Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

4. Byloje nustatyta, kad A. B. ir O. A. B. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos biure sudarė santuoką (santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

5. Pareiškėjas savo patikslintame pareiškime nurodė, kad O. A. B. ir A. B., gyvendami santuokoje, įgijo turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad pareiškėjo motinos O. A. B. vardu registruotas 0,0642 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1998 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P-29/98-0329 pagrindu, ir gyvenamasis namas su pusrūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas – 1998 m. spalio 7 d. Statybos inspektoriaus pažyma Nr. 323.

6. Byloje esantys mirties liudijimai patvirtina, kad A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 844), pareiškėjo sesuo E. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 1310). Šiaulių miesto I-ojo notarų biuro 2011 m. sausio 12 d. ir 2011 m. birželio 21 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimuose nurodyta, kad E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), turtą paveldėjo jos mama O. A. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini).

7. Pareiškėjas savo patikslintame pareikime nurodė, kad po pareiškėjo tėvo A. B. mirties (duomenys neskelbtini) nei mirusiojo sutuoktinė O. A. B., nei pats pareiškėjas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Šiaulių miesto I-ojo notarų biuro notaro V. Ž. 2025 m. sausio 14 d. liudijime nurodyta, kad Testamento registro įrašo duomenimis, nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio A. B., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), palikimą. Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarė G. Š. 2025 m. sausio 16 d. liudijime nurodė, kad po A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nėra užvesta ir asmenų, pareiškusių prašymus priimti palikimą iki 2025 m. sausio 16 d. Šiaulių miesto 4-ajame notarų biure, nėra.

8. Pareiškėjas savo patikslintame pareiškime nurodė, kad jo tėvas A. B. faktiškai visada gyveno savo nuosavybėje (duomenys neskelbtini), o buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), jie nuosavybės teise neturėjo. Pareiškėjo teigimu, butas greičiausiai priklausė tėvo seseriai, ir jo tėvai kurį laiką jame gyveno, kur taip ir liko tėvo deklaruota gyvenamoji vieta.

9. Byloje esančiame Šiaulių miesto I-ojo notarų biuro notaro V. Ž. 2024 m. gruodžio 23 d. liudijime nurodyta, kad pareiškėjas Ž. B. yra priėmęs (duomenys neskelbtini) mirusios O. A. B., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), palikimą.

10. Pareiškėjas savo patikslintame pareiškime taip pat nurodė, kad palikimą, likusį po sutuoktinio A. B. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė pareiškėjo motina O. A. B.: po vyro mirties ir toliau liko gyventi jų bendrame name, esančiame (duomenys neskelbtini), viena pati susitvarkė mirusio vyro rūbus, asmeninius daiktus, dokumentus, per tris mėnesius pasidarė gyvenamojo namo kambarių einamąjį remontą, pasikeitė dalį senų baldų, 2005 metų rudenį viena atliko aplinkos tvarkymo darbus – tvarkėsi gyvenamojo namo kiemo gėlynus, pjovė žolę, nusiėmė šiltnamyje užaugintą derlių, tvarkingai mokėjo komunalinius, žemės mokesčius. Nors pareiškėjas nurodė, kad 2005 metų komunalinių mokesčių mokėjimo kvitai nėra išlikę, tačiau pateikė kvitus apie O. A. B. sumokėtą žemės mokestį 2014 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m., sudarytą sutartį 2022 m. su UAB „Šiaulių vandenys“, jos 2022 m. balandžio 14 d. pasirašytą Pastato dujų sistemos įregimo užbaigimo aktą, patvirtinantį dujų sistemos įrengimą namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymui.

11. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

12. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

13. Byloje pateikti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo motina O. A. B. po savo sutuoktinio A. B. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą iš karto priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti, t. y. liko gyventi bendrai įgytame būste, toliau juo rūpinosi, prižiūrėjo bustą ir jo aplinką, mokėjo mokesčius, atliko kitus buvusio bendro turto priežiūros veiksmus ir rūpinosi kaip savo visu jiems priklausiusiu, kartu užgyventu turtu. Taigi, O. A. B. po vyro mirties niekur iš bendro būsto neišsikraustė, liko jame gyventi, toliau iki pat savo mirties rūpinosi turimu turtu ir perėmė visą palikėjo turėtą turtą, pasilikdama gyventi tame pačiame būste. Visos minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo motina O. A. B. savo sutuoktinio A. B. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą – 3 mėnesius po palikėjo mirties. O. A. B. laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo. O. A. B. turto priėmimas po sutuoktinio A. B. mirties, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

14. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas į notarų biurą dėl A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo nesikreipė, o pareiškėjo motina O. A. B. palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. A. B. dukra, kuri taip pat buvo pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, mirė (duomenys neskelbtini) ir savo tėvo palikimo taip pat nėra priėmusi. Kitas suinteresuotas šioje byloje asmuo – valstybės įmonė Turto bankas dėl pareiškėjo prašymo jokių pretenzijų nereiškė.

15. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą pareiškėjo motina paveldėjo, praktiškai pradėjusi valdyti turtą, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.

16. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo motina O. A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.