Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei J. R. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė Evita Tumė visiškai palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai pažymėjo, jog ieškovas dirba ir gyvena Norvegijoje. Atkreipė dėmesį, jog iš byloje pateikto bankinio išrašo matyti piniginių lėšų išėmimas, kurios vėliau buvo perduotos atsakovei grynaisiais pinigais. Detalizavo, jog 2015-03-13 pinigai buvo perduoti prie patalpų, kurias atsakovė ketino nuomotis veiklos vykdymui, 2015-03-14 – prie restorano „Katpedėlė“ kelyje Vilnius – Panevėžys, 2015-03-15 – prie prekybos centro „BIG“, o 2015-03-16 – klube „Pabo Latino“. Pažymėjo, jog ieškovas su atsakove neturėjo šeiminių ar artimų santykių ir bendro ūkio nevedė. Paaiškino, jog skolos suma išmokėta dalimis pagal atsakovės pareikalavimą, o konkreti skolintina suma tarp šalių nebuvo sutarta. Taip pat teigė, jog dėl paskolos grąžinimo buvo susitarta, jog paskola grąžinama pagal ieškovo pareikalavimą. Nurodė, jog Civilinio kodekso nuostata, jog sandorio rašytinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu taikoma tik tokiu atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodomas įstatyme. Paskolos sutarties sudarymą reglamentuojančiose teisės normose tokio imperatyvaus nurodymo apie sutarties negaliojimą nėra, todėl žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta rašytine forma, galioja.

Liudytoja D. K. parodė, jog esanti ieškovo sesuo ir atsakovės nepažįsta. Paaiškino, jog vieną kartą ji ieškovą su atsakove pasikvietė į svečius, kadangi ieškovas buvo minėjęs norįs skolinti pinigus neįgaliųjų priežiūros centro steigimui. Jos sutuoktinis, būdamas verslininku, ieškovui patarė, jog skolintų tik pagal verslo projektą, atsižvelgiant į tai, kokios numatomos išlaidos ir pajamos. Nurodė, jog ieškovas buvo grįžęs tik porai dienų į Vilnių. Žinanti, jog jis buvo paimtas iš oro uosto ir vyko apžiūrėti patalpų. Nurodė, jog ieškovas Norvegijoje gyvena 6 metus: 2013 m. ieškovas su drauge išvyko į Norvegiją ir su ja gyveno iki 2015 m. vidurio, jiems išsiskyrus, jis Norvegijoje susirado kitą draugę, kuri nuo 2016 m. sausio mėn. yra jo sutuoktinė. Apie artimus santykius su atsakove nieko nežinanti ir susitikime nebuvo matyti tarp jų artimo ryšio. Nurodė nedalyvavusi ir nemačiusi, kai ieškovas skolino atsakovei pinigus.

Liudytojas D. P. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog yra atsakovės brolis ir pažįsta ieškovą. Su ieškovu susipažino, kai atsakovė atsivežė jį pas tėvus, supažindino ir pristatė kaip draugą. Patvirtino, jog su ieškovu matėsi 3 kartus tikrai. Taip pat nurodė, jog vieną kartą ieškovas buvo atvykęs asmeniškai pas jį į darbą, kai buvo susipykęs su atsakove, ir prašė, jog padėtų su ja susisiekti. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas su atsakove miegodavo drauge, jų draugystė truko apie pusę metų. Jis nieko nežinantis apie atsakovės ir ieškovo piniginius santykius.

Liudytoja D. J. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog yra atsakovės draugė. Asmeniškai ieškovo nepažįsta, tačiau atsakovė jai yra pasakojusi, kad su juo bendrauja, susitikinėja, važiavo pas atsakovės tėvus. Taip pat žinojo, jog jis pas ją svečiuodavosi. Nurodė, jog vieną kartą yra mačiusi ieškovą pas atsakovę miegantį.

Liudytojai V. G. ir B. G. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog yra ieškovo draugai nuo vaikystės. Nėra nei matę, nei girdėję apie atsakovę, nors ieškovas visuomet pasakodavo apie savo drauges bei žmonas. Ieškovas Norvegijoje gyvena mažiausiai 6 metus, o į Lietuvą grįžta 1-2 kartus per metus. Taip pat teigė, jog 2015 m. buvo grįžęs galbūt 1 kartą 2-3 dienoms. Liudytojas B. G. papildomai parodė, kad paskutinį kartą grįžęs į Lietuvą ieškovas jam papasakojęs, kad merginai vardu Jurgita paskolino pinigų ir negali jų atgauti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys iš dalies tenkintinas

Nustatyta, kad ieškovas pervedė viso 3 500,00 EUR sumą per banką į atsakovės sąskaitą: 1000,00 EUR pervedė 2015-03-18 mokėjimo pavedimu (b. l. 7-11, 54-55), 1 000,00 EUR 2015-03-24 pavedimu (b. l. 7-11, 52-53), 1 000,00 EUR 2015-04-07 pavedimu (b. l. 7-11, 50-51) ir 500,00 EUR 2015-04-16 pavedimu (b. l. 7-11, 48-49). Mokėjimo pavedimuose šių bankinių pervedimų paskirtis nėra nurodyta. Taip pat iš atsakovo bankinės sąskaitos išrašo (b. l. 7-10) matyti, jog 2015-03-13 Norvegijoje ir 2015-03-14 Lietuvoje iš viso buvo išgryninta 2 000,00 EUR suma: 2015-03-13 Norvegijoje išgryninta 8 982,00 NOK (Norvegijos kronų) (1 021,03 EUR) ir 2015-03-14 Lietuvoje 1 000,00 EUR (b. l. 9). 2016-07-08 Prašymu (b. l. 5-6) ieškovas pareikalavo atsakovės iki 2016-08-20 grąžinti 5 500,00 EUR dydžio skolą. Antstolės Brigitos Palavinskienės Faktinių aplinkybių konstatavimo medžiaga (b. l. 68-107) socialiniame tinkle www.facebook.com užfiksuotas atsakovės iš paskyros J. R. su ieškovu iš jo paskyros Mindaugas pokalbis Messenger archyve (Archived Threads) nuo 2015-05-15, t. y. bendravimas po aukščiau nurodomų piniginių sumų pervedimo/gavimo. Pokalbyje užfiksuota, jog ieškovas teiraujasi atsakovės (kalba netaisyta): „mazdaug zinai kiek galesi moketi / kaip manai ilgai tempsis taip, nes mano investicija nedirba, stovi vietoje / mano tau skolintus pinigelius grazink 5500 eur / grazink pinigelius, ir man is taves daugiau nieko nereikia“, o ši atsakanti: „kodel iskart nesakei kad po menesio jau turesiu pergyvent kaip tau pradet moket / galiu is adrijos alimentus siusti / kai galesiu tai pradesiu moket / turiu 120 eur / tureciau iskart atiduociau / galiu paimt paskola ir grazint, nes nebuciau nieko darius jei tokie terminai kaip is banko butu statomi / tu skolinai? / kai galesiu ir po kiek galesiu tiek ir mokesiu / ir neissigalvok sumu“ (b.l. 78-94). Iš pokalbių turinio negalima daryti išvados, jog šalis siejo artimesni santykiai nei draugystė. Kalbama apie atsakovės verslo kūrimą, veiklos pradžią, sunkumus, su kuriais susiduriama, pirmus veikos mėnesius. Ieškovas klausia (kalba netaisyta): „ko dar tau truksta? / ne kaip susiskaiciavai kaip tau ten gaunasi?/ tai jau menesi dirbi, kaip tau ten, nejni i minusa?/ o popieriu nereikejo parodyti mokesciams is ko atidarai?/ tai imone darysi?/ tai isviso dirbsit keturiese?/ kaip manai ilgai tempsis taip, nes mano investicija nedirba, stovi vietoje“. Atsakovė pasakoja detales apie sunkumus verslo pradžioje: „per menesi zinot kaip viskas eisis / dokumentacija – apskaitininkai ruosia / visgi naivu mastyt kad vilniuj nelegaliai gautus / i minusa ne bet nuoma ir islaikymui patalpu as viena atidirbu / o is ko as jiems atlyinima mokesiu / vien maketus reklamai dare 3 savaites / man mojesciu inspekcija dave 2menesius atsist ant koju, sodra tik liepa moket / uz kiekviena procedura duodu kasos pajamu orderius / kiekvienam darbuotojui ar turi ar neturi zm,oniu turesiu i men moket minimuma po 300eur“ ir pan.

Ieškovas teigia, kad 2015 m. kovo – balandžio mėnesiais atsakovei aštuoniais daliniais mokėjimais ieškovas paskolino 5 500,00 EUR sumą, ją pervesdamas keturiais bankiniais pavedimais bei keturiais grynųjų pinigų perdavimais. Pasak ieškovo, iš nurodytos išsigrynintos pinigų sumos 2015 m. kovo 13-16 dienomis po 500,00 EUR buvo paskolinta 2 000,00 EUR suma atsakovei pagal jo ir ieškovės žodinį susitarimą. Teismas vertina kiekvieną ieškovo nurodomą pinigų perdavimo faktą kaip atskirą sandorį, kadangi neįrodyta priešingai, t. y. jog buvo susitarta bendrai dėl nurodyto dydžio paskolos suteikimo, taipogi įvertinant ir skirtingą pinigų perdavimo būdą (pavedimas ir grynieji) bei kitus su pinigų perdavimu, susijusius aspektus.

Paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis yra realinis sandoris, kuris pripažįstamas sudarytu nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Paskolos sutarties esminės sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). CK 6.871 str. 1 d. nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600,00 EUR. CK 6.871 str. 3 d., atsižvelgiant į paskolos teisinių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, nustatant, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme. Kartu pažymėtina tai, kad įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 str. 1 d.). Dėl paskolos sutarties tokio imperatyvaus nurodymo įstatyme nėra, todėl žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tik, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto negalima remtis liudytojų parodymais šiems faktams įrodyti (CK 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 2 d.),t. y. ieškovas turi įrodyti tokį sandorį buvus.

Nagrinėjamu atveju 3 500,00 EUR dydžio dalies paskolos atsakovei suteikimą ieškovas įrodinėja pirmiau įvardytais rašytiniais įrodymais – mokėjimo nurodymais (b. l. 48-55), taip pat banko sąskaitos išrašu dėl nurodytų sumų pervedimo į atsakovės banko sąskaitą (b. l. 7-11). Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek duodama paaiškinimus teismo posėdyje neneigė gavusi minėtas pinigines lėšas, tačiau neigė esant tarp šalių paskolos teisiniams santykiams, kadangi ji nebuvo įsipareigojusi jokių piniginių lėšų ieškovui grąžinti, jog piniginės lėšos buvo naudojamos bendroms išlaidoms. Jos teigimu, ieškovas atvykęs į Lietuvą pas ją svečiuodavosi, todėl jie, jos manymu, vedė bendrą ūkį. Ieškovo pervesti pinigai, jos teigimu, buvo dovanojami ir ieškovo pervesti laisva valia, kadangi jie susitikinėjo ir tarp jų buvo susiklostę artimi ryšiai. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), kyla pagrįstų abejonių dėl dovanojimo santykių buvimo. Nurodyti atsakovės teiginiai apie artimą, netgi šeiminį, bendravimą su atsakovu pakankamai neįrodyti. Asmeniniais santykiais su šalimis nesusiję liudytojai nuosekliai negalėjo patvirtinti tarp šalių buvus daugiau nei draugystę, pažintį. Priešingai, byloje pateikta ieškovo nuolatinio darbdavio užsienyje pažyma (b.l. 66-67), liudytojų patvirtintas lankymosi Lietuvoje dažnumas, laikotarpiai, išlikęs facebook messenger archyve susirašinėjimo tarp šalių turinys (b. l. 68-107) leidžia teismui daryti priešingą išvadą, jog šalių nesiejo šeiminiai santykiai, bendras ūkis nebuvo vedamas, kas galėtų būti pagrindas dovanojimo santykių atsiradimui. Kiti teiginiai apie išlaidas ir galimą ieškovo išlaikymą Lietuvoje nebuvo įrodinėjami ir nėra reikšmingi šioje byloje, nes priešieškinio reikalavimų atsakovė nereiškė. Kito racionalaus pagrindo (motyvo) ieškovui dovanoti pinigines lėšas atsakovė nenurodė, todėl civilinėje teisėje pirmenybę teikiant atlygintinumo principui, nėra pagrindo nurodytų pervestų į atsakovės sąskaitą sumų nepripažinti kaip perduotų pagal paskolos sutartį. Perduotus pagal paskolos sutartį pinigus paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolos davėjo reikalavimu, jei nesusitarta kitaip. Tokią išvadą patvirtina ir šalių susirašinėjimai per socialinio tinklo www.facebook.com messenger programėlę, iš kur matyti, kad atsakovė neneigė, jog pinigai jai buvo paskolinti, buvo svarstoma, kaip ir kada ji pajėgsianti grąžinti, ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai ne kartą užsiminęs apie pinigų grąžinimą, o atsakovė teisinosi, jog tuo metu negalinti visos sumos grąžinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai dėl 2015-03-18 bankiniu pavedimu paskolintų 1 000,00 EUR, 2015-03-24 bankiniu pavedimu paskolintų 1 000,00 EUR, 2015-04-07 bankiniu pavedimu paskolintų 1 000,00 EUR ir 2015-04-16 bankiniu pavedimu paskolintų 500,00 EUR, iš viso dėl 3500,00 EUR sumos (CK 6.870, 6.871 str.; CPK 176 str. 1 d., 185 str.). Tad ieškinys dėl 3500 EUR dydžio skolos priteisimo tenkintinas.

Ieškovas taip pat teigia, kad 2015 m. kovo 13-16 d. grynaisiais pinigais perdavė atsakovei 2000,00 EUR sumą. Šią aplinkybę grindžia banko sąskaitos išrašu (b. l. 9), tačiau tai nėra rašytinis įrodymas paskolos sutarties sudarymui pagrįsti. Banko sąskaitos išrašas yra banko sąskaitos operacijų suvestinė už tam tikrą laikotarpį. Tad jokio rašytinio ar jam prilyginto dokumento dėl nurodytos sumos paskolos suteikimo nepateikta. Atsakovė apskritai neigia grynaisiais pinigais gavusi pinigų iš ieškovo. Minėta, kad pagal CK 6.871 str. 1 d. fizinių asmenų paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 600,00 EUR, turi būti sudaryta rašytine forma. Rašytinės formos nesilaikymas savaime nelemia tokios sutarties negaliojimo, tačiau atima iš ieškovo teisę nurodomos žodinės paskolos sutarties sudarymo faktui įrodyti remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d.). Teismas nenustatė pagrindo netaikyti įrodinėjimo apribojimo (CK 1.93 str. 6 d.), o ir ieškovas neįrodinėjo šių aplinkybių. Iš susirašinėjimo per www.facebook.com matyti, kad atsakovė nebuvo nurodžiusi pripažįstamos kaip paskolintos sumos dydžio, ji, ieškovui nurodžius kaip paskolintą suma „5500 EUR“, atsakiusi, jog „neissigalvok sumu“ (b.l. 93). Be to, ieškovo nurodomos grynųjų pinigų išsiėmimo iš bankomato vietos (prie parduotuvės, naktinio klubo, kavinės) taipogi neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą. Neįrodžius išgrynintų pinigų sumos perdavimo atsakovei fakto, nėra pagrindo konstatuoti paskolos teisinių santykių dėl papildomos nurodomos sumos buvimo. Remiantis išdėstytu, laikytina, kad byloje esančių duomenų visuma neteikia pakankamo pagrindo pripažinti įrodyta ieškovo poziciją, jog 2015 m. kovo 13-16 d., be atsakovei banko pavedimais pervestų 3 500,00 EUR, jis paskolino dar 2 000,00 EUR grynaisiais pinigais (CPK 176 str. 1 d., 185 str.). Šioje dalyje ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 str.).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. nuostatomis, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 3 500,00 EUR sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-11-08, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kiti šalių argumentai, pateikti duomenys nėra reikšmingi nagrinėjamu atveju ir nesudaro pagrindo priešingoms, nei aukščiau išsakytoms, išvadoms daryti.

Ieškinį patenkinus iš dalies, byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį (CPK 93 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju patenkinta 63,64 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovas iš viso bylos nagrinėjimo metu patyrė iš viso 981,46 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 165,00 EUR žyminis mokestis (b. l. 4), 800,00 EUR dydžio išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 12, 136-137) bei 16,46 EUR vertimo išlaidų (b. l. 138-139). Nėra pateikta Apmokėjimo dokumentų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą, tad antstolio išrašytoje sąskaitoje nurodytos mokėtinos sumos teismas neįskaičiuoja į šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 200,00 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 35, 142-144). Remiantis tuo, kas išdėstyta, patenkintų reikalavimų daliai (63,64 proc.) proporcingai ieškovui iš atsakovės priteistina 624,60 EUR bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai (36,36 proc.) iš ieškovo 436,32 EUR. Įskaitant priešpriešines sumas, atsakovė atlygina ieškovui 188,28 EUR (624,60 – 436,22) patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d., 88 str. 1 d. 1 p., 6 p., 93 str. 2 d., 98 str.).

Bylos nagrinėjimo metu valstybė patyrė 10,36 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintą ir atmestą ieškinio reikalavimų dalį, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 6,59 EUR, o iš ieškovo – 3,77 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, mažintinas 2016-11-08 nutartimi taikytų atsakovės turtui laikinųjų apsaugos priemonių mastas iki 3500,00 EUR (CPK 144, 147 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 270, 301 straipsniais, teismas

nutarė:

iš dalies patenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovės J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 500,00 EUR (tris tūkstančius penkis šimtus EUR 00 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-11-08, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 188,28 EUR (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis EUR 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,59 EUR (šešis EUR 59 ct), o iš ieškovo M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,77 EUR (tris EUR 77 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sumos, priteistos valstybės naudai mokamas per Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto surenkamąją sąskaitą. Mokėjimo kvitus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sumažinti 2016-11-08 nutartimi taikytų atsakovės turtui laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 3500,00 EUR.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jovita Einikienė