Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. L., viešame teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje išnagrinėjusi R. L. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono PK nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK įgaliotas pareigūnas 2009-12-23 R. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad ji 2009-12-23, 21 val. 40 min. Vilniaus rajone Klevinės kaime vairavo automobilį MAZDA 323 v.n. (duomenys neskelbtini), tamsiu paros metu, kurio nedegė dešinės pusės galinis gabarito žibintas, nebuvo įjungta avarinės šviesos signalizacija, nebuvo pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ? KET) 246.5 punkto reikalavimą (b. l. 3,7).

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK įgaliotas pareigūnas 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. F 364521 (toliau- Nutarimas) už padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 1 d., skyrė 100 Lt baudą (b. l. 4,8).

Teismo posėdyje R. L. pripažino, kad sustabdžius pareigūnui tikrai nedegė galinis dešinės pusės žibintas, tačiau nurodė, kad jis galėjo perdegti važiuojant nelygiu keliu ir ji to nematė (žr. teismo posėdžio protokolą).

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Liudytoju apklaustas Protokolą surašęs vyriausiasis patrulis S. S. patvirtino protokole nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad vairuotojos pareiga pasitikrinti automobilio techninį stovį (žr. teismo posėdžio protokolą).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 123 str. 1 d. transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų.

R. L. pripažįsta, kad, pareigūnui sustabdžius automobilį, tikrai nedegė galinis dešinės pusės žibintas, tačiau mano, kad ji nepadarė administracinės teisės pažeidimo, nes prieš išvažiuojant automobilį apžiūrėjo ir jis buvo tvarkingas.

Taigi, teismui svarbu nustatyti, ar R. L. pagrįstai ir teisėtai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas , ar paskirta administracinė nuobauda už KET 246.5 punkto pažeidimą, ar bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, ar nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakyta dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ypatingos procesinės ir įrodomosios reikšmės. Tai yra ATPK 260 str. nustatyto turinio dokumentas, kuriuo formuojamas kaltinimas, t.y. apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-04-14 nutartis byloje Nr. N-3-444/2006).

Protokole R. L. yra suformuotas kaltinimas dėl to, kad ji vairavo automobilį tamsiu paros metu ir nedegė automobilio dešinės pusės galinis gabarito žibintas, nebuvo įjungta avarinės šviesos signalizacija, nebuvo pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas. Nei vieno iš nustatytų elementų R. L. neginčija. Ta aplinkybė, kurią nurodė pažeidėja, kad ji nematė, kad vairuoja techniškai netvarkingą automobilį, negali būti pagrindu pripažįstant, kad Nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Taigi, KET 246.5 punkte įtvirtintas reikalavimas draudžiantis eisme dalyvauti transporto priemonėms tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui kai nedega joks (artimųjų, tolimųjų šviesų) priekinis kairysis žibintas, sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo. Taigi, R. L. vairuojamo automobilio nedegė viena galinė gabaritinė šviesa, todėl turėjo būti įjungta avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas. To vairuotoja nepadarė. Transporto priemonė privalo būti techniškai tvarkinga, nekelti pavojaus eismo saugumui, už transporto priemonės techninį tvarkingumą atsako jos vairuotojas. Šiame punkte nustatytas reikalavimas susijęs su Taisyklių 15 punktu, kuriame teigiama, kad draudžiama eksploatuoti techniškai netvarkingą, techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytas analogiškas draudimas eismo dalyviams eksploatuoti techniškai netvarkingą, techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo patikrinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra visi reikalingi įrengimai (vaistinėlė, gesintuvas, avarinio sustojimo ženklas ir kt.). Kelionės metu vairuotojas privalo stebėti transporto priemonės techninę būklę.

Teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs įrodymus (ATPK 257 str.), daro išvadą, kad R. L. padarytas administracinės teisės pažeidimas yra įrodytas, jos veika kvalifikuota teisingai pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, nuobauda paskirta sutinkamai su bendrosiomis nuobaudų ir baudų skyrimo taisyklėmis, todėl teisėta ir pagrįsta (ATPK 297 str.).

Teismo posėdžio metu pareiškėja paprašė, jei nebus galimybės panaikinti nuobaudos, nors ją sumažinti. Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir patenkinti tokį prašymą nurodytais argumentais nėra pagrindo, kadangi paskirtoji nuobauda yra minimali , skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą netikslinga, kadangi ji nepateikė jokių jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar duomenų apie sunkią materialinę padėtį. Pagal ATPK 20 straipsnį, administracinė nuobauda skiriama siekiant nubausti bei auklėti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad jie nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Atsižvelgiant į ištirtų rašytinių įrodymų visumą, į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, į pažeidėjo asmenybę ir į bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti skundžiamą Nutarimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 123str., 124 str. 1 d. 1 p., 3 ir 4 d., 128 str.ir 129str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK įgalioto pareigūno 2009-12-23 nutarimą Nr. F 364521, kuriuo R. L. pagal ATPK 123 str. 1 d. paskirta 100 Lt bauda, palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.