Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Teisminio proceso kategorijos: 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.10.1.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.2.14.9.2.1; 1.2.26.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.1.15.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. kovo 5 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, turintis 4 nepilnamečius vaikus, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį ir skirta 1 metų 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirta 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3) Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

4) Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį ir skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, atidėtas 1 metams;

5) Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėtas 2 metams;

6) Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

7) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir skirta 69 MGL (3 450 Eur) bauda, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinus vienu trečdaliu, skirta 46 MGL (2 300 Eur) bauda;

8) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir skirta 6 mėnesius viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 120 valandų visuomenės labui, dirbant po 20 valandų per mėnesį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 80 valandų visuomenės labui, dirbant po 20 valandų per mėnesį. Bausmė atlikta, 2024 m. liepos 8 d. išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. K. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 20 d. apie 00.00 val., viešoje vietoje, daugiabučio namo laiptinėje, įžūliu elgesiu, t. y. tyčia atvira liepsna padegė vaikišką vežimėlį, po ko kilus gaisrui visoje laiptinėje, visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą: sunaikino Ž. P. priklausantį vaikišką vežimėlį, sunaikino laiptinės langų rėmus, sunaikino laiptinės vieną langą, tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 82,91 Eur turtinę žalą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame statinio apžiūros akte nurodyta, kad atliktas statinio (duomenys neskelbtini), apžiūra 2024 m. rugpjūčio 21 d. apžiūrėta namo 1-oji laiptinė po įvykusio gaisro. Apžiūros metu nustatyta, kad gaisras įvyko laiptinėje tarp 1 ir 2 aukštų. Gaisro metu atsiradę defektai: tarp 1 ir 2 aukštų yra sudegę plastikiniai langai 2 vnt., langų matmenys 1, 9 m ir 0,8 m. Kituose aukštuose langai aprūkę; reikia pakeisti laiptinės langus tarp 1 ir 2 aukštų, likusius langus nuvalyti. Tarp 1 ir 2 aukštų, aikštelėje, dėl karščio poveikio nuo sienos yra atšokęs apdailinis tinkas, plotas 3 kvadratiniai metrai. Reikia nuvalyti atšokusį tinką ir pertinkuoti sienas. Taip pat aprūkusios visos laiptinės sienos ir lubos. Sienų plotas apie 170 m2, lubų plotas apie 80 m2. Reikalingas bendrojo naudojimo laiptinės sienų ir lubų plovimas. Po atlikto sienų plovimo, atlikti apdailos remonto darbus, perdažant sienas ir lubas. Laiptinėje aprūkę laiptinės šviestuvai per 5 aukštus. Reikia nuvalyti laiptinės šviestuvus. Laiptinėje aprūkusios gyventojų butų durys. Laiptinėje 15 butų. Reikia nuvalyti gyventojų butų duris (1 t., b. l. 116–118).

liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Butas yra antrame aukšte. 2024 m. rugpjūčio 18 d. jai būnant namuose, virtuvėje, dienos metu, bet tiksliai pasakyti negali, pamatė kaip atvyksta policijos pareigūnai ir po kelių minučių iš laiptinės išsiveda kaimyną iš 5 aukšto, 13 buto. Kaimyno vardo nepasakys, nes nežino. Matė, kaip minėtas kaimynas prie policijos pareigūnų automobilio mosikavo rankomis, daug kažką aiškino, isteriškai juokėsi. Matė, kad po bendravimo su policijos pareigūnais, jis (kaimynas) pasiėmė dviratį iš rūsio ir iš kiemo išvažiavo. 2024 m. rugpjūčio 20 d. buvo namuose, bet jokio triukšmo iš laiptinės ar kažko įtartino nesigirdėjo. Vakare apie 23.00 val. nuėjo miegoti, gulėdama išgirdo triukšmą, kaip metalo trankymo, lyg baldų stumdymo, garsai buvo neįprasti, bet iš kur sklido, nepasakys, nebuvo iš lovos atsikėlusi. Po kurio užuodė lyg degėsių kvapą. Atsikėlė ir nuėjo pasižiūrėti į virtuvę, priėjusi prie lango pamatė ugnies pliūpsnį. Tada iš karto nubėgo pažadinti vyrą. Vyras norėjo išeiti iš buto į laiptinę, bet pasižiūrėjęs per akutę, nieko nematė, suprato, kad laiptinė yra daug dūmų ir geriau neiti iš buto. Tada uždarė visus buto langus, nuėjo prie lango ir jau pamatė, kad į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Nesuprato, kur tiksliai yra gaisro židinys, buvo labai baisu, nes ir iš buto išeiti negalėjo, nežinojo, ką daryti. Stengėsi išlikti ramūs, bet nelabai pavyko. Po kurio laiko atėjo gaisrininkai, kurie pranešė, kad gaisras užgesintas, taip pat pasakė, kad gaisras vyko tarp pirmo ir antro aukšto, buvo padegtas vežimėlis. Taip pat gaisrininkai informavo, kad gali vėdintis namus. Po įvykio patyrė tikrai didelį išgąstį, baimę, nesuprasdami kas tiksliai įvyko. Dabar net ir tiek laiko praėjus po įvykio, sunku užmigti, kiekvienas išgirstas garsas iš laiptinės suglumina ir pasidaro neramu, nors seniau to nebūdavo (1 t.1, b. l. 131–133).

Iš 2024 m. rugsėjo 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20240820-004138UTC+0300“ trukmė 1 min. 14 sek., data 2024- m. rugpjūčio 20 d., laikas 00:41 val. Vaizdo įraše matomi į įvykio vietą atvykę pareigūnai, su kūno kamera esantis pareigūnas žymimas PP, kitas pareigūnas – PP2. Daugiabučio namo kieme matomas policijos tarnybinis automobilis, taip pat priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilis. Toliau matyti, kaip PP ir PP1 eina į daugiabučio namo laiptinę iš kairės pusės, įėjus į bendro naudojimo koridorių matosi ant grindų vanduo. Palipus laiptais, matyti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai. Užlipus laiptais matosi tarp pirmo ir antro aukšto esančiame perėjime apdegusios laiptinės sienos, apdegęs laiptinės langas, matosi kampe sudegę daiktai (1 t., b. l. 141–143).

Iš 2024 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyr. patrulio E. M. tarnybinio pranešimo dėl gauto iškvietimo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. dirbant kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyr. Patruliu A. K., apie 00.01 val. iš budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) į namus grižo neblaivus vyras, kuriam taikomas orderis, nori pasiimti daiktus, namuose 3 nepilnamečiai vaikai, moteris vyro neįsileido. Vykstant nurodytu adresu gautas papildomas pranešimas, kad laiptinėje kažkas dega, sproginėja. Atvykus nurodytu adresu, antrame laiptinės aukšte buvo pastebėta liepsna, laiptinėje buvo dūmų. pastebėjo antrame laiptinės aukšte liepsną. Gaisras užgesintas iki atvykstant ugniagesiams. Nuėjus iki buvo Nr. 13, duris atidarė Ž. P., kuri paaiškino, kad buvo grįžęs neblaivus sugyventinis D. K., norėjo patekti į namus, tačiau moteris neįsileido dėl to, kad turi smurto artimoje aplinkoje orderį ((duomenys neskelbtini)). Neįsileidus D. K. į namus, šis pradėjo grasinti, kad padegs, tačiau moteris į tai dėmesio nekreipė. Po kelių minučių moteris pastebėjo, kad laiptinėje kažkas dega, tačiau per dūmus nieko nematė. Pro buto langą pastebėjo, kad D. K. šalinasi link (duomenys neskelbtini). Namuose kartu su Ž. P. buvo D. K., J. K. ir L. K.. Patikrinus Ž. P. blaivumą nustatyta, kad ji blaivi (1 t., b. l. 161).

Iš 2024 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos Kinologų poskyrio specialistės A. G. tarnybinio pranešimo dėl gauto iškvietimo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 20 d. patruliuojant nustatytame maršrute kartu specialistu G. M., apie 00.22 val. iš budėtojo buvo gautas iškvietimas vykti adresu (duomenys neskelbtini), nes kažkas dega laiptinėje, sproginėja, namas 5 aukštų. Praneša gyventoja, kuri minėjo, kad dega 1-ame arba 2-ame aukšte. Per radijo ryšį buvo pranešta, kad galimas padegėjas yra D. K., laikinai gyvena pas tėvą (duomenys neskelbtini). Nuvykus šiuo adresu, priešais namą pastebėtas ant suoliuko sėdintis ieškomas D. K., šalia jo buvo pilkas dviratis. Pilietį pakalbinus, šis buvo užsimerkęs, sunkiai orientavosi aplinkoje. Dėl piliečio ir policininkų saugumo, jis buvo surakintas antrankiais ir patalpintas į laikino sulaikymo patalpą, esančia tarnybiniame automobilyje. Faktinis sulaikymo laikas 00.50 val. Tikrinat piliečio blaivumą, šis nurodė, kad padegtas vaiko vežimėlis yra pirktas už jo pinigus. D. K. alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 1,60 promilių girtumas (1 t., b. l. 162).

III. Įrodymų vertinimo motyvai

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, ir kokios išvados jais remiantis darytinos.

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybiškas tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai – kurių bent vieno pakanka, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. nusikaltimą darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori.

Dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos (2024 m. liepos 21 d. veika)

Kaltinamasis D. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas viešoje vietoje, t. y. parduotuvėje, kurioje tuo metu, kaip minėta, be kaltinamojo ir nukentėjusiosios, buvo ir kitų žmonių. BK 284 straipsnyje numato nusikaltimo objektas, t. y. viešoji tvarka, buvo pažeista įžūliu elgesiu (nepasitenkinimo demonstravimu, necenzūriniais žodžiais ir grasinančios potekstės išsireiškimais) bei fiziniu smurtu. Kaltinamojo veiksmus ir jo elgesį matė bei girdėjo parduotuvės darbuotojai ir klientai, neteisėtas ir pavojingas kaltinamojo elgesys akivaizdžiai atkreipė aplinkinių dėmesį, sutrikdė įprastą darbą, iššaukė pirkėjų ir parduotuvės darbuotojų neigiamą reakciją.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad D. K. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, jo padaryta nusikalstama veika, kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kvalifikuota teisingai. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad D. K. veikose yra nustatyti visi BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

Dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų (2025 m. rugpjūčio 20 d.)

Kaltinamasis D. K. detalizuoti įvykio aplinkybių negalėjo, tačiau patvirtino, kad daugiabučio namo, kuriame gyveno kartu su Ž. P. ir vaikais, laiptinėje su cigaretės nuorūka galėjo padegti vaikišką vežimėlį, kuris buvo 2-ame aukšte. Paaiškino, kad tuo metu jam buvo skirti apribojimai ir jis negalėjo patekti į namus, norėjo pasiimti rūbus, tačiau sugyventinė jo neįsileido, dėl to supyko. Tuo metu vartojo alkoholį. Kaltinamojo parodymai atitinka aplinkybes, kurias apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė nukentėjusioji Ž. P.. Kaip matyti iš jos parodymų, D. K. į namus grįžo neblaivus, dėl to į namus jo neįleido, iškvietė policiją ir jam buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Kaltinamasis po to išvažiavo, tačiau naktį grįžo, sakė norintis pasiimti daiktus, tačiau ji (nukentėjusioji) pasakė ateiti su policija. Po šių žodžių D. K. pagrasino, kad padegs buto duris ir maždaug po 5 minučių ji pamatė, kad laiptinėje kažkas dega. Kadangi laiptinėje buvo tik jos paliktas vaikiškas vežimėlis, suprato, kad D. K. padegė jį, matė jį (kaltinamąjį) išvažiuojantį su dviračiu. Apie tai, kad sugyventinis koridoriuje kažką padegė, nukentėjusioji nurodė ir bendrojo pagalbos centro operatorei, taip pat į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, nurodydama, kad D. K. neįsileido į namus, nes jam skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, sugyventinis pradėjo grasinti, kad padegs ir po kelių minučių pastebėjo, kad laiptinėje kažkas dega, o tuo metu sugyventinis šalinosi link (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiosios parodymus, kad gaisras laiptinėje kilo dėl padegto vaikiško vežimėlio, patvirtina ir pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašo apžiūros ir įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės, patvirtinančios, kad gaisro židinys yra daugiabučio namo laiptinėje tarp pirmo ir antro aukšto, kur bendro naudojimo aikštelėje yra sudegęs vaikiškas vežimėlis. Aplinkybę, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. apie 24.00 val. laiptinėje buvo girdimas triukšmas, girdimas vaikų iš buto Nr. 13 (butas, kuriame gyvena Ž. P. su vaikais) pokalbis apie padegimą, o priėjus prie lango, jau matėsi iš laiptinės sklindantys dūmai, nurodė ir liudytoja I. K.. Ši liudytoja, taip pat ir liudytojos Z. M., R. B. nurodė ir tai, kad dėl laiptinėje kilusio gaisro patyrė didelį išgąstį, baimę, jautėsi nesaugiai, užgesinus gaisrą nebegalėjo miegoti, nerimą, miego sutrikimus jautė ir praėjus kuriam laikui po įvykio.

Nekyla abejonių, kad daugiabučiame gyvenamajame name buvusio daikto padegimas yra pavojingas, galintis sukelti neigiamas pasekmes name gyvenančių asmenų sveikatai ir (ar) gyvybei, jų turtui, o šiuo atveju dėl ugnies poveikio buvo sunaikintas ne tik nukentėjusiajai priklausantis turtas, bet padaryta žala ir kitiems gyventojams, sugadinant jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą (daugiabučio namo laiptinės sienos, lubos, šviestuvai, butų durys, namo langai), o didesnio masto neigiamų padarinių išvengta tik dėl to, kad gaisras buvo pastebėtas ir iškviestos specialiosios tarnybos. Kaltinamasis D. K., padegdamas daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje buvusį vaikišką vežimėlį, neabejotinai suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl ugnies poveikio vežimėlis gali būti sunaikintas, ugnis išplisti, vis tik byloje nepakanka duomenų išvadai, kad šią veiką jis padarė tiesiogine tyčia. Kaip matyti iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kadangi nukentėjusioji neįleido kaltinamojo į namus pasiimti rūbus, kaltinamasis buvo neblaivus (po įvykio nustatytas 1,6 promilių neblaivumas), pagrasino padegi buto duris, kad nukentėjusioji negalėtų išeiti, durų nepadegė, tačiau pasišalindamas iš namo, padegė laiptinėje buvusį vaikišką vežimėlį, kuris priklausė nukentėjusiajai. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrindą išvadai, kad nusikalstamą veiką D. K. padarė veikdamas netiesiogine tyčia.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti, nagrinėjant bylą teisme ištirti ir įvertinti įrodymai patikimai įrodo, kad D. K. visuotinai pavojingu būdu – padegdamas nukentėjusiajai priklausantį vaikišką vežimėlį, sunaikino svetimą turtą, dėl jo sukelto gaisro buvo sutrikdytas daugiabučio namo gyventojų miegas, asmenys patyrė išgąstį, stresą, nerimą, buvo iškviestos specialiosios tarnybos. Teismo vertinimu, D. K. kaltė dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu ir viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta, nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nustatytos ne tik iš kaltinamojo parodymų, bet ir kitais bylos duomenimis, kurie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus ir kuriuos sujungus į vientisą loginę grandinę galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad D. K. veikoje nustatyti ir įrodyti visi BK 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymiai. Atskirai pažymima, kad turto naikinimas, gadinimas padegant ir tai darant žmonių gyvenamosiose vietovėse (patalpose), padidina veikų pavojingumą, sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių – žmonių sveikatai ir gyvybei, nuosavybei. Taigi nagrinėjamoje byloje turto vertė neturi reikšmės veikos vertinimui, nes D. K. veikos kvalifikavimą pagal BK 187 straipsnio 2 dalį šioje byloje nulėmė kito kvalifikuojančio požymio (turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu) konstatavimas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Baudžiamasis įstatymas už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų.

Skiriant kaltinamajam D. K. bausmes, atsižvelgiama į tai, kad savo kaltę jis pripažino visiškai, atsakomybės išvengti nebandė, gailėjosi dėl savo poelgių ir juos vertino neigiamai, ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis pripažino, kad visas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būtent alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo neteisėtam elgesiui, kaltinamajam po 2024 m. rugpjūčio 20 d. padarytų nusikalstamų veikų buvo nustatytas 1,6 promilių neblaivumas, todėl atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tyčines nusikalstamas veikas D. K. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskirtą ir 2021 m. spalio 20 d. nutartimi pakeistą viešųjų darbų bausmę kaltinamasis atliko 2022 m. lapkričio 3 d. (2 t., b. l. 34). Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies nuostatas, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo 3 metus, jeigu nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra laikoma nesunkiu nusikaltimu, taigi teistumas už šį nusikaltimą, D. K. nusikalstant pakartotinai, dar nebuvo išnykęs. Vis tik nuo 2025 m. vasario 2 d. įsigaliojus BK 27 straipsnio pakeitimams, naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymas turint neišnykusį teistumą, savaime nebėra pagrindas konstatavimui, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas ir recidyvą pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Nuo 2025 m. vasario 2 d. įsigaliojusio BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Šis pasikeitęs teisinis reguliavimas neabejotinai yra palankesnis kaltinamajam, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, dėl kaltinamojo pripažinimo recidyvistu vadovaujamasi ne nusikalstamos veikos padarymo metu, o šiuo metu galiojančia BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija.

Šioje byloje D. K. padarė 3 nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnį ir 187 straipsnio 2 dalį. Nusikalstamos veikos, kaip minėta, yra tyčinės, kaltinamasis nusikalto anksčiau jau būdamas teistas laisvės apribojimo, laisvės atėmimo bausmėmis, vykdymą atidedant. Vis tik atsižvelgtina ir į tai, kad šioje byloje vertinamų nusikaltimų ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektai yra skirtingi, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, savo elgesį vertina neigiamai, atsakomybės išvengti nebandė, savanoriškai ėmėsi veiksmų pašalinti vienos iš nusikalstamų veikų padarinius, nusikalstamos veikos padarytos praėjus kiek daugiau nei 5 metams nuo nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, priėmimo. Visuma šių aplinkybių, teismo vertinimu, teikia pagrindą išvadai, kad pripažinti D. K. recidyvistu ir nustatyti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė recidyvistas) šioje byloje nėra pagrindo.

Kaltinamojo atžvilgiu anksčiau buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai (dėl svetimo turto vagystės, fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, viešosios tvarkos pažeidimo, pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, neteisėto disponavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis be tikslo platinti), jam skirtos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos bausmės taip pat, kaip minėta, buvo skirta ir laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Paskirtas bausme kaltinamasis yra atlikęs. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad D. K. 2021 m.- 2023 m. laikotarpyje baustas administracine tvarka (už važiavimą be bilieto, narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, važiavimą dviračiu esant neblaiviam, darbo saugos reikalavimų, Mokesčių įstatymo pažeidimus), ne visos paskirtos baudos sumokėtos. Aptarti duomenys rodo, kad iki šioje byloje vertinamų nusikaltimų padarymo kaltinamasis buvo linkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimus, o taikytos bausmės reikšmingos įtakos jo elgesio ir gyvenimo būdo pokyčiams neturėjo.

Vertintina ir tai, kad D. K., kaip matyti iš Sodros duomenų bazės išraše esančios informacijos, nuo 2005 m. rugsėjo 27 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (su pertraukomis) dirbo (2 t., b. l. 4), nuo 2023 m. gruodžio 8 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. registravosi Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 7), šiuo metu taip pat dirba. Kaltinamasis nuo 2016 m. liepos 19 d. konsultuotas/gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo Respublikinio priklausomybės centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje (2 t., b. l. 11), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadose nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą abejoti kaltinamojo pakaltinamumu (2 t., b. l. 15, 17). Pats kaltinamasis, kaip minėta, prisipažino, kad būtent alkoholio vartojimas įtakojo jo nusikalstamą elgesį, šios priklausomybės neneigė, teisiamajame posėdyje nurodė, kad šiuo metu alkoholio nebevartoja, nori grįžti gyventi kartu su šeima.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į tai, kad kaltinamasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai įtakojo jo elgesį, įvertinus informaciją apie kaltinamojo ankstesnius teistumus, taikytas bausmes, nusikalstamų veikų padarymą esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, baustumą administracine tvarka, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgus į kaltinamojo neigiamą savo nusikalstamo elgesio vertinimą, savanorišką nusikalstamos veikos padarinių šalinimą savo darbu, taip pat siekiant ugdyti kaltinamojo pozityvaus užimtumo nuostatas bei išlaikyti ir stiprinti socialinius, šeiminius ryšius, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas terminui, kuris artimas BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytam vidurkiui. Nors kaltinamasis, kaip minėta, praeityje buvo teistas, vis tik atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis dėl visų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino visiškai, savo elgesio neteisino, atsakomybės nevengė, didžiąją dalį turtinės žalos jau yra atlyginęs (pašalinęs savo darbu) ir ši aplinkybė leidžia spręsti, kad kaltinamasis iš tikrųjų savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl sukeltų padarinių, į tai, kad kaltinamasis pripažįsta alkoholio vartojimo įtaką nusikalstama elgesiui ir, kaip nurodė posėdyje, šiuo metu alkoholio nebevartoja, teikia pagrindą išvadai, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaltinamasis laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys.

Nors praeityje kaltinamajam buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos (2014 m. ir 2015 m.), ši aplinkybė savaime nėra kliūtis bausmės vykdymo atidėjimo institutą taikyti dar kartą. Be to, atsižvelgus į kaltinamojo elgesį po šioje byloje inkriminuotų nusikaltimų padarymo, jo požiūrį į savo gyvenimo būdą ir neteisėtus veiksmus, pastangas spręsti turimas problemas bei tai, kad kaltinamasis dirba, turi mažamečius vaikus, yra pasiryžęs pozityviems gyvenimo būdo ir elgesio pokyčiams, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad bausmės paskirčiai užtikrinti ir tikslams pasiekti nėra būtina kaltinamąjį izoliuoti nuo visuomenės. Atsižvelgus į tai, kad 2024 m. liepos 21 d. viešosios tvarkos pažeidimo atveju buvo panaudotas smurtas, nusikalstamos veikos padarytos kaltinamajam esant apsvaigusiam nuo alkoholio, padaryta turtinė žala, jam skirtinos BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 10 punktuose numatytos pareigos – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti darbą (arba registruotis Užimtumo tarnyboje), BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 9 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimas ir pašalinimas, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

IV. Civilinis ieškinys

BPK 109 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji Ž. P. civilinio ieškinio šioje byloje nereiškė. Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, prašydama priteisti 9 488,14 Eur turtinei žalai atlyginti, nurodydama, kad tokia suma susidarė dėl gaisro metu atsiradusių defektų šalinimo. Kartu su civiliniu ieškiniu yra pateikti 2024 m. rugpjūčio 21 d. statinio apžiūros aktas su jame aprašytais statinio defektais, nustatytais po gaisro, komercinis pasiūlymas dėl langų montavimo, darbų sąmata (1 t., b. l. 113–119). Kaltinamajam nurodžius, kad daugiabučio namo laiptinės remonto darbus atlieka jis, į teisiamąjį posėdį buvo iškviesta civilinio ieškovo įgaliota atstovė, kuri patvirtino, kad D. K. savanoriškai atlieka remonto darbus, šiuo metu liko suremontuoti vieną aukštą, atliekami darbai yra tikrinami, nusiskundimų dėl kokybės nebuvo gauta, šiuo metu turtinė žala yra 2 655,41 Eur, kurią sudaro už naujai įdėtus langus sumokėta suma (1 402,97 Eur) ir likusių remonto darbų kaina (1 252,44 Eur),, būtent tokiai sumai palaiko civilinį ieškinį. Iš civilinio ieškovo atstovės pateikto 2025 m. vasario 17 d. statinio apžiūros akto matyt, kad likusių remonto darbų kaina yra 1 252,44 Eur, o už langus buvo sumokėta 1 402,97 Eur (2 t., b. l. 189–192).

Kaltinamasis, kaip nurodyta pirmiau, savo kaltės neneigė, pripažino jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, sutiko su pareikštu ieškiniu, turtinės žalos dydžio neginčijo. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, į tai, kad civilinio ieškovo pateiktas ieškinys dėl turtinė žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas, atsižvelgus į teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovės pateiktus paaiškinimus dėl palaikomo civilinio ieškinio dydžio ir papildomus rašytinius duomenis, byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškinio sumą priteisiant iš kaltinamojo.

Civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo žalos padarymo dienos iki visiško žalos atlyginimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos, jeigu asmuo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo prašymas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas tenkinamas iš dalies, jas priteisiant ne nuo žalos padarymo dienos, o nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti atstovavimo išlaidas pagrindžiantys įrodymai, civiliniame ieškinyje pareikštas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam D. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. iki 2024 m. rugsėjo 20 d., kurios terminas nebuvo tęsiamas. Kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamojo suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. iki 2024 m. rugsėjo 20 d. (1 mėnuo), įskaitytinas į nuosprendžiu skiriamos bausmės laiką.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke prie galinio bylos viršelio esantys kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais iš parduotuvės „Šilas“ bei pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais (2 t., galinis bylos viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (2024 m. liepos 21 d. veika) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (2024 m. rugpjūčio 20 d. veika) – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir paskirti nuteistajam D. K. 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, prie subendrintos 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (2024 m. liepos 21 d. veika) paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir skirti nuteistajam D. K. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti D. K. suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. iki 2024 m. rugsėjo 20 d. (1 mėnesį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti:

- tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (darbo netekimo atveju);

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4, 9 punktais, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui padarytą 1 402,97 Eur turtinę žalą ir savo darbu pašalinti 1 252,44 Eur turtinę žalą;

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).

D. K. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš nuteistojo D. K. paimtą asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę, esančią voke prie galinio bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. K..

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti civilinei ieškovei iš D. K. 2 655,41 Eur (1 402,97 Eur pakeistų langų kaina, 1 252,44 Eur likusių atlikti remonto darbų kaina) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Likusiose dalyje ieškinį atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esančius kompaktinius diskus su vaizdo įrašais – pridėtus prie baudžiamosios bylos (2 t., galinis bylos viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.