Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2 kurso moksleivis, baigęs 10 klasių, nevedęs, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (4 veikos),

D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) studentas, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 2 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. 2016 m. spalio 16 d., 2.25 val. iš N. J. mobiliojo ryšio telefono „Samsung S6“ dėklo pagrobė N. J. vardu išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę „Mylimiausia MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai įgijęs laikė iki 2016 m. spalio 16 d. 9.24 val. Šiais veiksmais K. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, K. J. 2016 m. spalio 16 d., 2.25 val. AB DNB banko bankomate DNB 085, Parko g. 34A, Vilniuje, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudodamas svetimą N. J. vardu išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę „Mylimiausia Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir surinkdamas tariamai tikrus mokėjimo kortelės patvirtinimo duomenis – PIN kodą bandė nuimti 60 eurų, bet pastaroji operacija buvo atmesta dėl neteisingai įvesto PIN kodo, po ko, jis tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. spalio 16 d., 2.26 val. AB DNB banko bankomate DNB 085, Parko g. 34A, Vilniuje, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudodamas svetimą N. J. vardu išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę „Mylimiausia Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir surinkdamas tikrus mokėjimo kortelės patvirtinimo duomenis – PIN kodą nuėmė nuo N. J. sąskaitos 60 eurų. Šiais veiksmais K. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Be to, K. J. 2016 m. spalio 16 d., 8.26 val. AB DNB banko bankomate DNB085, Parko g. 34A, Vilniuje, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudodamas svetimą N. J. vardu išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę „Mylimiausia Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir surinkdamas tikrus mokėjimo kortelės patvirtinimo duomenis – PIN kodą nuėmė nuo N. J. sąskaitos 10 eurų. Šiais veiksmais K. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

D. Ž. 2016 m. spalio 16 d., 10 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , paėmė nuo palangės N. J. paliktą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S6“ 599 eurų vertės su dėklu 10 eurų vertės, kuriame buvo AB SEB banko mokėjimo kortelė „Mylimiausia MasterCard“ 8,70 eurų vertės, asmens tapatybės kortelė 12 eurų vertės ir jų negrąžinęs išėjo iš buto, tokiu būdu pagrobė svetimą, N. J. priklausantį – 629,70 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais D. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis K. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pasiėmęs nukentėjusiosios N. J. kortelę, nusiėmė nuo jos pinigus, kortelė buvo telefono dėkle. Tai matė, kai kiti telefone jungė muziką. Iš pradžių jam nepavyko įvesti teisingo PIN kodo, bet po to pavyko. Kortelės PIN kodą matė ir įsidėmėjo, kai N. J. nusiiminėjo pinigus, tai buvo tą pačią dieną. Vakarėlyje klausėsi muzikos, po to visi nuėjo miegoti. Jis paėmė su draugu T. telefoną ir išėjo. Nuėjo iki parduotuvės „IKI“ ir bankomate nusiėmė pinigus. Pinigus nusiimti buvo nuėjęs vieną kartą, nusiėmė 60 eurų, kur juos išleido nepamena. Ar dar nusiėmė ir 10 eurų – neprisiminė. Gali būti, kad ryte dar buvo nuėjęs nusiimti pinigų, tačiau tiksliai nepamena. Nurodė, kad banko mokėjimo kortelę buvo pasiėmęs iš telefono dėklo, po to ją grąžino atgal. Vėliau telefonas dingo, jį paėmė D., kuris buvo atvažiavęs ryte. Apie tai, kad paėmė telefoną, D. pasakė pakeliui namo. Su D. nuvažiavo į lombardą ir D. pridavė telefoną. Jam davė 20 eurų, gal, kad nieko, nesakytų. Banko kortelę ir dėkliuką D. išmetė. Jis pats telefono imti neplanavo. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis blogai atsiminė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, todėl teismas Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos kaltinamasis patvirtino. Dėl savo elgesio apgailestavo, manė, kad pasielgė neprotingai. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis D. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad K. pažįsta jau seniai, tą dieną pastarasis iš pat ryto paskambino ir pakvietė atvažiuoti išgerti alaus. Atvažiavęs pamatė ant palangės gulintį telefoną, paėmė jį ir išėjo. Telefoną planavo parduoti. Kam telefonas priklauso, nežinojo. Nuvažiavo su K. į Kalvarijų gatvėje esantį lombardą, pridavė telefoną ir gavo apie 150 eurų, telefono dėklą iš karto išmetė, kas jame buvo netikrino. K. nesakė, kad ėmė pinigus iš šios kortelės. Jam davė 20 eurų už tai, kad važiavo kartu, ne už tai, kad tylėtų. Su civiliniu ieškiniu sutiko. Teigė, kad gauna stipendiją, planuoja dirbti ir atlygins žalą. N. abu atsiprašė.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas K. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai datos neprisimena, gali būti 2016 m. spalio 16 d., dienos metu buvo pas draugą E. T. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Pas jį taip pat buvo pažįstamas vardu T., pavardė galimai K., jo sesuo K. J., jos draugė H. P., L. K.. Prisimena, kad sesuo susiskambino su pažįstama N. J. ir jie visi, išskyrus L. K., kuris liko E. bute, nuvažiavo pas ją į Grigiškes. Pas ją išgėrė ir vėliau naktį apie 1.00-1.30 val. taksi visi atvažiavo atgal į Naują Vilnią. Kiti minėti pažįstami nuėjo pas E. į butą, o jis su N. J. nuėjo į bankomatą, esantį prie parduotuvės „IKI“, Parko gatvėje. Ten N. J. nuo savo kortelės nusiėmė 20 eurų. Su ja taksi nuvažiavo į naktinę parduotuvę Naujojoje Vilnioje, tikslaus adreso nežino. Ten už nuimtus pinigus nusipirko degtinės ir kadangi pritrūko pinigų, N. J. už gėrimą atsiskaitė savo banko kortele. Tada su ja taksi nuvažiavo prie E. namo ir nuėjo pas jį į butą, kuriame jau buvo visi aukščiau minėti draugai. Bute vartojo alkoholį, bendravo. N. J. turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6“ auksinės spalvos, kuris buvo su dėkliuku irgi aukso spalvos. Į šį dėkliuką N. J. padėjo savo SEB banko mokėjimo kortelę. Šiuo telefonu naudojosi visi bute buvę asmenys, klausėsi per jį muzikos. Maždaug po valandos jis minėtą telefoną laikė ir klausėsi muzikos. Žinojo, kad N. banko kortelė yra telefono dėkliuke ir tada nutarė pabandyti nuo jos nuimti pinigų. Atrodo N. J. bute prie visų sakė savo kortelės PIN kodą ir jis jį įsiminė. Su juo kartu palaikyti kompanijos prie bankomato nuėjo T.. Prie parduotuvės „IKI“, Parko gatvėje, esančiame bankomate, tame pačiame, kur pinigus prieš tai nuiminėjo pati N., jis nuėmė 60 eurų. Ar T. matė, kiek pinigų nuėmė, nežino. Ar jam sakė, kad tai yra N. kortelė ir pinigai, neprisimena. Banko kortelę įdėjo atgal į dėkliuką. Jie grįžo į butą ir minėtu telefonu naudojosi kiti. Ar sakė L. K., kad nuėmė pinigų nuo N. kortelės, neprisimena. Tada su N. jis nuėjo į tą pačią naktinę parduotuvę, kur pasiėmė 2 butelius degtinės. Priėjęs prie kasos padėjo už degtinę ant padėkliuko 10 eurų, iš tų pinigų, kuriuos nuėmė nuo kortelės ir pats išėjo į lauką, o N. tuo metu buvo prie kasos. Ji atrodo dar pirko cigarečių. Ar ji atsiskaitinėjo kortele, nežino. Kadangi ji buvo labai girta, negalėjo eiti, jis paskambino E. ir šis su kažkuo iš buvusių asmenų atėjo prie parduotuvės, paėmė degtinę, o jis į butą vedė girtą N.. Bute toliau visi vartojo degtinę, o vėliau užmigo. Jos telefoną paskutinį kartą tą naktį matė ant televizoriaus, kur gulėjo ir kitų telefonai. Ryte apie 8 val. atsikėlė, pabudo ir L. K.. Kadangi blogai jautėsi, norėjo alaus, jis miegančiai N. pasakė, kad nuo jos kortelės nuims 10 eurų ir nusipirks alaus. Ji per miegus kažką sumurmėjo, suprato, kad ji leidžia. Paėmė nuo televizoriaus jos telefoną, su L. K. nuėjo prie bankomato, esančio Parko gatvėje prie parduotuvės „IKI“ ir nuo N. kortelės nuėmė 10 eurų. L. K. tik stovėjo šalia. Su juo parduotuvėje nusipirko 6 butelius po 1 l talpos alaus. Dar eidamas prie bankomato iš N. telefono paskambino kitam savo draugui D. Ž., pakvietė jį su jais išgerti alaus ir D. Ž. pasakė, kad greitai atvažiuos. Kai išėjo iš parduotuvės, truputi palaukė prie parduotuvės ir atvažiavus D. trise nuėjo pas E. į butą. Ten su jais ir E. bei T. gėrė alų, o merginos miegojo. N. telefoną, į kurio dėkliuką įdėjo jos banko kortelę, jis padėjo atgal ant televizoriaus. To, kad dar maždaug po valandos su L. K. buvo nuėjęs prie bankomato ir pasinaudojo kortele, neprisimena. Netrukus L. K. paskambino savo panelei, pasakė, kad atvažiuos pas ją, atsisveikino su jais ir išvažiavo. Maždaug po 20 min. nuėjo į tualetą. Tuo metu į duris pradėjo belstis D. Ž. ir prašė greičiau išeiti. Kai išėjo iš tualeto, D. Ž. koridoriuje pasakė jam greitai eiti ir jis atsisveikino su kitais ir su D. Ž. išėjo iš buto. N. tuo metu kambaryje miegojo ir jų išeinančių nematė. Kai išėjo į lauką, D. Ž. parodė jam N. telefoną. Paklausė, kam D. Ž. jį paėmė, o šis nieko neatsakė, tik pasakė „varom, važiuosime į Kalvarijų gatvę“. Kadangi buvo laisvas, neturėjo, ką veikti, sutiko su juo nuvažiuoti. Autobusais nuvažiavo į Kalvarijų gatvę, prie turgavietės D. Ž. užėjo į lombardą, nuėjo paskui jį. Ten D. Ž. pagal savo dokumentus pridavė N. telefoną, už kurį jam sumokėjo 150 eurų. Kai išėjo iš lombardo, D. Ž. davė jam 20 eurų. Kodėl duoda pinigus, nesakė, o jis neklausė. Vėliau su juo išsiskirstė. Apie tai, kad D. Ž. pavogs N. telefoną, jis nežinojo. Pats minėto telefono nevogė, tai padarė D. Ž.. Matė, kad būdamas Vilniuje D. Ž. kažkurioje stotelėje išmetė į šiukšlių dėžę dėkliuke buvusias banko kortelę ir atrodo asmens tapatybės kortelę. Ar išmetė ir dėkliuką, neprisimena. Dėl įvykdytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 161-162).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai datos neprisimena, 2016 m. spalio mėnesį, iš ryto jam paskambino draugas K. J. ir pakvietė atvažiuoti pas kitą draugą E. T.. Apie 9 val. atvažiavo pas E. T. į jo nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini) . Bute buvo E. T., K. J., jo sesuo K. J., pažįstama H. P., L. K. ir mergina vardu N., kurios pavardės nežino, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš tai ją buvo matęs vieną kartą. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo, tik N. tame pačiame kambaryje miegojo. Vienu metu pastebėjo, kad ant palangės guli kažkieno mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S6“, kuris buvo auksiniame dėkle. Kam jis priklausė, tuo metu nežinojo. Nutarė jį pavogti ir nepastebimai jį paėmė, paslėpė sau į kišenę, dar kurį laiką pasėdėjo ir tada su K. J. išėjo iš buto. Lauke parodė K. J. paimtą telefoną. Atrodo, tada K. J. pasakė, kad tai N. telefonas. Su K. J. nuvažiavo į Kalvarijų gatvę, kur prie turgavietės esančiame lombarde jis pagal savo asmens dokumentą pridavė pavogtą telefoną. Už jį gavo 150 eurų. Išėjęs iš lombardo davė 20 eurų K. J. už tai, kad jis važiavo kartu. Prieš tai stotelėje prie Olandų gatvės nuėmė telefono dėklą ir jį išmetė į šiukšlių dėžę. Jame atrodo buvo kažkokios kortelės, bet jis nežiūrėjo, kokios ir jas kartu su dėklu išmetė. Ar išiminėjo SIM kortelę, kur ją padėjo, neprisimena. Apie tai, kad K. J. prieš tai naktį nuo N. banko kortelės nuėmė pinigų, nežinojo, K. J. jam nieko nepasakojo. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 120, 124).

Motyvuojamoji dalis

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. parodė, kad 2016 m. spalio 19 d., lombarde „Lombas“, esančiame Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, netoli turgavietės, už 260 eurų nusipirko mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6“ auksinės spalvos korpuso. Lombarde darbuotojas patikrino savo kažkokioje bazėje ir patikino, kad telefonas nėra paieškomas. Į jį įsidėjo savo tėvo A. D. vardu išduotą UAB „Omnitel“ SIM kortelę, kurios numeris (duomenys neskelbtini) ir juo naudojosi. Apie tai, kad telefonas yra vogtas, nežinojo. Kas jį pridavė į lombardą, nežino. Telefoną pirko iš savo asmeninių pinigų, kuriuos sutaupė ir kurie buvo padovanoti per gimtadienį (t. 1, b. l. 77).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja H. P. parodė, kad 2016 m. spalio 15 d. vakare Grigiškėse lauke susitiko su savo draugėmis K. J., N. J. ir dar buvo kelios mergaitės, kurias ji pažįsta tik iš matymo. Jos ten pabendravo, o po to išsiskirstė. K. paskambino jos brolis K. J. ir pakvietė jas į Naująją Vilnią pas draugą E.. Ji su K. dviese nuvažiavo į Naują Vilnią pas E., kuris gyvena prie „IKI“ parduotuvės (gatvės ir namo numerio nežino, buto numeris galimai (duomenys neskelbtini) aukšte). Kai važiavo pas E. 31-o maršruto autobusu, su jomis dar važiavo nepažįstamas vaikinas, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, irgi važiavo pas E.. Vėliau paaiškėjo, kad šio vaikino vardas L., pavardės nežino. Pas E. dar buvo K. brolis K. J., pažįstamas T. (pavardės nežino). Jie visi žiūrėjo televizorių, bendravo. Po kažkiek laiko K. paskambino draugė N. J., kuri pakvietė juos atvažiuoti į Grigiškes į kažkieno namą (kieno tas namas, nežino). Ji, K., K., T. ir E. (L. nevažiavo) nuvažiavo autobusu iki Antakalnio, o ten N. juos paėmė su taksi ir nuvežė į tą namą Grigiškėse. Tame name buvo daug nepažįstamų vaikinų ir merginų. Ten pabuvo apie 5 min., nes juos išvarė kažkoks nepažįstamas vaikinas. Tada ji, K., K., T., E. ir N. vėl grįžo į Naująją Vilnią pas E.. Ten jie leido laiką, L., N. ir E. vartojo alkoholinius gėrimus, po to visi liko nakvoti. Kai ji atsikėlė ryte, visi buvo vietoje, o L. išeidinėjo. Po to ryte dar atvažiavo pažįstamas D. Ž. iš (duomenys neskelbtini) (kur tiksliai jis gyvena, nežino), kuris pabuvo apie 30 min. ir išvažiavo su K. J.. Vėliau išėjo E. su T.. Po to N. pradėjo ieškoti savo telefono, sakė, kad niekur negali jo rasti. Jos visos ieškojo to telefono, bet niekur nerado. Ji paskutinį kartą matė N. telefoną vakare, kai N. buvo daug kam iš jų davusi savo telefoną, nes su jos telefonu jie fotografavosi, klausėsi muzikos. Po to ji N. telefono daugiau nematė, nes pirma nuėjo miegoti. Kai N. ieškojo savo telefono, ji pasakė, kad įtaria, jog jį galėjo paimti L., nes beveik visus kitus bute buvusius asmenis ji pažįsta. N. telefono nerado. Vėliau jie visi išsiskirstė. Po to karto ji L. daugiau nematė. Pati N. telefono neėmė, kas paėmė, nematė (t. 1., b. l. 91-92).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. J. parodė, kad 2016 m. spalio 15 d. vakare Grigiškėse susitiko su draugėmis H. P., N. J. ir kitomis. Po to ji su H. dviese nuvažiavo į Naująją Vilnią pas draugą E. (jo pavardės nežino), kuris gyvena prie parduotuvės „IKI“ (gatvės ir namo numerio nežino), buto numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte. Kai važiavo pas E. 31 maršruto autobusu, su jomis dar važiavo nepažįstamas vaikinas, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, irgi ėjo pas E.. Vėliau paaiškėjo, kad šio vaikino vardas L. (jo pavardės nežino). Pas E. buvo dar jos brolis K. J., pažįstamas T. (pavardės nežino). Visi žiūrėjo televizorių, bendravo. Po kažkiek laiko jai paskambino draugė N. J., kuri pakvietė atvažiuoti į Grigiškes į kažkieno namą. Jie visi, išskyrus L., autobusu nuvažiavo iki Antakalnio, o ten N. juos paėmė su taksi ir nuvežė į namą Grigiškėse, kur buvo daug nepažįstamo jaunimo. Ten buvo apie 5 min., nes juos išvarė nepažįstamas vaikinas. Tada jie visi su N. grįžo į Naująją Vilnią pas E.. Ten leido laiką, vartojo alkoholinius gėrimus, po to liko nakvoti. Kai ji atsikėlė ryte, visi buvo vietoje, o L. išeidinėjo. Po to ryte dar atvažiavo jų pažįstamas D. Ž. iš (duomenys neskelbtini) (kur tiksliai jis gyvena, nežino). D. pabuvo apie 30 min. ir išvažiavo su jos broliu K.. Po to N. pradėjo ieškoti savo telefono, sakė, kad niekur negali jo rasti. N. vakare daug kam buvo davusi savo telefoną, nes su juo fotografavosi, klausėsi muzikos. Kiek atsimena, prieš einant miegoti telefonas buvo pas N., nes ji miegojo netoli jos ir matė pas ją telefoną. Iš ryto ji vienu momentu matė N. telefoną gulintį ant lovos, kas po to jį ėmė, nematė. Kai N. ieškojo savo telefono, ji sakė, kad įtaria, jog telefoną galėjo paimti L., nes beveik visus iš bute buvusių asmenų ji seniai pažįsta ir jų neįtaria. N. telefono nerado ir nuėjo toliau miegoti. Vėliau jie visi išsiskirstė. Po to L. ne karto nematė. Ji N. telefono neėmė, kas paėmė jos telefoną, ji nematė, pati nieko neįtaria (t. 1, b. l. 94-95).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nepilnamečio K. J. įstatyminis atstovas M. J. (M. J.) parodė, kad K. J. yra jo nepilnametis sūnus, kuris kartu su juo ir savo motina J. J. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). K. baigė 9 klases vidurinėje mokykloje, dabar mokosi (duomenys neskelbtini). Sūnus namuose būna geras, paklusnus, padeda buityje, su juo rūpesčių dėl elgesio namuose nėra. Tik jam būnant savo draugų ar pažįstamų kompanijoje kartais pasitaiko problemų. Šių metų pavasarį jis buvo nuteistas už plėšimą ir jam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Apie tai, kad K. įtariamas 2016 m. rudenį pasinaudojęs svetima mokėjimo kortele, sužinojo tik neseniai, kai buvo iškviestas į komisariatą apklausai. Pats sūnus ar žmona apie tai nieko nepasakojo. Paklaustas K. pasakė, kad pati jo pažįstama mergina paprašė nuo kortelės nuimti 20 eurų, o jis nuėmė ne 20, o 60 eurų ir pasiliko sau 40 eurų. Daugiau apie tai jis nieko smulkiai neaiškino (t. 1, b. l. 167).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. spalio 17 d., 8.23 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog 2016 m. spalio 16 d., apie 10 val., Vilniuje, Parko g., pranešėja davė savo mobiliojo ryšio telefonu „Samsung Galaxy S6“ paskambinti pažįstamam L. K., kuris telefono negrąžino ir dingo. Telefono vertė 599 eurų (t. 1, b. l. 24).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. spalio 17 d., 8.23 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog vakar gatvėje nepažįstamas vaikinas paprašė paskambinti. Pasiėmęs telefoną Samsung Galaxy E6“, pilkos spalvos vaikinas pabėgo. Pranešėja N. J. iš karto neskambino, nes neturėjo galimybės. Jos pažįstama pasakė, kad tą vaikiną pažįsta. Telefono dėkliuke buvo pranešėjos asmens tapatybės kortelė bei banko kortelė išduota N. J.. Vakare dėl telefono kreipsis į PK (t. 1, b. l. 26).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. spalio 18 d., 16.46 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog nepilnametė N. J. prašo paskelbi telefono „Samsung“ paiešką ir užblokuoti jos asmens tapatybės kortelę, kuriuos neaiškiomis aplinkybėmis prarado (t. 1, b. l. 27).

Iš UAB „Omnitel“ garantinės pažymos ir mokėjimo kvito matyti, kad telefono „Samsung S6 G920 Gold ES/EE modelio kaina be nuolaidos 599 eurų (t. 1, b. l. 39).

Iš UAB „Omnitel“ paslaugų abonentui suteikimo išrašo matyti, kad N. J. suteikta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), abonento Nr. (duomenys neskelbtini)(t. 1, b .l .40).

IŠ SEB debeto kortelės sutarties matyti, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. N. J. su banku sudarė sutartį dėl debeto kortelės SEB Mylimiausia MasterCard išdavimo, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 41).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. spalio 18 d. pažymos dėl asmens kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą matyti, kad N. J. 2016 m. spalio 18 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 4-ąjį policijos komisariatą dėl neaiškiomis aplinkybėmis dingusių jos mobilaus ryšio telefono ir asmens tapatybės kortelės (t. 1, b. l. 43).

Iš 2016 m. spalio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkui pateikto pranešimo matyti, kad N. J. pranešė apie savo asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) praradimą (t. 1, b. l. 44).

Iš 2016 m. spalio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 4-ojo policijos komisariato viršininkui pateikto prašymo matyti, kad N. J. prašė išduoti jai pažymą dėl prarasto telefono „Samsung Galaxy S6“, auksinės spalvos, IMEI: (duomenys neskelbtini) bei paskelbti telefono paiešką (t. 1, b. l. 46).

Iš AB „SEB“ banko operacijų departamento rašto matyti, kad 2016 m. spalio 16 d. 2:25:19 val., AB „DNB“ banko bankomate DNB 085 Parko g. 34A, Vilniuje, iš N. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (SEB Mylimiausia MasterCard mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo inicijuota finansinė operacija 60 eurų sumai, tačiau operacija nebuvo įvykdyta, kadangi buvo įvestas neteisingas PIN kodas. 2016 m. spalio 16 d., 2:26:47 val., toje pačioje vietoje iš aukščiau nurodytos N. J. sąskaitos buvo nuimta 60 eurų suma. 2016 m. spalio 16 d., 8:26:15 val., toje pačioje vietoje iš N. J. sąskaitos buvo nuimta 10 eurų suma (t. 1, b. l. 50).

Apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su 2016 m. spalio 16 d. vaizdo įrašais prie AB „DNB“ banko bankomato DNB 085 Parko g. 34A, Vilniuje, nurodyta, kad atidarius antrą įrašą matyti, kaip 01:46:03 val., iš už automobilių kairėje pusėje prie bankomato prieina mergina ir vaikinas, kaip nustatyta tyrimo metu – N. J. ir K. J.. N. J. stovi prie pat bankomato, spaudinėją mygtukus, paima atspausdintą kvitą, o K. J. yra nuo jos apie 1 m atstumu, stovi ir žiūri, ką daro mergina. N. J. kairėje rankoje matomas mobiliojo ryšio telefonas. 01:48:26 val., ji paima atspausdintą kvitą, su K. J. nueina į kairę pusę. Atidarius trečią failą matyti, kaip 02:24:08 val., iš dešinės pusės prie bankomato prieina K. J. su vaikinu, apsirengusiu pilkos spalvos džemperiu su kapišonu ant galvos. K. J. įdeda kortelę į bankomatą, spaudinėja mygtukus, kairėje rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną, antras vaikinas stovi už jo, žvalgosi. Po to K. J. išima kortelę iš bankomato ir vėl įdeda ją atgal į bankomatą, spaudžia mygtukus. Po minutės K. J. vėl išima kortelę, įdeda dar kartą į bankomatą. 02:26:14 val., paima atspausdintą kvitą. 02:26:50 val. K. J. paima pinigus, vieną kupiūrą įdeda sau į striukės vidinę kišenę, kitą kupiūrą paduoda antram vaikinui, kuris kupiūrą apžiūri ir grąžina K. J., vaizdo įrašas baigiasi. Atidarius šeštą įrašą matyti, kaip 08:25:37 val. prie bankomato iš dešinės pusės ateina K. J., kuris rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną su aukso spalvos dėklu, į bankomatą įdeda kortelę. Šalia jo stovi nežinomas vyriškis su juoda striuke, juoda kepure, o iš kairės pusės stovi kitas vaikinas, kaip nustatyta tyrimo metu – L. K., kuris prieina arčiau prie K. J., žiūri į bankomatą, ranka uždengia bankomate vaizdo kamerą, o kai patraukia ranką, matyti kaip K. J. į striukės dešinę kišenę kažką įdeda, su L. K. ir vyriškiu nueina į kairę pusę, kur vaizdas nefiksuojamas. Atidarius aštuntą įrašą matyti, kaip 09:23:43 val., iš dešinės pusės prie bankomato prieina K. J. su L. K.. K. J. rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną su aukso spalvos dėklu, kita ranka į bankomatą įdeda kortelę, po to L. K. stovėdamas K. J. iš šono nuo 09:23:56 val. iki 09:24:18 val., ranka uždengia bankomate vaizdo kamerą, todėl vaizdo nesimato. Po to abu vaikinai nueina į kairę pusę. Atidarius devintą įrašą jame fiksuojamas vaizdas iš bankomato viršaus. 8:25:42 val., prie bankomato prieina K. J. su L. K. ir vyriškiu. K. J. kairėje rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną su aukso spalvos dėklu, dešine ranka įdeda į bankomatą kortelę, surenka PIN kodą, o tuo metu L. K. ranka uždengia bankomate vaizdo kamerą, po to visi nueina nuo bankomato. Atidarius vienuoliktą įrašą matyti, kaip 09:23:44 val., prie bankomato prieina K. J., kuris į bankomatą įdeda kortelę, rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną su aukso spalvos dėklu, prie jo stovintis L. K. ranka uždengia bankomate esančią vaizdo kamerą. K. J. suveda PIN kodą, o 09:24:17 val., abu nueina nuo bankomato. Kituose vaizdo įrašuose tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Prie apžiūros protokolo pridėtos įvykio fotonuotraukos (t. 1, b. l .55-66).

Iš pateikto UAB „Omnitel“ rašto ir išankstinio mokėjimo paslaugų išrašo matyti, kad pagrobtu telefonu „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini) naudojosi A. D. (t. 1, b. l. 70,71, 72, 72).

Iš 2016 m. lapkričio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nepilnametis A. D. tyrėjui pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6“, kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir grąžintas nukentėjusiajai N. J. (t. 1, b. l. 78, 79-83).

Iš 2016 m. lapkričio 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „DND LT“ kasininkas – pardavėjas R. S. tyrėjui pateikė UAB „DND LT“ pirkimo kvito kopiją (t. 1, b. l. 86-87).

Iš Lombardo, esančio adresu Kalvarijų g. 59A, Vilniuje kvito matyti, kad D. Ž. pateikė lombardui mobilaus ryšio telefoną „Samsung S6“, IMEI (duomenys neskelbtini), už kurį jam buvo sumokėta 150 eurų (t. 1, b. l. 88).

Dėl BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo supranta, jog svetimos banko mokėjimo kortelės įgijimas ir laikymas yra neteisėtas, ir nori taip veikti.

Teismų praktikoje laikoma, jog banko mokėjimo kortelė (nagrinėjamu atveju - „Mylimiausia MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini) ), kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui (banko kortelę išdavusiai institucijai – šiuo atveju AB „SEB“ bankui), kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui (šiuo atveju N. J.) suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone. Tuo pačiu teismų praktikoje yra akcentuojama, jog baudžiamąja teisine prasme neteisėtomis laikytinos tik tokios veikos, kurios padarytos be mokėjimo instrumento savininko arba turėtojo sutikimo.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. J. be nukentėjusiosios N. J. žinios paėmė jos banko mokėjimo kortelę. Iš nukentėjusiosios parodymų akivaizdu, kad ji savo banko mokėjimo kortelės niekam nebuvo perdavusi ar leidusi ją paimti. Vadinasi, K. J. svetimą banko mokėjimo kortelę įgijo neteisėtai ir tai suvokdamas norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be to, minėtą banko mokėjimo kortelę neteisėtai laikė, t. y. turėjo savo žinioje, kol panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti. Tokia kaltinamojo K. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte K. J. BK 214 straipsnio 1 dalis buvo inkriminuota du kartus. Šiuo atveju teismas pažymi, kad neteisėtas įgijimas ir laikymas yra alternatyvūs tos pačios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia vieninga kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad K. J. neteisėtai įgijo svetimą N. J. priklausančią banko mokėjimo kortelę ir ją laikė turėdamas vieningą sumanymą vėliau ta kortele pasinaudoti, todėl šiuo atveju K. J. veiksmai vertintini kaip pavienė tęstinė veika ir papildomai pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nekvalifikuojami.

Dėl BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Ši nusikalstama veika taip pat padaroma tik tiesiogine tyčia.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįsta išvadą, kad kaltinamasis K. J. neteisėtai, t. y. be nukentėjusiosios N. J. žinios, pasinaudojęs jos banko mokėjimo kortele „Mylimiausia Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir surinkdamas tariamai tikrus mokėjimo kortelės patvirtinimo duomenis – PIN kodą bandė nuimti nuo nukentėjusiosios sąskaitos 60 eurų, tačiau surinkus klaidingą PIN kodą operacija buvo atmesta (šią aplinkybę patvirtina byloje esantis „SEB“ banko operacijų departamento raštas), tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus K. J. iš karto po to vėl neteisėtai panaudojęs nukentėjusiosios N. J. banko mokėjimo kortelę ir įvedęs tikrus mokėjimo kortelės patvirtinimo duomenis – PIN kodą nuėmė nuo N. J. sąskaitos 60 eurų. Apie tai, kad nuėmė pinigus nuo N. J. sąskaitos pastarajai nepranešė, nukentėjusioji, kaip matyti iš jos parodymų, nebuvo davusi K. J. savo banko mokėjimo kortelės ar prašiusi nuimti pinigus jos vardu. Pagal bylos aplinkybes nekyla abejonės, kad tiek kortelė, tiek ir jos naudotojo duomenys – PIN kodas, K. J. yra svetimi, nes jie priklausė kitam asmeniui – N. J.. K. J. suprato, jog naudoja svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir svetimus jos naudotojo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir norėjo taip veikti, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.

Be to, byloje nustatyta, kad K. J. tą pačią dieną, neteisėtai pasinaudojęs nukentėjusiosios N. J. banko mokėjimo kortele „Mylimiausia Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir surinkdamas tikrus mokėjimo kortelės patvirtinimo duomenis – PIN kodą nuėmė nuo N. J. sąskaitos dar 10 eurų. Šiuos veiksmus K. J. taip pat atliko nieko apie tai nepranešęs nukentėjusiajai. K. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad jis priėjo prie N. J. ir pasakė, kad nuims 10 eurų bei nusipirks alaus, ji per miegus kažką pasakė, todėl jis suprato, kad ji leidžia. Šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, be to, net ir buvus minėtoms aplinkybėms toks sutikimas šiuo atveju negalėtų būti laikomas nukentėjusiosios laisvos valios išraiška, kadangi tiek iš liudytojų, tiek ir iš paties kaltinamojo parodymų akivaizdu, kad tuo metu nuknietėjusioji gulėjo visiškai girta, miegojo ir nesuvokė, kas vyksta. Tuo tarpu kaltinamasis K. J. aiškiai suprato nukentėjusiosios būseną, todėl puikiai suvokdamas visas aplinkybes veikė tiesiogine tyčia neturėdamas kortelės savininkės aiškiai išreikšto sutikimo nusiimti nuo jos banko mokėjimo kortelės pinigus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 215 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju veika nors ir atlikta praėjus nedideliam laiko tarpui po pirmos veikos bei pasinaudojant to paties nukentėjusiojo elektronine mokėjimo kortele, vis tik teismo nevertintina, kaip pavienė tęstinė veika, kadangi šiuo atveju, akivaizdu, kad tyčia padaryti šią veiką buvo susiformavusi atskirai.

Pažymėtina, kad kaltinamojo K. J. veiksmai kaltinamajame akte padarius kiekvieną iš veikų buvo du kartus kvalifikuoti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamas ne pats duomenų panaudojimas, bet neteisėtas finansinės operacijos inicijavimas ar atlikimas panaudojant tokius duomenis, todėl aukščiau aptartos K. J. nusikalstamos veikos negalėjo būti kvalifikuotos kiekviena du kartus pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, todėl teismas šiuo atveju tikslina kaltinime nurodytą veikos kvalifikavimą ir šalina antrą kartą prie kiekvienos iš padarytų veikų nurodytą BK 215 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Apklaustas teisme D. Ž. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nurodė visas pagrobimo aplinkybes. Jo parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo ištirtais įrodymais (kaltinamojo K. J. bei liudytojų parodymais, taip pat lombardo kvitu, iš kurio matyti, kad telefoną savo vardu į lombardą pridavė būtent D. Ž.), kuriuos įvertinęs BK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad D. Ž. 2016 m. spalio 16 d., 10 val., veikdamas tiesiogine tyčia pagrobė svetimą – N. J. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6“, kurio vertė 599 eurų, su dėklu 10 eurų vertės, kuriame buvo N. J. vardu išduota asmens tapatybės kortelė (12 eurų vertės) bei AB SEB banko mokėjimo kortelė „Mylimiausia MasterCard“ (8,70 eurų vertės), todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Kaltinamųjų K. J. ir D. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę K. J. teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, taip pat vadovaujasi BK 80 straipsnio nuostatomis. Visų pirma atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytos trys apysunkės nusikalstamos veikos finansų sistemai, veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, atsižvelgiama ir į aukščiau nurodytą K. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat įvertinami kaltinamojo K. J. asmenybę charakterizuojantys duomenys: vieną kartą teistas, po nusikalstamos veikos padarymo naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta (t. 1, b. l. 179-180), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 177-178), be to, dėl jo neteisėtų veiksmų administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas ir jo tėvas M. J. (t. 1, b. l. 197), gyvena su tėvais, mokosi (duomenys neskelbtini), mokymosi įstaigos pateiktoje charakteristikoje nurodoma, jog K. J. mokosi silpnai, mokslu nesidomi, nors pirmame pusmetyje buvo neatestuotas iš anglų kalbos mokomojo dalyko, tačiau neigiamą pažymį išsitaisė, lankomumas blogas, dažnai praleidžia pamokas, tačiau su kitais mokiniais sutaria, iš mokytojų nusiskundimų dėl K. J. elgesio pamokose negauta (t. 1, b. l. 174), niekur nedirba (t. 1, b. l. 181), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 183, 184), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 185).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam K. J. už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Už atskiras veikas skirtinos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis iš dalies jas sudedant.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis K. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Galutinė skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad K. J. yra nepilnametis, mokosi, siekia įgyti profesiją, supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir neigiamai vertina savo elgesį, kaltę pripažįsta, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga suteikti kaltinamajam K. J. galimybę įrodyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Nors K. J. šių metų kovo mėnesį yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, vis tik nagrinėjamos veikos buvo padarytos iki minėto nuosprendžio priėmimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu K. J. paskirti įpareigojimai jam teigiamos įtakos nepadarė. Šiuo metu K. J. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, duomenų apie ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdymą taip pat negauta, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tuo pačiu paskiriant kaltinamajam BK 87 straipsnio 2 dalyje numatytus elgesio apribojimus nepilnamečiui: 1) mokytis (tęsti mokslą) arba pradėti dirbti, arba registruotis darbo biržoje; 2) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu arba gydymusi; 3) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 3 dalies 5 punktas) bei BK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – per du mėnesius atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.

Skirdamas bausmę D. Ž. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas nuosavybei, veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, atsižvelgiama ir į aukščiau nurodytą D. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat įvertinami kaltinamojo D. Ž. asmenybę charakterizuojantys duomenys: vieną kartą teistas (t. 1, b. l. 136), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 133-135), (duomenys neskelbtini) studentas, nedirba (t. 1, b. l. 130), registruotas darbo biržoje (t. 1, b. l. 132), VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 1, b. l. 149, 150), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 151).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. Ž. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis D. Ž. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į jauną D. Ž. amžių, į tai, kad jis mokosi, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, duomenų apie jo atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus nėra, duomenų apie ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdymą taip pat nėra, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga suteikti kaltinamajam D. Ž. galimybę įrodyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymas D. Ž. atidedamas, nustatant šiuos įpareigojimus: 1) mokytis (tęsti mokslą) arba pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje; 2) nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 3) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktai, 3 dalis) bei BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – per du mėnesius atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios N. J. civilinis ieškinys 128,4 eurų sumai (t. 1, b. l. 35). Teismo posėdžio metu iki įrodymų tyrimo pradžios nukentėjusioji patikslino savo civilinį ieškinį, nurodydama, kad jai padarytą turtinę žalą sudaro: naujos banko kortelės pagaminimas – 8,70 eurų, naujos asmens tapatybės kortelės pagaminimas – 12 eurų, iš jos sąskaitos nuimti pinigai – 50 eurų, todėl prašė iš kaltinamųjų priteisti 70,70 eurų turtinės žalos atlyginimą.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajai padaryta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamųjų K. J. ir D. Ž. nusikalstamais veikiamais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl kaltinamojo K. J. atliktų nusikalstamų veiksmų, nukentėjusioji patyrė žalą susijusią su pinigų iš jos banko sąskaitos praradimu, todėl jos prašoma priteisti 50 eurų suma visiškai priteistina būtent iš kaltinamojo K. J.. Likusi žala priežastiniu ryšiu susijusi su D. Ž. nusikalstamais veiksmais, dėl kurių nukentėjusioji N. J. prarado savo asmens tapatybės kortelę bei banko mokėjimo kortelę, kurios buvo saugomos D. Ž. išmestame jos telefono dėkle. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš kaltinamojo D. Ž. nukentėjusiosios naudai priteistina 20,70 eurų turtinei žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (b. l. 106, 125, 163-164) paliktini galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas su 2016 m. spalio 16 d. vaizdo įrašais prie bankomato DNB085, Parko g. 34A, Vilniuje (t. 1, b. l. 67) – paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant ir K. J. skirtina subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. J. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir K. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir pagal šį nuosprendį atliktą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 84 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, paskirti auklėjamojo poveikio priemones – per du mėnesius atlyginti nukentėjusiajai N. J. turtinę žalą bei elgesio apribojimus, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) mokytis (tęsti mokslą) arba pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje; 2) visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 3) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą K. J. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Ž. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir D. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir pagal šį nuosprendį atliktą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktais, 3 dalimi D. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per du mėnesius atlyginti nukentėjusiajai N. J. turtinę žalą bei elgesio apribojimus, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) mokytis (tęsti mokslą) arba pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje; 2) nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 3) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą D. Ž. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios N. J. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, iš K. J. N. J. naudai priteisti 50 EUR (penkiasdešimties eurų) turtinę žalą, o iš D. Ž. N. J. naudai priteisti 20,70 EUR (dvidešimt eurų ir septyniasdešimt euro centų) turtinę žalą.

K. J. ir D. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimas neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską su 2016 m. spalio 16 d. vaizdo įrašais prie bankomato DNB 085, Parko g. 34A, Vilniuje, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.