras gali prarasti darbą, o tuo pačiu ir šeimos pajamas, pradėjo keisti parodymus teisme, teisinti savo vyrą. Pradėjo teigti, kad nuo jai suduotų vyro smūgių neskaudėjo, ji gal būt tik galvojo, kad jai skauda, ne taip save suprato.

Tačiau teismo posėdžio metu ištirti įrodymai, įrodo ir iš esmės patvirtina jos pirminius parodymus, kurie įrodo, jog R. K. nusikalstamai elgėsi savo žmonos atžvilgiu, jam pareikštame kaltinime norodytu laiku ir aplinkybėmis, ir smurtaudamas jos atžvilgiu sukėlė jai fizinį skausmą.

Išklausius garso įrašų, kuriuose užfiksuoti T. K. pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje, girdisi, kaip ji yra susijaudinusi, verkia, tikisi pagalbos, yra nuskriausta, pažeminta. Jos tokia būsena, neabejotinai įrodo, jog jos vyras naudojo smurtą jos atžvilgiu ir jai sukėlė fizinį skausmą.

Nusikalstamų veikų, kurios yra padaromos artimoje aplinkoje, tyrimas yra sudėtingas, nes kaltininką ir auką sieja artimi santykiai. Kurie yra paremti, ne tik stipriu emociniu ryšiu, bet ir ekonomine, socialine priklausomybe. Todėl natūralu, kad vėliau auka susitaiko su kaltininku, atleidžia jam, gali paklusti jo diktuojamos sąlygoms, dėl jau duotų parodymų pakeitimo jo naudai ir t.t. ir pan..

Žinant tai, negalima vien tik formaliai vertinti baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, konstatuojant, jog jų nepakanka, kaltininko kaltei, dėl jam pareikšto kaltinimo, konstatuoti, atsižvelgiant į tai, jog auka teisme pakeitė parodymus, teisiamojo naudai. Šiuo atveju turi būti ypatingai atidžiai vertinami, iš karto po įvykio surinkti įrodymai, nustatytos aplinkybės. Ypač atidžiai turi būti vertinamas visų byloje esančių įrodymų visetas.

Šiuo atveju netikėti nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų V. V. ir A. L., kaip policijos pareigūnų, fiksavusių pirminius nukentėjusiosios T. K. parodymus netrukus po 2014-10-18, įvykusio konflikto, parodymais, nėra jokio pagrindo. Šie liudytojai, kaip policijos pareigūnai vykdė tiesiogines savo tarnybines funkcijas, ir fiksavo tai, ką jiems apie įvykį pasakojo pati T. K., bei jos motina E. C..

Teismas kritiškai vertina nukentėjusiosios T. K., liudytojos E. C., bei paties R. K., teisme duotus parodymus, kuriais buvo keičiamos pirminės 2014-10-18, įvykio aplinkybės, nes jais siekiama R. K. padėti išvengti atsakomybės dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, ištirtų, patikrintų ir įvertintų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad R. K. 2013 m. spalio 24 d., apie 20 val. 15 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šeimyninio konfliktavo su savo sutuoktine T. K. metu, kumščiu sudavė T. K. tris smūgius į dešinį ir taip T. K. sukėlė fizinį skausmą, ir tuo padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., bei tai, kad R. K. 2014 m. spalio 18 d., apie 19 val. 50 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šeimyninio konfliktavo su savo sutuoktine T. K. metu, stipriai rankomis stūmė T. K., griebė jai už gerklės, ir taip T. K. sukėlė fizinį skausmą, ir tuo, taip pat padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d..

Daiktiniai įrodymai baudžiamojoje byloje: kompaktinė plokštelė „extreme“ su garso įrašu, ir kompaktinė plokštelė „acme“ su garso įrašu, laikomos atskirame voke prie baudžiamosios bylos.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamojo nuosavybės teisės neapribotos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str., buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-10-24, 21 val. 30 min., iki 2013-10-25, 18 val. 00 min. (b.l. 26-35), taip pat nuo 2014-10-18, 21 val. 00 min., iki 2014-10-20, 14 val. 30 min. ( b.l. 76; 93).

Kaltinamajam R. K. 2014-10-20, tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 91-92).

Kaltinamasis R. K. dirba. Darbe charakterizuojamas teigiamai ( b.l. 73; 74; 124).

Kaltinamasis R. K. neteistas, administracine tvarka nebaustas (b.l. 71; 72).

Kaltinamasis R. K. nėra įrašytas į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą (b.l. 75).

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantys nukentėjusio asmens elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.). .

Kaltinamojo R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo R. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamojo padarytos dvi nusikalstamos veikos, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai; į kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai); padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (kaltinamasis R. K. darydamas nusikaltimus siekė savanaudiškų tikslų), į nusikalstamų veikų stadiją (visos R. K. padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos), į kaltininko asmenybę (R. K. dirba, gyvena kartu su nukentėjusiąja, o tai įrodo, kad jie susitaikė ir nukentėjusioji jam atleido, jie abu nori gyventi šeimoje. R. K. nori išlaikyti šeimą, rūpintis ja. Jis anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, darbe charakterizuojamas teigiamai), o tai įrodo, kad jis linkęs pasitaisyti. Todėl manoma, jog bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir neskiriant bausmės susijusios su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu. Be to atsižvelgiama ir į R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Šiuo atveju Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., nustatyta taisyklė nebegali būti taikoma, nes kaltinamasis tik iš dalies pripažino savo kaltę.

Vadovaujantis LR BPK 302-308 str., teismas,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. 00 min., vakaro iki 6 val. 00 min., ryto, išskyrus laiką, susijusį su darbu ar mokymusi.

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. 00 min., vakaro iki 6 val. 00 min., ryto, išskyrus laiką, susijusį su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d., šiuo nuosprendžiu R. K. skirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir R. K. skirti subendrintą bausmę-1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. 00 min., vakaro iki 6 val. 00 min., ryto, išskyrus laiką, susijusį su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu ir Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., į šiuo nuosprendžiu R. K. skirtą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės laiką, įskaityti jo išbūtą laiką laikinajame sulaikyme nuo 2013-10-24, iki 2013-10-25, ir nuo 2014-10-18, iki 2014-10-20.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, 2014-10-20, skirtą R. K., šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus baudžiamojoje byloje: kompaktinę plokštelę „extreme“ su garso įrašu, ir kompaktinę plokštelę „acme“ su garso įrašu, laikomas atskirame voke prie baudžiamosios bylos, ir šiam nuosprendžiui įsiteisėjus laikyti šioje baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas