- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- I-1405-244/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00066-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1 – 2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2017 m. lapkričio 8 d. apie 18 val. 05 min. kalbėjo taksofonu su artimaisiais ir po pokalbio pamiršo pasirašyti žurnale, neišgirdo pareigūno nurodymo pasirašyti minėtame žurnale bei nuėjo į gyvenamąjį korpusą. Tuo metu kiti pareigūnai ėjo tikrinti gyvenamųjų patalpų ir jiem kilo įtarimas, ar pareiškėjas neina įspėti kitų nuteistųjų, kadangi pareiškėjas aplenkęs pareigūnus bėgo laiptais. Tarp pareigūnų ir pareiškėjo kilo konfliktas, pareigūnas L. M. pradėjo smurtauti – spyrė pareiškėjui į dešinį šoną, kitas prižiūrėtojas iš nugaros griebė už kaklo ir traukė pareiškėją nuo laiptų. Pareiškėjui pagrasinus, kad parašys skundą, pareigūnai užlaužė rankas ir nuvedė į budinčiųjų dalį, vartojo necenzūrinę leksiką, dėl šio įvykio pareiškėjas buvo nubaustas 6 mėnesiams paskiriant į drausmės grupę. Pareiškėjas dėl pareigūnų veiksmų kreipėsi į pataisos namų direktorių, Kalėjimų departamentą, tačiau pareigūnai liko nenubausti, nors akivaizdžiai viršijo įgaliojimus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 5 – 8) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 28- 735(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ dėl drausmės pažeidimų pareiškėjui buvo skirta nuobauda - perkėlimas 6 mėnesiams į drausmės grupę. Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį, kad tik nepriekaištingas nuteistųjų pareigų bei pareigūnų nurodymų vykdymas gali užtikrinti tinkamą pataisos įstaigoje nustatytų tikslų bei užduočių vykdymo kontrolę bei įstaigos saugumą. Pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių. Pareiškėjas veikė neteisėtai, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų, aktyviais veiksmais fiziškai priešinosi Vilniaus PN pareigūnams ir bandė juos pulti (stūmė pareigūnus) vartojo necenzūrinius žodžius, grasino jiems. Tuo tarpu Vilniaus PN pareigūnai nenaudojo jokių specialiųjų priemonių (nebuvo surašyta tarnybinių pranešimų dėl specialiųjų priemonių panaudojimo), sulaikę pareiškėją atvedė jį į budinčią dalį, kurioje budi pataisos įstaigos budintysis direktoriaus padėjėjas, dėl tolimesnių sprendimų priėmimo. Pareiškėjas į medicinos specialistus nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, kilusios iš galimai neteisėtų Vilniaus PN pareigūnų veiksmų.
Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 8 d. buvo patektas tarnybinis pranešimas dėl nuteistojo V. A. drausmės pažeidimo. Nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 8 d. 18 val. 05 min. pareiškėjas kalbėjo taksofonu ir pamatęs einančius link I-ojo gyvenamojo korpuso pareigūnus, nuteistasis metė telefono ragelį ir nubėgo į korpusą. Pareigūnas davė nurodymą sustoti, tačiau pareiškėjas nepakluso, nepasirašė už įvykusį pokalbį telefoninėje kortelėje (b. l. 15).
Pareigūnų S. Č. ir L. M. tarnybinių pranešimų dėl nuteistojo V. A. drausmės pažeidimo duomenimis, šiems pareigūnams užėjus į I-ojo gyvenamojo korpuso laiptinę ir lipant laiptais, pareiškėjas atbėgo iš lauko ir stumdamas pareigūnus bandė įbėgti į I-ojo korpuso gyvenamąsias patalpas, dėl tokių veiksmų buvo sulaikytas. Tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad nuteistajam buvo liepta nesistumdyti, tačiau pareiškėjas nepakluso pareigūnų nurodymams , besistumdydamas pradėjo garsiai švilpti ir šaukti, bandydamas įspėti kitus nuteistuosius, kad ateina pareigūnai. Nuteistajam buvo nurodyta eiti į budėtojų dalį, tačiau nuteistasis įsikabino į laiptinės turėklus ir šaukė, kad niekur neis. Paėmus nuteistąjį už rankų, jis pradėjo prieš pareigūnus vartoti necenzūrinius žodžius, fiziškai priešinosi ir stumdėsi, norėdamas ištrūkti ir pabėgti į gyvenamąjį korpusą. Pareiškėjas buvo paimtas už parankių ir atvestas į budėtojų dalį. Atvedus į budėtojų dalį, jis pradėjo grasinti „rytoj jūs jau čia nebedirbsite, nes būsite atleisti iš darbo“ (b. l. 17 – 18). Prižiūrėtojas V. K. tarnybiniame pranešime pažymėjo, kad jis būdamas lauke išgirdo I-ajame gyvenamajame korpuse triukšmą. Nedelsiant nubėgęs pamatė, kad laiptinėje nuteistasis V. A., įsikibęs į turėklus, švilpė, garsiai šaukė ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, o pareigūnai L. M. ir S. Č. bandė jį atitraukti nuo turėklų. Paėmę pareiškėją už parankių, pareigūnai nuvedė nuteistąjį į budėtojų dalį, kurioje šis pradėjo grasinti. Pažeidėjas dėl šio įvykio raštu pasiaiškinti atsisakė (b. l. 19). 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 34-533(1) buvo nutarta pareiškėją perkelti į kamerų tipo patalpas, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus (b. l. 20 – 21).
2017 m. lapkričio 9 d. įvyko drausmės komisijos posėdis, kurio metu svarstyta dėl 2017 m. lapkričio 8 d. pareiškėjo galimai padaryto drausmės pažeidimo. Komisijos sprendimu buvo nutarta pervesti pareiškėją į drausmės grupę 6 mėnesiams (b. l. 13 – 14). Drausmės komisija pasirašė teikimą Nr. 40-247(1), kuriuo siūloma įstaigos direktoriui nuteistajam V. A. skirti nuobaudą 6 mėnesius būti drausmės grupėje (b. l. 12). Atsižvelgiant į teikimą, Vilniaus PN direktorius 2017 m. lapkričio 9 d. priėmė nutarimą Nr. 28-735(1), kuriuo pareiškėjui skyrė 6 mėnesius būti drausmės grupėje (b. l. 10 – 11).
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje V. A. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos –Vilniaus PN – pareigūnų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 112 straipsnis numato, kad režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu (BVK 112 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės yra šios: pataisos įstaigų apsauga; teisės pažeidimų prevencija ir atskleidimas; įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka; pataisos įstaigų vidaus tvarka; dienotvarkė; pataisos įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo arba atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atvejais arba nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, atvejais (BVK 113 straipsnis). Pažymėtina, kad pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijų 7 punkte numatyta, kad asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro asmenų nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės, įstatymų nustatyto suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas (7.1, 7.2, 7.3.papunkčiai).
BVK 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos. Nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, taip pat privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (1 ir 2 dalys). BVK 110 numatytos specialiosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK110 straipsnio 1 dalie 1 ir 2 punktai). Straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse taip pat detalizuotos nuteistųjų pareigos (73 punktas), 73.4 papunktyje numatant, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių ir nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos (BVK 142 straipsnio 1 dalis).
Apibendrinant teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad nuteistieji privalo laikytis įstatyme bei kituose aktuose jiems nustatytų pareigų bei jų nepažeidinėti. Iš teisinio reglamentavimo aišku, kad pataisos įstaigų nustatyto režimo reikalavimai įpareigoja įstaigose dirbančius pareigūnus nuolatos vykdyti pataisos įstaigose esančių nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, t. y. reguliariai atlikti nuteistųjų patikrinimus, skaičiuotes, kratas ir pan., taip pat laiku ir efektyviai užkirsti kelią tokiam nuteistųjų elgesiui, kuriuo siekiama sutrikdyti teisės aktais sureguliuotą pataisos įstaigos vidaus tvarkos palaikymą.
Byloje nustatyta ir pareiškėjas skunde šios aplinkybės neginčija, kad pasinaudojęs taksofonu bei baigęs telefoninį pokalbį, jis nepasirašęs pasišalino, taip pat nepakluso pareigūno nurodymui pasirašyti. Pareiškėjas taip pat teigia, kad einant į gyvenamąjį korpusą tarp jo ir pareigūnų kilo konfliktas – vienas iš pareigūnų spyrė į dešinį šoną, kitas prižiūrėtojas iš nugaros griebė už kaklo ir traukė pareiškėją nuo laiptų, pareiškėjas buvo užgauliojimas.
Pastaruosius pareiškėjo teiginius paneigia byloje esantys pareigūnų S. Č., L. M. bei V. K. tarnybiniai pranešimai, kuriuose patvirtinta, jog pareiškėjas piktybiškai bandė įspėti kitus nuteistuosius, jog ateina pareigūnai, įvykus konfliktui pareiškėjas ir toliau nepakluso pareigūnų raginimams nustoti stumdytis, negana to, prieš pareigūnus vartoto necenzūrinę kalbą bei šiems grasino. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad pareigūnai bėgantį pareiškėją sulaikė, bandė suėmus už rankų pastarąjį atitraukti nuo turėklų, kurių jis laikėsi, po to pareiškėjas buvo nuvestas už parankių į budėtojų dalį.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjui nevykdant teisėtų pareigūnų nurodymų (pasirašyti po telefoninio skambučio, nustoti stumdytis) bei aktyviai fiziniais veiksmais priešinantis, pareigūnai turėjo teisę bei teisės aktuose jiems numatytą pareigą imtis atitinkamų priemonių, kad būtų suvaldyta konfliktinė situacija, stengiantis apsaugoti tiek patį pareiškėją, tiek save, o be to, imtis priemonių užtikrinant tvarką pataisos įstaigoje. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui, pasiūlius raštu pasiaiškinti dėl veiksmų, jis pasiaiškinti atsisakė, bei nenurodė jokių nusiskundimų pareigūnų veiksmais. Byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad pareigūnų priemonės, kurių buvo imtasi siekiant suvaldyti situaciją, buvo proporcingos pareiškėjo elgesiui bei keliamam pasipriešinimui, todėl negalima daryti išvados, kad pareigūnai elgėsi pažeisdami teisės aktų reikalavimus, t. y. neteisėtai.
Aplinkybes, kad pareiškėjas pats nevykdė jam nustatytų pareigų bei pažeidė BVK įtvirtintas bei anksčiau aptartas bendrąsias bei specialiąsias pareigas (BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 papunktis), patvirtina ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimas, kuriuo pareiškėjui dėl padarytų drausmės pažeidimų skirta nuobauda bei kurios teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas neginčija. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ši nuobauda paskirta pagrįstai, esant padarytiems drausmės pažeidimams. Iš byloje esančio Asmens sveikatos istorijos išrašo matyti, jog pareiškėjas paskutinį kartą kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistą 2017 m. lapkričio 30 d. dėl virškinimo sutrikimų (b. l. 22 – 24), tačiau dėl pareiškėjo skunde nurodomų prieš jį panaudotų pareigūnų veiksmų (spyrio į pilvą ir kitų), nei 2017 m. lapkričio 8 d., nei vėlesnėmis datomis nesikreipė.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjui nevykdant teisėtų pareigūnų nurodymų, pareigūnai vykdė jiems teisės aktuose numatytas pareigas – užtikrinti nuolatinę elgesio kontrolę, bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymą. Byloje nenustatyta, kad jie būtų viršiję įgaliojimus ar naudoję neteisėtus veiksmus, dėl to darytina išvada, kad teisės aktai nebuvo pažeisti. Byloje nenustačius Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.