Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-848-880/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Data
2019-05-13
Bylos Nr.
1-848-880/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09036-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Kaltinamasis
G. Ž.
Baudžiamoji byla Nr. 1-848-880/2019Proceso Nr. 1-01-1-09036-2019-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.4.1.; 2.12.1.4.
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasTeismo baudžiamasis įsakymasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 13 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

G. Ž., (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

G. Ž. 2019 m. vasario 23 d. apie 03.00 val. gatvėje, esančioje Avižonių k., Širvintų sen., Širvintų r., būdamas neblaivus, tyčia, be jokios priežasties, smurtaudamas trenkė vieną smūgį mediniu pagaliu K. Ž. į galvą, taip padarydamas jam muštinę kaktos kairės pusės ir kairio skuosto žaizdas bei nosies kaulų skeveldrinį lūžimą, po ko K. Ž. nukrito ant žemės. Toliau G. Ž., tęsdamas savo smurtinius veiksmus, ne mažiau kaip du kartus trenkė gulinčiam ant žemės K. Ž. mediniu pagaliu į dešinę ranką, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. G. Ž. savo veiksmais nesunkiai sužalojo K. Ž. sveikatą.

Šiais veiksmais G. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. Ž. kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. Ž. yra jo draugas, jie sutaria gerai. Galimai vasario pabaigoje jis buvo pas draugą M. S., kuris taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Jie abu gėrė alų. Išgėrė daug, tik nepamena kiek. Vakare pas M. S. į namus atėjo K. Ž., kuris prie jų prisijungė ir jie toliau gėrė. Žino, kad buvo naktis, jis su K. Ž. kažko apsipyko, apsižodžiavo. Kadangi baigė gerti visą alų ir daugiau neturėjo, K. Ž., kad daugiau nebesipyktų, išėjo namo. Jis dar kelias minutes pasėdėjo, bet M. S. nuėjo miegot, todėl išėjo ir jis. Jis dar pyko dėl konflikto su K. Ž.. Jis žinojo, kad K. Ž. eina namo, už tai iš pykčio rado pakelėje kažkur griovyje medinį pagalį, pasivijo K. Ž. ir jam iš nugaros nieko nesakęs davė su tuo pagaliu vieną kartą per galvą. K. Ž. iš karto nugriuvo ant asfalto. Jam nugriuvus jis dar du kartus tuo pačiu mediniu pagaliu trenkė jam per dešinę ranką, kadangi ji buvo arčiau jo. K. Ž. pradėjo garsiai rėkti, jis išsigando, kad prikels kaimynus ir pradėjo bėgti namo, o pagalį bėgdamas kažkur išmetė į laukus. Jis nematė, ką toliau darė K. Ž., nes buvo tamsu. Jis sąmonės praradęs nebuvo, nes girdėjo, kaip rėkavo. Greičiausiai K. Ž. pats išsikvietė pagalbą. Jis nematė, ką K. Ž. padarė su pagaliu, nes buvo tamsu. Po savaitės jam paskambino pats K. Ž. ir pasakė, kad už tai, kad jį primušė, jį medikai buvo išvežę į Vilnių ir siuvo galvą. Jis paklausė, ką darom. K. Ž. pasakė, kad jis sumokėtų ir jis K. Ž. sumokėjo 100 eurų, be to pažadėjo atlyginti ligonių kasoms padarytą žalą ir jie susitaikė. K. Ž. jam pretenzijų dėl sužalojimo neturi, žino, kad jį primušė dėl kilusio konflikto. Tuo metu kai jis mušė K. Ž. niekas nematė, jie buvo tik dviese, nes buvo naktis ir aplinkui visur buvo tamsu.(b.l. 41-42, 52).

Nukentėjusysis K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad š.m. vasario 22 d. jis kartu su pažįstamu G. Ž. ir M. (pavardės nežino) vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholį vartojo visą naktį pas M. namuose. Jiems vartojant alkoholį, jis susipyko su G. Ž.. Jiems susipykus, apie 3 val. jis išėjo namo. Einant gatve jis pamatė, kad prie jo priėjo G. Ž. ir nieko nesakęs, galimai medine lazda, vieną kartą trenkė jam per galvą. Po smūgio jis nukrito ant žemės. Jam nugriuvus ant žemės, G. Ž. ne mažiau du kartus, galimai, ta pačia medine lazda trenkė jam ir pataikė į dešinę ranką, po ko atsirado mėlynė. Po smūgių G. Ž. pabėgo. Ar G. Ž. bėgdamas numetė lazdą jis nematė ir neprisimena. Jam atrodo, kad muštynių metu daugiau jokių žmonių nebuvo, kurie galėjo matyti įvykį. Atsikėlęs nuo žemės priartėjo prie artimiausio namo, esančio Avižonių kaime, kur šalia krepšinio aikštelė ir paprašė ten gyvenančio vyriškio iškviesti greitąją pagalbą. Atvykus greitajai pagalbai, jis buvo išvežtas į Vilniaus Lazdynų ligoninę, kur jam susiuvo žaizdą galvoje. Užsiuvus žaizdą, jis buvo paleistas namo gydytis (b.l. 15-16).

2019 m. balandžio 16 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1188/2019(01) nurodyta, kad K. Ž. nustatyti sužalojimai: muštinės kaktos kairės pusės ir kairio skruosto žaizdos bei nosies kaulų skeveldrinis lūžis. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. Ž. kaltė įrodyta jo prisipažinimu, nukentėjusiojo K. Ž. parodymais bei teismo medicinos specialisto išvada, t. y. yra įrodyta, kad jis nesunkiai sužalojo žmogų. Atsižvelgiant į tai, jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo G. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

G. Ž. teistas 6 kartus, administracine tvarka baustas 7 kartus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 80), nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja (b.l. 77-78).

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Žala byloje padaryta nebuvo, todėl byla gali būti užbaigiama surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešus G. Ž. apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir siūloma bausme (b.l. 86).

Nukentėjusysis K. Ž. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuotas (b.l. 88).

Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė G. Ž. sumažinama trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, G. Ž. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, G. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis privalo įvykdyti per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti G. Ž., kad:

1. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Linas Zinkevičius