Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. B. N. parodė, kad 2018 m. birželio 23 d. 8.30 val. automobiliu „Audi A4“ važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) žiedo antra eismo juosta. Greitis buvo nedidelis. Eismo įvykis įvyko todėl, kad priešingoje juostoje troleibusas labai lėtai važiavo per perėją, J. Č. galimai labai skubėjo ir iš už troleibuso užpakalinės dalies, už perėjos, išbėgo į kelią. Kaltinamasis prie perėjos apsižvalgė ir matė, kad troleibusas uždengęs perėją, todėl daugiau dėmesio kreipė į dešinę pusę, kur yra mokykla, laksto vaikai ir pirmoje juostoje vyko kelio remontas (pirma eismo juosta buvo užtverta). Pristabdęs mašiną – ji važiavo mažiau negu 30 km/h per pėsčiųjų perėją – tuo metu prieš save perėjoje pamatė moterį – J. Č. ir staiga sustojo. J. Č. atbėgant nematė, nes, jai staiga išbėgus, galimai jo automobilio rėmas kaltinamajam uždengė matymo vietą. J. Č. gavo kontaktą su mašina, ji pastūmė mašiną, atsisėdo. Kaltinamasis sustojęs nubėgo pas J. Č., padėjo jai atsikelti, pasiteiravo, ar jai viskas gerai. J. Č. atsiprašė kaltinamojo, jis atsiprašė jos. Tuo metu labai greitai atvažiavo greitoji pagalba. Nors J. Č. nenorėjo niekur važiuoti, norėjo eiti namo, kaltinamasis su greitosios pagalbos personalu įkalbėjo ją važiuoti pasitikrinti. Ji su savimi neturėjo nei tašės, nei telefono, taigi su niekuo telefonu nekalbėjo. Policijoje įforminus autoįvykį, kaltinamasis nuvažiavo į Klinikas sužinoti kaip nukentėjusiosios sveikata, tačiau Klinikose atsisakė jam suteikti informaciją apie kitą asmenį. Kaltinamasis teigia jokio taksi automobilio tuo metu nematęs, priešpriešiais nebuvo sustojęs joks automobilis. Kaltinamojo bendras vairavimo stažas – nuo 1955 metų, vairavo kariuomenėje, vairavo autobusus, turėjo visas kategorijas vairuoti, jokių rimtų autoįvykių nėra turėjęs. Kaltinamasis nurodė esąs pensininkas, gyvena tik iš pensijos (500 Eur), jokių pinigų sąskaitoje neturi, žmona dirba puse etato, uždirba mažai, jie verčiasi sunkiai. Kaltinamasis mano, kad civiliniai ieškiniai yra per daug dideli.

Kęstučio B. N. kaltė įrodyta byloje surinktais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis A. Č. parodė, kad birželio 23 d. 8.20 val. paskambinusi mama pasakė, kad yra partrenkta mašinos. Ji buvo sąmoninga. Mama sakė, kad bandė keltis, bet suklupo, ją pakėlė kažkokios moterys, paskui jau pasakė, kad ją kelia į greitąją ir veža į Klinikas. Iš Klinikų mama buvo pervežta į Raudonąjį kryžių. Po 5 dienų pervežė mamą į mokamus slaugos namus Rukloje. Mama turėjo gulėti lovoje varlytės pozoje. Jai buvo išrašytas tris savaites gulimas režimas varlytės pozoje. Liepos 17 d. jam paskambinę darbuotojai pranešė, kad mama išvežta į Jonavos Respublikinę ligoninę, nes buvo sustojusi širdis. Mama buvo reanimuota, širdies veikla buvo atstatyta, bet ji buvo be sąmonės, o neužilgo širdis sustojo antrą kartą. Jo ryšys su mama buvo artimas. Jo civilinis ieškinys yra 1789,92 Eur dėl turtinės žalos ir 7000 Eur dėl neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro laidojimo išlaidos – 1029 Eur, išlaidos Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centre – 760 eurų. Laidojimo išlaidos: karstas, gėlės, vainikai, giedoriai. Atėmus civiliniame ieškinyje įrašytas išlaidas, kurios buvo grąžintos (639,98 Eur), lieka 1029,92 eurų. Reabilitacijos ir globos centrui gražinus 270 Eur, ieškinys taip pat mažinamas šia suma. Turtinė žala tada sudaro 1510,92 Eur. Jis patyrė ir neturtinę žalą, nes mama – tai artimas žmogus, su kuriuo bendraudavo kasdien, dažnai važiuodavo aplankyti. Brolis su mama bendravo daugiau. Moralinę žalą vertina 4000 eurų, nes 3000 eurų išmokėjo BTA draudimas.

Po įvykio mama pasakojo, kad jau buvo perėjusi per gatvę, kai, atsukusi galvą, pamatė atlekiantį juodą automobilį, kuris trenkėsi į ją. Sakė, kad bandė stotis, bet susmuko. Nukentėjusysis patvirtino, kad po įvykio geriau atsiminė aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 22–23) davė teisingus parodymus, patvirtino, kad mama sakė, jog ėjo per perėją ir buvo nublokšta apie 5 metrus. Nukentėjusysis paaiškino, kad iki įvykio mama nesirgo, eidavo į bažnyčią, susitikdavo su savo vaikų šeimomis, paruošdavo visiems pietus. 760 eurus sumokėjo brolio žmona, tačiau tuos pinigus jai davė nukentėjusysis, tai yra jo ir jo brolio išlaidos. Sutinka, kad mirties pašalpos išėmimas nėra būtinosios išlaidos, ją galėjo pasiimti ir patys, tačiau tuo metu sutiko, kad laidojimu besirūpinanti įmonė viską sutvarkytų.

Nukentėjusysis R. Č. parodė, kad 23 d. paskambino brolis ir pasakė, kad mamą išvežė į Klinikas, nes kažkas partrenkė ant perėjos. Klinikose mamą rado gulinčią, dejuojančią nuo skausmo. Mama apie įvykį tik pasakė, kad ją, einančią per perėją, partrenkė pagyvenęs vyras. Nukentėjusysis patyrė10 000 eurų neturtinės žalos, nes neteko mamos. Su mama iki įvykio bendravo visą laiką – pastoviai pas ją važinėdavo, nes jaudinosi, kad, būnant tokių metų, nepasidarytų mamai kas nors blogai, jei paskambinus neatsiliepdavo, tai važiuodavo patikrinti, net ir darbo metu. Gulinčią slaugos namuose mamą lankė dažnai. Ji buvo sulaužyta, jos nebuvo įmanoma kur nors vestis. Kaltinamasis nukentėjusiojo neatsiprašė.

Liudytojas A. S. parodė, kad nei kaltinamojo, nei įvykyje nukentėjusiosios moters nepažinojo. Paaiškino, kad galimai 2018 m. vasarą, birželio mėn., taksi automobiliu iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), važiavo į traukinių stotį. Išvažiavus iš šalutinės gatvės – kiemo į pagrindinę gatvę – Kovo 11-osios ir sukant į kairę, taksi automobilis jau pagrindinėje gatvėje iš karto sustojo 1-2 metrus prieš perėją, praleido moterį, einančią per perėją, kuri net pradėjo greičiau eiti. Moteris ėjo iš dešinės į kairę pusę. Tik jai praėjus, taksistas pradėjo važiuoti ir tuo metu liudytojas pastebėjo prieš juos antra eismo juosta artėjantį raudonos spalvos „Audi“ automobilį, kuris partrenkė moteriškę. Tuo metu moteris buvo perėjusi taksi automobilio krypties dvi juostas ir turėjo eiti dar per priešingos eismo krypties kitas dvi juostas. Liudytojas patį įvykį matė per automobilio langą, įvykis buvo jų automobilio šone. Matėsi, kad atvažiuojančio automobilio greitis toks, kad jis nesustos. Liudytojas automobilį pastebėjo apie 10 m iki įvykio, atrodė, kad automobilis lėtėja, bet nepakankamai, kad sustotų. Liudytojas nepastebėjo šalia jokių didelių automobilių, autobuso ar troleibuso, kurie galėtų užstoti vaizdą, gatvė buvo gana tuščia, nes buvo rytas, apie 8 val. Visuomeninio transporto stotelės yra abejose gatvės pusėse. Liudytojo važiavimo kryptimi stotelė buvo iš dešinės pusės, priešingoje pusėje stotelė buvo už sankryžos. Partrenkta moteris atsistojo, ji kalbėjo, buvo sąmoninga. Liudytojas iškvietė greitąją ir iš įvykio vietos išvažiavo.

Liudytojas E. G. parodė, kad jis yra greitosios pagalbos automobilio vairuotojas. Apie 8 val. buvo gautas iškvietimas, kad įvyko įvykis (duomenys neskelbtini)., ties (duomenys neskelbtini) namu, ant pėsčiųjų perėjos. Nuvykus matė, kad K. B. N. stovėjo su nukentėjusiąja ir kalbėjosi. Kadangi nebuvo gulinčio asmens, jų automobilis sustojo užsukęs į prieš pėsčiųjų perėją esančią gatvelę. Buvo sustoję 2–3 metrai nuo įvykio vietos. Nukentėjusiajai atėjus prie automobilio, pradžioje pasisodino ją ant neštuvų, paskui pasiguldė. Ji pradžioje nenorėjo niekur važiuoti, sakė, kad jai viskas gerai. Išoriškai atrodė, kad viskas buvo normaliai. Nukentėjusioji prašė telefono pasiskambinti. Kadangi įvykis senas, liudytojas nelabai viską atsimena, tačiau, kai buvo pirmas teismo posėdis, bendravo su kaltinamu žmogumi, šis jam priminė aplinkybes. Vežama į Klinikas nukentėjusioji klausė, kas bus su vairuotoju, sakė, kad vairuotojas nekaltas, kad ji pati išbėgo. Liudytojas nežino, ar nukentėjusioji turėjo telefoną, ji tik kalbėjo, kad nori paskambinti, todėl liudytojas suprato, kad telefono ji neturėjo. Tuo metu, kai nukentėjusioji buvo guldoma į automobilį, ji neskambino, galėjo skambinti kai jau buvo paguldyta į automobilį. Nukentėjusioji su diržais buvo pritvirtinta ant neštuvų ją, tačiau rankos nebuvo pririštos. Liudytojas ne medikas. Jo žiniomis, šoko būsenoje žmogus su sulaužytais kaulais gali atsistoti.

E. L. G. parodė, kad specialisto išvadoje yra klaida – reikėtų J. M. Č. sveikatos sutrikdymą perkvalifikuoti į sunkų, kadangi buvo dubens kaulų lūžiai, kurie suardė dubens žiedo vientisumą. Visa kita, kas yra surašyta specialisto išvadose, atitinka. Dėl mirties priežasties ekspertas L. G. paaiškino, kad susideda visas kompleksas – kadangi buvo trauma kojos dubens, ko pasėkoje buvo pažeistos kraujagyslės, kadangi buvo dubens kaulai lūžę, buvo gulimas rėžimas, negalėjo vaikščioti, todėl sulėtėjusi kraujotaka, matomai padidėjęs kraujo krešumas, visų šių dalykų pasėkoje išsivystė blauzdos giliųjų venų trombozė, o vėliau išsivystė plaučių arterijos tromboembolija. Jei nebūtų buvę tų sužalojimų, gal nukentėjusioji ir šiandien būtų gyvenusi, ar gal būtų išsivysčiusi tromboembolija – niekas į šį klausimą atsakyti negali. Prie tokių traumų, nors nedažnai, bet būna tokios komplikacijos, ypač dažniau pasitaiko moterų tarpe. Yra skiriamas atitinkamas gydymas, kad skystinti kraują, kad nesusidarytų trombai, bet ne viską gali gydytojai išspręsti. Komentuodamas J. M. Č. ligos istoriją, ekspertas paaiškino, kad J. M. Č. sirgo padidinto kraujospūdžio liga, širdies liga, stuburo patologija, mazgine skydliaukės struma. Išraše iš VšĮ Lietuvos reabilitacijos slaugos centro nurodyta, kad J. M. Č.buvo teikiamos socialinės slaugos paslaugos, reabilitacijos paslaugos ir kineziterapeuto paslaugos nebuvo teikiamos, kadangi įstaiga reabilitologo neturi, o dėl ko nebuvo teikiamos kineziterapeuto paslaugos – nėra nurodyta. Buvo priežiūra šioje įstaigoje. Išvardintos ligos tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo, nes mirties priežastis – plaučių arterijos tromboembolija. Širdies liga ir padidėjusio kraujospūdžio liga galėjo turėti įtakos kraujotakos sutrikimui ir komplikacijos išsivystymui kaip netiesioginė priežastis. Mirties priežastis nustatyta, ji nesikeičia, nukentėjusiajai konstatuotos ligos – tai viena iš sąlygų, kuri gali sukelti, tačiau pagrindas yra trauma – nebūtų traumos, nebūtų pasekmių. Pagrindinė mirties sąlyga – dubens ir dešinės kojos trauma, visos kitos šalia – nepagrindinės, nebūtų traumos – nebūtų reikėję gulėti, nebūtų reikėję gulėti – gal tos komplikacijos nebūtų išsivystę. Toks gydymo metodas – gulimas režimas yra taikomas, nes ant dubens jokio gipso neuždeda. Aišku, kad kol nesuaugę kaulai, vaikščioti negalima, pavartyti, aišku, reikia, galima, bet žmogui stotis negalima leisti, turi praeiti keli mėnesiai, kol galės vaikščioti. Ar būtų galima išvengti mirties, jei ligonė tinkamai prižiūrima, atsakyti negali, nes tai yra gydytojo specialisto kompetencija. Ar reikėjo taikyti gydymą slaugos ligoninėje, reikia klausti gydytojų traumatologų, kurie nukreipia slaugai ar reabilitaciniam gydymui, šiuo klausimu jis, kaip ekspertas kompetencijos neturi. Ar buvo taikomas tinkamas gydymas, turėtų vertinti atitinkamų specialybių gydytojų komisija – gydytojas traumatologas, reabilitologas, kineziterapeutas, teismo med. ekspertas. Trombas buvo ištirtas, todėl aišku, kad susidarė jis ne prieš įvykį, jis susidarė vėliau, gydymo eigoje kažkokiu būdu atitrūko, papuolė į plaučių arteriją, ko pasėkoje moteris mirė. Jei trombai būtų abejose blauzdose, tai gal būtų galima teigti, kad trombas susidarė ne dėl traumos, tačiau trombas susidarė dešinėje blauzdoje, kur buvo traumos pasekmė – buvo pakenkta kraujagyslės sienelėms. Daugumoje atveju profilaktiškai skiriamas gydymas dėl trombo nesusidarymo, tuo klausimu pasisako gydantis gydytojas: kokie vaistai buvo skiriami, kokiomis dozėmis, kokį laikotarpį tai turėjo būti tęsiama. Nuo sąlyčio su automobiliu atviros žaizdos būna ne visada, šiuo atveju buvo poodinės kraujosruvos – tai yra trauminės kilmės kraujosruvos. Viskas susidėjo dešinėje kūno – kontakto su automobiliu – pusėje – atitinka ir spalva, ir visa kita. Tai tiesioginis judančio automobilio smūgis. Gali būti taikomas gydymas ir vis vien išsivysto trombozė.

Liudytojas V. V. parodė, kad nukentėjusieji ir kaltinamasis nepažįstami. J. M. Č. galėjo būti jo gydoma ligonė. Neatmena, kad tai būtų buvęs koks ypatingas atvejis, nes operuoti nereikėjo, jo profesijoje tai buvo eilinis atvejis, bet kadangi buvo lūžę dubens kaulai, tai padidėja rizika dėl tromboembolijos. Tokiu atveju privaloma imtis tokių priemonių. Gydymo eigoje buvo taikoma antitrombozinė profilaktika – buvo naudojama sol.Zibor 3500 veikimo vienetų, injekcija po oda vieną kartą dienoje – tai visuotinai priimtas metodas, pažangus, standartinis tokiais atvejais. Čia buvo skirta pati stipriausia dozė, tokia ir turėjo būti skirta. Rekomendacijos gydymui – pragulų profilaktika ir AT profilaktika (Antitromboembolinė profilaktika), gydytojas turi šituo vadovautis. Tačiau yra atvejų, kai vaistai nepadeda – susidaro trombai ir naudojant vaistą, nes nėra tokio vaisto, kuris būtų stebuklingas, naudojant vaistus, nėra garantijos. 6 procentams žmonių susidaro trombai.

Jei ligonis perkeliamas į kitą įstaigą, tai siuntime nurodytomis rekomendacijomis turi vadovautis kita įstaiga. Reabilitacija vėlesniame periode turėtų būti, pirmas periodas – gulimas režimas, kurio trukmė būna įvairi: šiuo atveju lūžusios dvi šakos, tai gijimas trunka ilgokai, gali užtrukti iki poros mėnesių.

Pagal medicinos tvarką, jų ligoninėje būna tie, kuriuos reikia operuoti, išoperavus gydymui siunčiami į slaugos ligonines pagal gyvenamąją vietą. Gydymas turi būti taikomas toks, koks reikalingas, turi gulėti ir gydytis. Tokių lūžių gijimo atveju vaikščioti negali mėnesį laiko, gali ir daugiau, priklausomai koks amžius, paskui reabilitacija. Gydymo eigoje daromos kontrolinės nuotraukos ir vertinama kaulų būklė – ar sugijo ir ar gali vaikščioti. Jo buvo nurodyta, kad trys savaitės gulimas režimas, paskui vaikščioti su vaikštyne arba ramentais jei gali fiziškai, jei gerai jaučiasi galima aktyvizuoti po trijų savaičių, ortopedo traumatologo konsultacija po 1,5 mėn. Gydymo metu turi prižiūrėti bendrosios praktikos gydytojas – kokia būklė, širdies, plaučių. Nebūna tokių stebuklų, kad sugytų anksčiau, 3 savaitės – minimalus terminas ir tada daroma nuotrauka. Varlytės poza gulima ant nugaros, dedamas volelis, kojos praskėstos, keliai šiek tiek sulenkti, atliekama pragulų profilaktika. Iki trijų savaičių galimas tik minimalus pajudinimas – apversti, sodinti negalima, šiek tiek dubenį pakelti, nugarą trinti galima. Toks asmuo šlapinasi lovoje. Jei bendrosios praktikos gydytojui iškyla neaiškumų, jis siunčia ligonį konsultuoti, bet jau ambulatorine tvarka. Reabilitaciją skiria reabilitologas, tai turėjo įvykti jau išvykus iš jų ligonės. Jų įstaigos reabilitologas, atsižvelgdamas kur yra vietų Kauno apskrityje bei artimųjų pageidavimus, parenka kur ligonį siųsti. Reabilitologas nesiunčia bet kur, tik į tas įstaigas, kurios turi teisę atlikti reikiamas paslaugas. Jei įstaiga turi licenciją, vadinasi viskas gerai, ji gali nusiųsti pacientą konsultacijai į kokią ligoninę ir toliau tęsti gydymą. Dėl pragulų prižiūri seselės, kineziterapeutas atlieka reabilitaciją, gydomąją mankštą. Reabilitologas – reabilitacijos gydytojas, jis gali skirti masažus ir taip toliau, kineziterapeutas – gydomosios mankštos specialistas. Jei įstaiga neturi reabilitologo, tai siunčia konsultacijai į artimiausią gydymo įstaigą. Siuntimas siunčiamas kartu su ligone, kitaip ligonis nebus priimtas. Būtina siuntimą turėti bet kuriuo atveju – ar mokama vieta, ar ne. Siuntimas yra išrašas iš ligonio kortelės su visais nurodymais.

Nėra galimybės nustatyti, kada susidarys trombai, jie gali susidaryti ir po trijų savaičių. Gydytojai turi algoritmus, kiek reikia tęsti profilaktiką. Trombozė gali atsirasti ir nesant traumos, tam turi įtakos amžius, sirgtos ligos, tačiau didesnė tikimybė atsirasti trombams esant traumai. Giliose kojų venose įprastai ir susidaro trombai ir nesant traumai.

Liudytoja E. V. parodė, kad ji yra VšĮ Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centro direktorė. J. M. Č. į jų įstaigą buvo atvežta 2019 m. birželio 29 d. trumpalaikei socialinei globai, kadangi jai buvo reikalinga priežiūra – ji negalėjo vaikščioti. Kiek liudytojai žinoma, 2018 m. liepos 17 d. jai buvo iškviesta greitoji pagalba ir ji ligoninėje mirė. Jų įstaigoje J. M. Č. buvo suteiktos patalpos, kur ji gyveno, gulėjo, jai atnešdavo maistą, prausė, keitė patalynę, sauskelnes, su ja bendravo, medikamentus ji gėrė pati savarankiškai, nes tai buvo trumpalaikė socialinė globa, ji buvo registruota pas savo šeimos gydytoją, jų įstaigoje ji nebuvo registruota, kadangi buvo susitarimas, kad nėra tikslo jos registruoti, nes ji buvo šviesaus proto ir ji tai galėjo daryti pati. Tromboembolinė profilaktika nebuvo taikoma. Konsultuoti ją turėjo jos šeimos gydytojas. Liudytojos teigimu, J. M. Č. tikrai gėrė vaistus, nes slaugytojai prižiūri, ar vaistai yra sugerti. VšĮ Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centras teikia ilgalaikes socialinės globos paslaugas, jie nėra medicininė įstaiga, nėra ligoninė, centras prižiūri ir padeda žmonėms, kai jiems to reikia, jei artimieji negali prižiūrėti. Jei J. M. Č.būtų gulėjusi pas sūnų namuose, tai sūnus nebūtų turėjęs jai skirti gydymo ir atitinkamus medikamentus. Tačiau VšĮ Lietuvos reabilitacijos ir slaugos atlieka ir ambulatorines medicinines paslaugas. Tam, kad asmeniui būtų teikiamos tos paslaugos, tvarka yra kaip ir visur, bet kokiam pirminiame lygyje – žmogus parašo prašymą, kad nori gydytis tam tikroje įstaigoje, pas tam tikrą gydytoją. Jų įstaiga medicininių išrašų apie M. Č. ligą, gydymą negavo, jiems buvo žinoma (nes buvo parodytas medicininis išrašas ir įstaiga su juo susipažino), kad ji turėjo gulėti varlytės pozoje. Įstaiga J. M. Č. gydymo netaikė, jai buvo paskirtas medikamentinis gydymas, kuriuos ji pati vartojo. J. M. Č. buvo teikiama slaugytojų atitinkama priežiūra, jei jai būtų pradėję skaudėti širdį ar dar kažką, tai būtų šnekama su artimaisiais dėl konsultacijos pas atitinkamą gydytoją dėl kažkokio nusiskundimo. Liudytoja paaiškino, kad jų įstaigoje dažniausiai būna asmenys su proto ir psichine negalia, ir palaikomasis gydymas yra medikamentų sužiūrėjimas, medikamentų išgėrimas, emocinės būklės stebėjimas. J. M. Č. gulėjo varlytės pozoje, jai buvo gulimas režimas, medikamentus ji turėjo savarankiškai gerti, kuriuos atveždavo sūnus. Jei yra atitinkamų nusiskundimų, jei kažkas būtina žmogui, kaip pavyzdžiui lašelinė, jei to reikia, tai yra palaikomasis gydymas. Iš principo, vaistų gėrimas yra palaikomasis gydymas. Slaugytojas kontroliuodavo, kiek medikamentų ji sugeria, nes jei žmogui priskirta ryte, per pietus ir vakare gerti vaistus, tai budintis slaugytojas žino, kokius vaistus, koks asmuo geria. Jei J. M. Č. būtų reikėję kineziterapeuto, tai jai būtų teikiama tokia pagalba, bet jai nebuvo galima teikti tokios pagalbos, nes jai buvo gulimas režimas. Įstaigoje yra sveikatos priežiūros administratorė, kuri perduoda atitinkamą informaciją budinčiam personalui. Kadangi vaistus ji gėrė savarankiškai, šeimos gydytojo ar kitomis konsultacijomis rūpinosi patys artimieji. Medikamentus J. M. Č. laikė pas save. Kadangi J. M. Č.reabilitacija nebuvo paskirta, tai artimieji ją atvežė socialinei globai, kadangi reikėjo ja pasirūpinti 24 val. per parą.

Civilinio atsakovo atstovas parodė, kad, gavus Kauno VPK pažymą apie eismo įvykį, kurioje buvo aiškiai nurodyta, kad J. M. Č. mirė ne dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, buvo atliktos žalos atlyginimo procedūros – išmokėta Valstybinei Ligonių kasai ir Sveikatos Apsaugos ministerijai 812,42 eurai – kompensuotos išlaidos dėl nukentėjusiosios gydymo. Nukentėjusiajam A. Č. 2018 m. gruodžio 27 d. išmokėta 3000 eurų išmoka kompensuoti neturtinę žalą. Dėl 760 eurų išlaidų slaugos centrui, tai matyti, kad iš šios sumos 279 eurai yra grąžinti, todėl realiai pagrįstos išlaidos yra 481 eurai. Neturtinės žalos atlyginimas bus sumokėtas iki 5000 eurų sumos, jei bus nustatyta, kad mirties priežastis – eismo įvykis.

2018 m. birželio 25 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vietos, esančios važiuojamojoje dalyje (duomenys neskelbtini)., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nustatyta, kad šioje vietoje yra pėsčiųjų perėja, stovi kelio ženklai – Nr. 534 ir Nr. 533 – „Pėsčiųjų perėja" (abu) (1 t., b. l. 7–13).

2018 m. rugsėjo 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M649/2018(02) nurodyta, kad J. M. Č. buvo padarytas kūno sužalojimas sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą. J. M. Č. mirė nuo plaučių arterijų tromboembolijos, kuri komplikavosi ūmiu širdies ir plaučių funkcijos nepakankamumu (1 t., b. l. 63–67).

2018 m. gruodžio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM 6-M 649/2018(02) nurodyta, kad: 1. Plaučių arterijos tromboembolija, kuri komplikavosi ūmiu širdies ir plaučių funkcijos nepakankamumu, susiformavo patekus į plautinę arteriją trombams iš dešinės blauzdos giliųjų venų. 2. Šiuo konkrečiu atveju plaučių arterijos tromboembolijos išsivystymui didžiausios įtakos turėjo dešinės blauzdos giliųjų venų trombozė. Dešinės blauzdos giliųjų venų trombozės išsivystymui įtakos turėjo dešinės kojos trauma (poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje) su kraujagyslių pažeidimu, ilgalaikis gulimas rėžimas, sulėtėjusi bendra kraujotaka ir individualios organizmo savybės. 3. Gulimas rėžimas „varlytės" padėtyje buvo viena iš priežasčių dėl ko išsivystė plaučių arterijos tromboembolija, kuri komplikavosi ūmiu širdies ir plaučių funkcijos nepakankamumu bei įvyko J. M. Č.mirtis. 4. Dubens kaulų lūžiai bei gulimas rėžimas „varlytės" padėtyje turėjo įtakos susiformuojant plaučių arterijos tromboembolijai, kuri komplikavosi ūmiu širdies ir plaučių funkcijos nepakankamumu bei įvyko J. M. Č. mirtis (1 t., b. l. 73–75).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Ekspertizės (kuri pradėta 2019 m. spalio 28 d. ir baigta 2020 m. vasario 14 d.) akte Nr. EKM 29/2019(02) nurodyta, kad:

1. J. M. Č.konstatuoti sužalojimai sietini su 2018 m. birželio 23 d. autoįvykio metu patirta trauma: poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, dešinių VIII-IX-X šonkaulių lūžiai, kryžkaulio ir dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžimai. VšĮ Kauno klinikinės ligoninės ligos istorijoje Nr. S18-4589 minimas uodegikaulio lūžis, papildomai įvertinus 2018 m. birželio 23 d J. M. Č. atliktą dubens kaulų KT, nepatvirtintas.

2. J. M. Č.konstatuoti mechaniniai sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir visumoje yra būdingi automobilinei traumai, sužalojant judančio automobilio dalimis pėsčiąjį; pirminis smūgis judančio automobilio dalimis buvo suduotas į dešinės kojos sritį. Atskirus sužalojimus paaiškinti atskiromis automobilinės traumos fazėmis šiuo atveju duomenų nepakanka.

3. J. M. Č. konstatuoti mechaniniai sužalojimai, sietini su 2018 m. birželio 23 d. autoįvykio metu patirta trauma, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14 punktą.

4. J. M. Č.mirties priežastis yra giliųjų blauzdų venų trombozė, kuri komplikavosi plaučių arterijų trombembolija.

5. Pagal patogenetinį principą 2018 m. birželio 23 d. autoįvykio metu patirti sužalojimai negali būti vertinami kaip J. M. Č. mirties priežastis.

6. Negalima atmesti (ekskliuduoti) J. M. Č. diagnozuotos širdies ir kraujagyslių patologijos įtakos trombozės vystymuisi, tuo pačiu ir plaučių arterijos trombembolijai.

7. Plaučių embolija įvyko trombui, didžiojo kraujo apytakos rato, labiausiai tikėtina giliosiose blauzdų, venose atitrūkstant (t. y. virstant embolu) ir su kraujo srove patenkant į plaučių arterijas bei jas užkemšant (obturuojant).

8. Antitrombozinės profilaktikos tikslas yra sumažinti trombembolinių komplikacijų riziką; ši profilaktika nuo trombozės ar embolijos išsivystymo 100% neapsaugo.

10. Ūmi masyvi plaučių arterijų trombembolija, kaip taisyklė, įvyksta staiga ir paprastai baigiasi mirtimi. Todėl galima teigti, kad artėjančios plaučių arterijų trombembolijos požymių pastebėti neįmanoma, o jos prognozė, nepaisant gydymo, paprastai yra nepalanki (letalinė išeitis) (2 t., b. l. 140–154).

Pats kaltinamasis Kęstutis B. N. neigė savo kaltę, teigė, kad J. M. Č. išbėgo į kelią, be to, tai padarė ne perėjoje, o už perėjos, taip pat ji išbėgo iš už troleibuso užpakalinės dalies. Kaltinamasis teigė, kad J. M. Č. jo atsiprašė, teigė, kad ji yra kalta. Tačiau kartu kaltinamasis nurodė ir tai, kad tariamas kaltinamojo matomas troleibusas buvo uždengęs perėją, todėl kaltinamasis daugiau dėmesio kreipė į dešinę pusę, kur yra mokykla, laksto vaikai ir pirmoje juostoje vyksta kelio remontas.

Nukentėjusysis A. Č. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 22–23) duotus parodymus, kad po įvykio mama pasakojo, jog ji ėjo per perėją ir buvo nublokšta apie 5 metrus.

Kaltinamasis teigė, kad J. M. Č. po įvykio jokio telefono neturėjo, taigi negalėjo niekam skambinti. Kaltinamojo prašymu apklaustas liudytojas E. G. taip pat tvirtino šią kaltinamojo nurodomą aplinkybę, teigdamas, kad nukentėjusioji prašė telefono pasiskambinti. Kartu liudytojas nurodė, kad kadangi įvykis buvo seniai ir jis nelabai viską atsiminė, todėl prieš pirmą posėdį byloje jis bendravo su kaltinamu žmogumi, kuris jam priminė aplinkybes (taigi, teismo nuomone, liudytojui buvo priminta ir tariama aplinkybė, kad nukentėjusioji neturėjo telefono). Vis tik liudytojas paaiškino, kad liudytojas nežinojo, ar nukentėjusioji turėjo telefoną, kadangi ji kalbėjo, kad nori paskambinti, todėl liudytojas tokią išvadą – kad telefono ji neturėjo – ir padarė. Taip pat liudytojas neatmeta galimybės, kad nukentėjusioji galėjo skambint, kai jau buvo paguldyta į greitosios automobilį. Taigi iš šių liudytojų parodymų matyti, kad jis nepatvirtina kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji negalėjo iš karto po įvykio paskambinti artimiesiems ir pasipasakoti jos sužalojimo aplinkybių. Tačiau, teismo nuomone, net jei ir tikėti kaltinamuoju, nukentėjusioji vėliau turėjo pakankamai laiko bendrauti su savo artimaisiais ir jiems papasakoti apie įvykį.

Tačiau manant, kad nukentėjusysis A. Č. yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo ir nukentėjusiosios jam nupasakotą versiją gali pateikti sau palankesniu aspektu, teismas vis tik neturi pagrindo abejoti ir netikėti liudytojo A. S. parodymų tikrumu ir teisingumu, kadangi jie yra vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, šis liudytojas nei su nukentėjusiaisiais A. Č. ir R. Č., nei su J. M. Č., nei su kaltinamuoju Kęstučiu B. N. nėra pažįstamas, taigi liudytojas A. S. neturi jokio suinteresuotumo duoti nukentėjusiųjų A. Č. ir R. Č. atžvilgiu palankesnius parodymus, kartu šis liudytojas, kadangi įvykio dalyvių nepažinojo, neturi ir jokių piktumų kaltinamojo K. B. N. atžvilgiu, taigi ir priešiškų nusistatymų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį.

Kad nukentėjusioji J. M. Č. ėjo per perėją, patvirtina ir 2018 m. birželio 25 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei jo prieduose užfiksuota eismo įvykio vieta: iš eismo įvykio vietos schemos bei fotonuotraukų matyti, kad kaltinamajam Kęstučiui B. N. priklausantis automobilis stovi ant perėjos, priekinis ratas yra jau už perėjos (1 t., b. l. 7–13), taigi akivaizdu, kad kaltinamajam važiuojant ne itin lėtu greičiu (ką nurodė ir liudytojas A. S., užfiksavęs, kad mašinos greitis buvo toks, kad ji, matėsi, nespės sustoti), automobilis trenkėsi į perėja ėjusią pėsčiąją J. M. Č., dėl ko ši galėjo būti nublokšta ir už perėjos, o automobilis buvo sustabdytas ne tą pačią akimirką, o jau tik už perėjos.

Nors J. M. Č. besigydant eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, ji mirė dėl yra giliųjų blauzdų venų trombozės, kuri komplikavosi plaučių arterijų trombembolija, tačiau 2019 m. spalio 28 d. – 2020 m. vasario 14 d. atliktos komisijinės ekspertizės metu buvo nustatyta, kad J. M. Č. konstatuoti mechaniniai sužalojimai, sietini su 2018 m. birželio 23 d. autoįvykio metu patirta trauma, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, be to, negalima atmesti, kad nukentėjusiosios trombozės vystymuisi įtakos turėjo M. Č. diagnozuotos širdies ir kraujagyslių patologijos, taigi akivaizdu, kad 2018 m. birželio 23 d. autoįvykio metu J. M. Č. patirti sužalojimai negali būti vertinami kaip J. M. Č. mirties priežastis (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Ekspertizės (pradėtos 2019 m. spalio 28 d., baigtos 2020 m. vasario 14 d.) aktas Nr. EKM 29/2019(02), 2 t., b. l. 140–154).

Nors kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji prieš jo automobilį atsirado staiga, iš už troleibuso užpakalinės dalies išbėgo į kelią, tačiau kartu kaltinamasis nurodė, kad kadangi, pasak jo, priešingoje juostoje per perėją lėtai važiavo troleibusas, jis buvo uždengęs perėją, todėl kaltinamasis daugiau dėmesio kreipė į dešinę pusę, taigi jis buvo nepakankamai atidus. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad J. M. Č. buvo jau garbaus amžiaus asmuo (gimusi 1939 m.), kurio veiksmai, judesiai nėra tokiai spartūs, staigūs, kaip jauno asmens, taigi akivaizdu, kad paprastai tokio garbaus amžiaus asmenys jau sunkiai bėga. Be to, ir liudytojas A. S. nurodė, kad taksi automobilis, kuriuo jis važiavo, sustojo praleisti per perėją einančios moters, kuri, matydama, kad mašina ją praleidžia net pradėjo eiti greičiau. Taigi ir iš šio liudytojo parodymų matyti, kad nukentėjusioji ramiai ir tinkamai ėjo, o ne bėgo per gatvę. Be to, liudytojas nurodė, kad gatvė buvo gana tuščia, nes buvo rytas, apie 8 val., ir jokių autobusų ar troleibusų, kurie galėtų užstoti vaizdą, šalia nebuvo. Taigi nukentėjusioji neatsirado iš nežinia kur staiga ir negalėjo nepamatyta praeiti pusę kelio, tuo labiau, kad oro sąlygos buvo geros (diena, nelijo), kitų objektyvių kliūčių, kurios būtų ribojusios kaltinamojo, kaip transporto priemonės vairuotojo, matomumą, byloje nenustatyta.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kuris, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kurio eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu ir jo metu kilusiais padariniais.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis Kęstutis B. N. 2018 m. birželio 23 d., apie 8.20 val. (duomenys neskelbtini). ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo ir nepraleido per pėsčiųjų perėją iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusios pėsčiosios J. M. Č., ją parbloškė ir sužalojo, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Kelių eismo taisyklių 30 punktas numato, kad vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.

Akivaizdu, kad važiuodamas K. B. N. privalėjo ne tik sulėtinti greitį, bet ir sustoti ir praleisti į jo važiuojamąją eismo juostą žengusią pėsčiąją. Nors pėstiesiems kelių eismo taisyklėse yra numatytos įvairios pareigos, tačiau šiuo atveju nukentėjusioji J. M. Č. ėjo tam skirtoje vietoje, tai darė tinkamu greičiu ir buvo matoma bei buvo praleidžiama kitų automobilių.

Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas, tai yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo esmė yra nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, tai reiškia, kad analogiškoje situacijoje tokiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis su atsiradusiais padariniais būtų neįvykęs. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma modeliuojant situaciją tokiu būdu, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvio kelių eismo taisyklių pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimą ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais. Taigi teismas nenustatė, kad nukentėjusioji J. M. Č.būtų pažeidusi kelių eismo taisykles, jos ėjimas per perėją savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių. Todėl eismo įvykis, be abejo, nebūtų įvykęs, jei kaltinamasis K. B. N. nebūtų pažeidęs KET 30 punkto reikalavimų, tai yra, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, būtų sustojęs ir praleidęs perėja einančią nukentėjusiąją.

Dėl kaltinamojo K. B. N. padaryto KET pažeidimo nukentėjusiajai J. M. Č. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Ekspertizės (pradėtos 2019 m. spalio 28 d., baigtos 2020 m. vasario 14 d.) akte Nr. EKM 29/2019(02) konstatuota, kad J. M. Č. eismo įvykio metu padaryti konstatuoti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, dešinių VIII-IX-X šonkaulių lūžiai, kryžkaulio ir dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14 punktą (2 t., b. l. 140–154).

Taip pat kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Nors kaltinamasis transporto priemonę vairavo blaivus, tačiau važiavo ypač nerūpestingai ir neatidžiai, nesustojo praleisti per perėją einančios pėsčiosios, kuri ėjo net iš kitos gatvės pusės, buvo perėjusi dvi eismo juostas ir jos praleisti buvo sustojęs priešinga eismo juosta važiuojantis automobilis, be to, bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis neadekvačiai vertino įvykio situaciją, stengėsi kaltę dėl įvykio kilimo suversti nukentėjusiajai, taigi savo veiksmų visiškai nevertino kritiškai, be to, nors kaltinamasis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimu jis yra baustas administracine tvarka už tai, kad 2017 m. gegužės 27 d. vairuodamas automobilį ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido pėsčiojo, jį parbloškė ir padarė sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, taigi kaltinamasis yra padaręs iš esmės analogiškus veiksmus, tik su švelnesnėm pasekmėm, todėl, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, į valstybės siekiamus tikslus – kuo labiau padidinti saugumą kelyje, siekiant prevenciškai paveikti kaltinamojo elgesį ir užkirsti kelią galimiems teisės pažeidimams ateityje, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis nusikaltimą padarė pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas minimalus.

Be to, VšĮ ,,Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centras“ rašte nurodyta, kad įstaiga teikė ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą J. M. Č. nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2018 m. liepos 17 d. (1 t., b. l. 156). Minėtame rašte nurodyta, kad mėnesio socialinės globos kaina 760 eurų, iš kurių 279 eurai buvo grąžinti už nepanaudotas socialinės globos paslaugas. Nurodytą aplinkybę patvirtina sąskaitos išrašo kopija, kurioje užfiksuota, kad VšĮ ,,Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centras“ grąžino 279 Eur A. Č. ir kaip mokėjimo paskirtyje nurodyta: už J. M. Č. – permokos už globą grąžinimas (1 t., b. l. 157). Todėl nukentėjusysis A. Č. dėl savo mamos J. M. Č.socialinės globos patyrė 481 Eur (760 Eur – 279 Eur) išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad VšĮ ,,Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centras“ grąžino pinigus už nepanaudotas socialines globos paslaugas bei tai, kad J. M. Č.dėl 2018 m. birželio 23 d. autoįvykio metu patirtos traumos konstatuoti mechaniniai sužalojimai negali būti vertinami kaip J. M. Č. mirties priežastis, todėl civilinio ieškovo A. Č. patirtos laidojimo išlaidos nėra susijusios su 2018 m. birželio 23 d. autoįvykio metu patirtos traumos padarinių šalinimų ir yra nepagrįstos, todėl civilinio ieškovo A. Č. reikalavimas dėl turtinės žalos mažintinas ir jam priteistina 481 Eur.