Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto J. V. bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato atstovo skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-24 nutarimo, kuriuo J. V. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalį paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. nubaustas už tai, kad 2014 m. balandžio 10 d. 15.08 val. Raseiniuose, Vilniaus gatvėje, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Pajero Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) esant leistinam 50 km/h greičiui, važiavo 127 km/h greičiu, t. y. įvertinus greičio matavimo prietaiso paklaidą +/- 4 km/h, viršijo leistiną greitį 73 km/h. Tuo buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių 135 punktas.

Apeliantas pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. N6 -1560/2010), nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, ne kartą yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30' str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą. siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Šiaulių apskr. VPK Raseinių r. PK VPS KPG nuomone, LR ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje. J. V. paaiškinimas, kad greitį viršijo tarnybos reikalais, nėra pateisinama priežastis skirti švelnesnę baudą. Kitu atveju nebus pasiekti LR ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai ir, žinant administracinių nuobaudų išieškojimo galimybes, kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino J. V. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124 str. 6 d. ir paskyrė teisingą nuobaudą.

Apygardos teismas atmeta nubaustojo argumentą, kad jis pažeidimą padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis. LR ATPK 17 straipsnyje yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šių sąlygų J. V. padaryta veika neatitinka, todėl pažeidimas negali būti laikomas padarytu esant būtino reikalingumo sąlygoms. Iš teismui pateikto J. V. pareigybės aprašymo matyti, kad jis yra statutinis valstybės tarnautojas, o tai reiškia, kad jam yra taikomos Policijos veiklos įstatymo nuostatos. Minėto įstatymo 6 straipsnis nustato, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais, o įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. To paties įstatymo 22 straipsnis įvirtina policijos pareigūno atsakomybę, kurio 1 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnas asmeniškai atsako už savo veiksmus ir sprendimus bei jų padarinius; 2 dalis įtvirtina, kad policijos pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas ir pažeidęs įstatymo reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiamas tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad J. V. skubėjo kolegės tyrėjos prašymu, nes siekė kaltinamąjį pristatyti į teismą, kad baudžiamoji byla R. K. atžvilgiu Raseinių rajono apylinkės teisme būtų išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Tačiau siekimo pristatyti asmenį į teismą nėra pagrindo prilyginti situacijai, susijusiai su akivaizdžiu, realiu pavojumi, gresiančiu valstybinei ir viešajai tvarkai. Todėl J. V. nurodoma aplinkybė nepateisina padaryto pažeidimo. Nors J. V. nurodė, kad greitį viršijo paprašytas kolegės A. E., tačiau nagrinėjamu atveju A. E. J. V. negalėjo duoti privalomų nurodymų, be to, remiantis LR Policijos veiklos įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, žinomai neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas policijos pareigūno nuo atsakomybės neatleidžia.

Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad J. V. viršijo leistiną 50 km/h greitį daugiau kaip 50 kilometrų per valandą, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl pažeidėjui paskirtos nuobaudos griežtumo. J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo nustatyta tai, kad jis prisipažino dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka už tokios pačios rūšies ar kitus teisės pažeidimus metų laikotarpyje nebaustas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad J. V. savo veiksmais pažeisdamas KET reikalavimus, realios žalos kitų asmenų sveikatai, gyvybei bei turtui nepadarė, teisės pažeidimą padarė nepiktavališkai, veikdamas tarnybos metu, ne dėl asmeninių interesų patenkinimo, be to, paprašytas kolegės. Atsižvelgtina ir į tai, kad jo darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu, o tarnybos metu būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju net ir minimalios nuobaudos - baudos, lygios sankcijoje numatytam bausmės minimumui su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui paskyrimas neatitiktų padaryto teisės pažeidimo pavojingumo bei pažeidėjo asmenybės.

Todėl, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo sprendimui, atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. ir skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta institucijos atstovo argumentą, kad per švelnia nuobauda nagrinėjamu atveju nebus pasiekti asmens nubaudimo bei prevenciniai tikslai. Įvertinus visą bylos medžiagą, pažeidėjo asmenybę, šio konkretaus pažeidimo padarymo aplinkybes (greitis viršytas, siekiant ne savanaudiškų tikslų, o tarnybos interesais) teismas mano, kad minimalios baudos paskyrimas, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, yra pakankama nuobauda, jos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. V. bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato atstovo skundų netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-24 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.