Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui – nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. N., jo įgaliotajam atstovui adv. Arvydui Verpečinskui, kaltinamajam Ž. V., jo gynėjui adv. Vygaudui Moliui, viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini)Marijampolėje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „L.“ padalinio vadovu, neteistas,

-kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Ž. V. kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. liepos 24 d., apie 19.00 val., atliekant vartų montavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), išplūdo necenzūriniais žodžiais, apšaukė nukentėjusįjį D. N., rankomis trenkė nukentėjusiajam į krūtinę, tuo sukeldamas fizinį skausmą, nepagarbiai elgėsi su nukentėjusiuoju, t. y. kaltinamas nusikaltimų, numatytų LR BK 140 str.1 d., 155 str.1 d., padarymu. Kaltinamasis Ž. V. pagal LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d. išteisintinas, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kaltinamasis Ž. V. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir parodė, kad internetu rado firmą, užsiimančią vartų įdėjimu. 2012 m. lapkričio mėn. D. N. atvyko apžiūrėti, sutarė, kad jis pats darys laikiklius vartams, kita įmonė darė pamatus, jis pats paruošė laidus, kaip sutarė su D. N., vėliau buvo padaryti stulpeliai. Kai pagal susitarimą su D. N. viskas buvo paruošta, jis atvyko ir virino vartus. Jo suvirinimas buvo per silpnas. Jis buvo sumokėjęs avansą, todėl ne kartą išsakė D. N. priekaištus dėl darbų kokybės, vadino darbininkus „šūdarankiais“. D. N. po to pats nebeatvykdavo, dirbo kiti, tačiau taip pat nekokybiškai. Jis turėdavo nuolat tikrinti atliekamus darbus, su D. N. bendrų sprendimų nerado. Plika akimi matyti, kad vartai apgadinti, konstrukcija nestabili, jie blogai darinėjasi. Kai darbai buvo baigti, D. N. paprašė sumokėti jam visus pinigus. Vakare laukė atvykstant D. N.. Vartų kokybe nebuvo patenkintas. D. N. tamsios spalvos automobiliu atvyko su nepažįstamu vyriškiu, kurio pavardę sužinojo vėliau - L. Ž.. Kai pasisveikino, jis D. N. parodė darbų trūkumus, tačiau jie reikalavo pinigų, nes darbai jau buvo baigti. Jam buvo jau sumokęs 5000 litų, pasakė, kad likusių pinigų už broką nemokės, darbas padarytas netinkamai. D. N. nieko nesakė, tačiau vėliau kreipėsi į policiją, ekspertizę, teismą. D. N. nemušė, jis su juo tą dieną net neatsisveikino. Ekspertas apžiūrėjo statinį, jo teigimu negerai sudėti vartai. Teigė nesudavęs D. N., jo neplūdęs, nes nesikeikia, orumo nežeminęs, prašo jį išteisinti, su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Šie kaltinamojo D. N. parodymai yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Nukentėjusysis D. N. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, yra UAB „Ekorida“ savininkas ir direktorius, parduoda automatinius vartus, įrangą. Kaltinamasis buvo eilinis užsakovas, jam reikėjo vartų. Sudarė sutartį, kai dar nebuvo pastatyta tvora, sutarė, kokius vartus darys. Kai vartai buvo privirinti ir viskas jau buvo padaryta, sumontavus vartus, kaltinamasis pradėjo reikšti pretenzijas, nors dar virinant vartus viskas jam tiko. Kaltinamasis pretenzijas jam reiškė jau pirmiau, jam netiko darbų kokybė, kiekvieną kartą susitikęs tą sakė, jie abu diskutavo, kaip geriau padaryti. Viskas buvo daroma kaip norėjo kaltinamasis, net ir daugiau. Įvykio dieną pas D. N. atvyko su L. Ž. priduoti objektą. Vienas vykti pas kaltinamąjį bijojo, nes matė isterišką užsakovo charakterį, todėl pasikvietė Liną. Kaltinamasis turėjo viską apmokėti, bet liko skolingas nepilnus 2000 litų. Kai išlipo iš automobilio, atėjo Ž. V., dar buvo ir jo sutuoktinė, jie pasisveikino, bet kaltinamasis iš karto ėmė nukentėjusįjį keikti, plūsti, stūmė krūtinės srityje, sukeldamas skausmą, elgėsi neadekvačiai, įžeidinėjo. Su juo tartis jau nebuvo jokios galimybės, nes jis iš kiemo juos išvijo, sakydamas, kad nieko nemokės. Linas buvo šalia ir nesikišo. Viską buvo galima išsiaiškinti, tačiau kaltinamasis jį visiškai įžeidė, pažemino, sudavė į krūtinę stumdamas, žymių ant kūno neliko. Nukentėjusysis teigė kaltinamajam nesipriešinęs, neatsakęs tuo pačiu. Dėl įvykio dvi dienas buvo šoke. Kaltinamasis pyko dėl vartų kokybės, bet konkrečių trūkumų nenurodė. Jis buvo sumokėjęs 2/3 sumos. Reiškia civilinį ieškinį dėl 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja D. V. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Pažįsta D. N., jis darė vartus ir vartelius, kelis kartus pas juos taisė darbo broką. Tą dieną viską matė pati, apie 19.00 val. grįžo sutuoktinis iš darbo, sakė, kad susitarė susitikti su D. N., kad šis turi atvykti pinigų. D. N. atvyko su kažkokiu vyriškiu, ji nesikišo į jų pokalbį. Jie kalbėjosi jų privataus kiemo teritorijoje, teritorijoje buvo ir sūnus Lukas. Kaltinamasis nukentėjusiajam priekaištavo, kiek kartų gali daryti broką, o nukentėjusysis piktinosi, kad šis nenori mokėti pinigų. Jos sutuoktinis D. N. nelietė, pats D. N. elgėsi arogantiškai. D. N. yra rašęs el. paštu, klausė, kada gali atvykti taisyti broką, nors tada jau buvo kreipęsis į teismą. Darbų metu atvykdavo D. N. samdyti darbuotojai, kurie vis nežinojo, ką turi daryti, o jis pats nesirodė. Sutuoktinis D. N. nesudavė, ji tada būtų įsikišusi, nieko tokio nebuvo. D. N. tikslas yra atgauti tuos 2000 litų. Nebuvo jokio tikslo nemokėti, tačiau mokama už gerai padarytą darbą, o ne už broką. Jos sutuoktinis nesikeikia, tada jis tikrai nesikeikė, nors buvo piktas, bet ne taip, kad elgtųsi taip baisiai ir stumdytų žmogų. D. N. tik pinigų nuolat reikalavo, nors nebuvo jokio darbų priėmimo - perdavimo akto. Jo visai nedomino atliktas darbas, tik pinigai.

Liudytojas L. V. parodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas. D. N. jiems statė vartus. Konstrukcija buvo nekokybiška, iš pigių medžiagų, vartai neatsidarydavo tinkamu kampu. Jis tą dieną buvo garaže, už 4-5 metrų nuo vartų. Apie 18.30 val. – 19.00 val. išgirdo kalbant, girdėjo prašymą sumokėti už vartus. Pradžioje jie buvo namo teritorijoje, po to kalbėjo už vartų, pokalbis truko apie 5-6 minutes, pokalbis buvo ramus, tėvas sakė, kad darbas atliktas nekokybiškai, o D. N. sakė, kad viskas gerai. D. N. buvo atvykęs su kažkokiu vyriškiu. Niekas nieko nestūmė, nors viso pokalbio turinio nežino, bet jokių keiksmažodžių tikrai negirdėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad nei bylos parengimo nagrinėti, nei jos nagrinėjimo metu nesurinkta jokių duomenų, rodančių, kad kaltinamasis Ž. V. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Ž. V. kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d. tuo, kad stumdamas nukentėjusįjį (trenkdamas jam į krūtinę) sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis kategoriškai neigia buvus fizinį kontaktą tarp jo ir nukentėjusiojo. Nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų negalėjo patvirtinti, kad kaltinamasis stūmė nukentėjusįjį. Kaltinimas šio nusikaltimo padarymu iš esmės grindžiamas tik nenuosekliais nukentėjusiojo D. N. parodymais. Šių parodymų nenuoseklumas akivaizdus analizuojant nukentėjusiojo teiginius, išdėstytus jo skunde dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka, ir teisiamojo posėdžio metu. Skunde nukentėjusysis teigia, kad kaltinamasis jį fiziškai stumdė, apklausiamas iš pradžių teigė, kad kaltinamasis jį stūmė krūtinės srityje, sukeldamas skausmą, vėliau parodė, kad kaltinamasis sudavė į krūtinę stumdamas, todėl neaišku, kokiu būdu kaltinamasis jam sukėlė fizinį skausmą, be to, specialisto išvada (b. l. 4-5) nenustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, nes nukentėjusysis po įvykio nesikreipė į gydymo įstaigą.

Nukentėjusiojo D. N. kaltinimas Ž. V. įžeidimu ir pažeminimu pagal BK 155 str. 1 d. taip pat grindžiami tik nukentėjusiojo parodymais, liudytojai šių jo parodymų nepatvirtino. Ištyrus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad nėra neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis Ž. V. išplūdo ir apšaukė nukentėjusįjį. Kaltinamasis kaltu neprisipažino, neigė vartojęs necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu, kaip nors jį įžeidęs ar pažeminęs, parodė, kad priekaištavo nukentėjusiajam dėl nekokybiškai sumontuotų vartų, nenorėjo mokėti už netinkamai atliktą darbą. Ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad buvo kilęs žodinis konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo dėl atliktų darbų, tačiau to neužtenka pripažinti, kad kaltinamasis viešai užgauliai žodžiu pažemino nukentėjusįjį, neigiamas nepadoriai jį įvertino, paniekino jo prestižą. Ta aplinkybė, jog kaltinamasis pripažino nukentėjusiojo samdytus darbuotojus pavadinęs „šūdarankiais“, nepatvirtina fakto, kad šie žodžiai buvo išsakyti tiesiogiai nukentėjusiajam.

Nukentėjusiojo parodymų argumentuotai, objektyviai ir kategoriškai nepatvirtino nei vienas liudytojas – nukentėjusysis nepasirūpino liudytojo L. Ž. atvykimu liudyti teisme, priemonių jį surasti ėmėsi ir teismas, tačiau teismo šaukimų liudytojui įteikti nepavyko. Pažymėtina, kad privataus kaltinimo bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimai pareiškiami tik dėl kai kurių baudžiamojo kodekso numatytų nusikalstamų veikų ir juos palaiko privatus kaltintojas, kurio prerogatyva rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 straipsnis). Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad kaltintojas turi būti aktyvus proceso dalyvis ir turi pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla. Liudytojai D. V. ir L. V. teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius, itin argumentuotus parodymus, kuriuose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų ir kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiojo parodymai apie fizinio skausmo sukėlimo jam bei jo viešo užgaulaus pažeminimo aplinkybes kelia abejonių, juolab, kad jie nėra patvirtinti kitais bylos duomenimis. Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė negali būti grindžiama spėjimais ir prielaidomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių Ž. V. dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme.

Ryšium su išdėstytu, kaltinamasis Ž. V. pagal LR BK 140 str.1 d. ir 155 str.1 d. išteisintinas, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Civilinis ieškinys, pareikštas nukentėjusiojo D. N., atmestinas (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Kaltinamojo Ž. V. gynėjas advokatas Vygaudas Molis prašė tuo atveju, jei kaltinamasis būtų išteisintas, priteisti iš nukentėjusiojo kaltinamojo patirtas išlaidas advokato darbui apmokėti – 1500 Lt.

Bylose, kurios pradedamos pagal nukentėjusiojo skundą dėl BPK 407 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų (privataus kaltinimo bylos) ir kuriose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, gali būti taikoma BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostata ir kaltinamąjį išteisinus teismas gali nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

Įvertinus baudžiamojoje byloje vykusių posėdžių skaičių, bylos sudėtingumą ir apimtį, Ž. V. išlaidos advokato darbui apmokėti laikytinos proceso išlaidomis. Ž. V. išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra proporcingos ir teisingos, nėra aiškiai per didelės, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, laikytinos proporcingomis advokato darbo krūviui apmokėti, todėl išteisintojo gynėjo prašymas tenkintinas ir iš D. N. priteistinos išteisintojo Ž. V. turėtos išlaidos – 1500 litų už advokato atstovavimą baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str. str., 303 str. 1, 5 d. 2 p., 304, 305, 307, 308 str.,

nusprendžia:

Ž. V. pagal LR BK 140 str. 1 d., 155 str.1 d. išteisinti, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kardomosios priemonės Ž. V. neskirti.

Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiojo D. N., atmesti (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Priteisti iš D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) procesinių išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išteisintajam Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.