Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-06-19 · Civilinė byla Nr. 2A-408-278/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-19
Bylos Nr.
2A-408-278/2015
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00648-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.), Eigirdas Činka
Ieškovas
A. Š.
Atsakovas
Biržų rajono savivaldybės tarybai

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-408-278/2015

Teisėja Edita Jusevičienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00648-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 15.3.1; 15.4; 114.4; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-948/2015 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovei Biržų rajono savivaldybės tarybai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. Š. nurodė, kad pagal 2014-01-21 Biržų krašto laikraštyje „Šiaurės rytai“ Nr. 9 korespondentės A. G. straipsnyje „Prižiūrėtojų daug - globotinis puvo“ išsakytą nuomonę bei 2014-01-22 savivaldybės mero 2014-01-22 potvarkiu sudarytos darbo grupės 2014-02-10 protokolinį nutarimą, neatlikus savarankiško tyrimo, Biržų rajono savivaldybės taryba 2014-02-27 sprendimu skyrė jai papeikimą, konstatavus, jog ji, kaip VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktorė, nepakankamai kontroliavo slaugytojų, jų padėjėjų ir kt. darbuotojų atliekamas užduotis. Nurodė, jog nežino, už ką jai buvo skirta drausminė nuobauda, nes ginčijamame sprendime dėl drausminės nuobaudos skyrimo nėra nurodyta, kokį konkretų pareigybių punktą pažeidė ir ko konkrečiai neatliko. Teigia, kad tinkamai vykdė jai priskirtas darbo pareigas ir nuobauda skirta neegzistuojant darbo drausmės pažeidimo faktui bei jos kaltei. Be to, nuobauda paskirta praleidus drausminės nuobaudos skyrimo terminus, nes apie pažeidimą atsakovė sužinojo 2014-01-22, kai tariamam pažeidimui įvertinti buvo sudaryta darbo grupė, o nuobaudos skyrimas įformintas sprendimu, nors tam turėjo būti išleistas potvarkis. Teigia, kad paskyrus jai drausminę nuobaudą, kreipėsi į Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją ir 2014-06-17 sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti jos prašymą, nes prašyme nurodytų reikalavimų nagrinėjimas nepriskirtas darbo ginčų komisijos kompetencijai. Prašė teismą pripažinus, kad kreipimosi į teismą terminas yra praleistas, terminą atnaujinti bei panaikinti Biržų rajono savivaldybės tarybos 2014-02-27 sprendimu Nr. T-46 jai paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą.

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vertindamas byloje esančius įrodymus dėl drausminės nuobaudos paskyrimo terminų, teismas darė išvadą, kad galimai padaryto pažeidimo paaiškėjimo momentu laikytina 2014-02-04, nes mero 2014-01-22 potvarkiu Nr. M-5 sudarytos darbo grupės nariai, atlikę tyrimą, suformulavo išvadas savivaldybės merui apie viešosios įstaigos direktorės A. Š. darbo drausmės pažeidimo tyrimo rezultatus. Konstatavo, jog drausminė nuobauda ieškovei paskirta nepraleidus DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino. Teismas darė išvadą, kad ieškovei buvo suprantama dėl kokių jos veiksmų buvo pasiūlyta pasiaiškinti prieš drausminės nuobaudos skyrimą, kokia jai grėsė drausminė atsakomybė bei už kokius pažeidimus paskirta nuobauda. Pripažino, kad ieškovė pasinaudojo teise pasiaiškinti dėl nustatytų įvykio aplinkybių, todėl jos teisės nebuvo pažeistos. Tai, jog pasiaiškinti pareikalauta savivaldybės mero, neduoda pagrindo pripažinti, kad pasiaiškinimas rašytas ne darbdaviui. Nurodė, jog nors tarybos sprendime nedetalizuota, kokias konkrečiai pareigas aplaidžiai atliko ieškovė, tačiau jame nurodyta, kad sprendimas priimtas vadovaujantis darbo grupės posėdžio protokolo išvada, kurioje konkretizuota, kokių ieškovės pareigų aplaidus vykdymas pripažįstamas darbo drausmės pažeidimu. Įvertinęs bylos įrodymus, teismas sprendė, kad A. A. nebuvo tinkamai prižiūrėtas, nebuvo reguliariai lankomas ir A. Š., kaip Centro direktorė ir projekto „Integralios slaugos ir socialinės globos paslaugų plėtra“ vadovė, nepakankamai kontroliavo slaugytojų ir jų padėjėjų atliekamas užduotis, kontrolė pagrinde buvo vykdoma tik dokumentavimo būdu. Konstatavo, jog ieškovė pažeidė Biržų rajono savivaldybės 2013-06-27 tarybos sprendimu Nr. T-179 patvirtintų Viešosios įstaigos Biržų rajono socialinių paslaugų centro įstatų 43, 44, 45 punktus bei netinkamai vykdė Biržų rajono savivaldybės tarybos 2011-11-24 sprendimu Nr. T-283 patvirtintų Viešosios įstaigos Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus pareigybių, su kuriomis A. Š. buvo supažindinta pasirašytinai 2012-03-02, 11.1, 11.4, 17.1 punktus. Nustatė, kad Biržų rajono savivaldybės taryba 2014-02-27 sprendimu skyrė ieškovei drausminę nuobaudą, o savivaldybės meras, veikdamas įgaliojimų ribose, šį sprendimą pasirašė, todėl sprendimo pasirašymas savaime nelaikomas to sprendimo priėmimu, o tik sprendimo priėmimo fakto patvirtinimu. Kritiškai vertino ieškovės teiginius dėl sprendimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo neišsiaiškinus visų faktinių įvykio aplinkybių, nes atsakovė vadovavosi darbo grupės išvada, kuri buvo padaryta įvertinus ir pačios ieškovės paaiškinimus žodžiu. Konstatavo, jog ieškovė A. Š. savo pareigas atliko nepakankamai rūpestingai, todėl darbdavys turėjo teisinį pagrindą jai skirti drausminę nuobaudą – papeikimą, kuri atitiko pažeidimo sunkumą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. Š. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, taikyti drausminės nuobaudos skyrimo senatį, panaikinti jai 2014-02-27 paskirtą drausminę nuobaudą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, kad apie darbo drausmės pažeidimą atsakovė sužinojo tik 2014-02-04 ir skiriant drausminę nuobaudą nepraleisti jos skyrimo terminai. Nurodo, jog atsakovei paaiškinimą ji pateikė 2014-01-21, kuriame nurodė, jog paslaugos A. A. buvo teikiamos tinkamai ir kas tas paslaugas bei kokiu laikotarpiu teikė. Su paaiškinimu pateikė ir VšĮ Biržų ligoninės raštą, kuris paneigė laikraštyje nurodytą informaciją, todėl darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo data laikytina po pateikto jos paaiškinimo, t.y., nuo 2014-01-21. Teigia, jog byloje nebuvo tinkamai vertinami įrodymai ir mano, kad liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų visuma yra pakankama išvadai, kad drausminė nuobauda - papeikimas, jai paskirta nesilaikant įstatymo nustatytų terminų, pažeidžiant DK 236 str. nuostatas, neatsižvelgus į kaltės nebuvimą, rašytinius įrodymus, paneigiančius teismo išvadas. Nurodo, jog teismas turėjo atsižvelgti į drausminės nuobaudos skyrimo pagrindą - Biržų rajono savivaldybės tarybos 2014-02-27 sprendimą Nr. T-46 „Dėl drausminės nuobaudos ieškovei skyrimo“, kuriame nurodyta, kad nuobaudą nuspręsta skirti, atsižvelgus į Darbo grupės situacijai, pateiktai 2014-01-21 Biržų krašto laikraštyje „Šiaurės rytai“ Nr. 9 (2030) korespondentės A. G. straipsnyje „Prižiūrėtojų daug - globotinis puvo“, išanalizuoti, sudarytos Biržų rajono savivaldybės mero 2014-01-22 potvarkiu Nr. M-5, 2014-02-10 posėdžio protokolą Nr. MDG-5 ir jos 2014-02-19 pasiaiškinimą, tačiau konkretūs jos pažeidimai nenurodyti. Teigia, kad jos pasiaiškinti paprašė merė, o ne darbo sutartį sudaręs administracijos direktorius ar Biržų rajono savivaldybės taryba, kuri merės neįgaliojo reikalauti iš jos pasiaiškinimo, todėl toks pasiaiškinimo pareikalavimas nėra tinkamas. Teigia, jog skiriant drausminę nuobaudą, nebuvo nustatyta viena iš būtinų darbo drausmės pažeidimo sąlygų – jos kaltė. Pažymi, kad drausminė nuobauda buvo paskirta nenustačius darbo drausmės pažeidimo pagrindų, o vadovaujantis tik korespondentės nuomone ir darbo grupės išvada. Nurodo, kad teismas nepasisakė apie liudytojo S. V. teiginius dėl galimo dokumentų klastojimo, neįvertino, jog merė nuobaudos skyrimą įformino sprendimu, nors tam turėjo būti išleistas potvarkis. Be to, prašo priimti naują įrodymą, kas rodo, jog prieš ją yra vykdomas ekonominis ir psichologinis spaudimas, kuriuo siekiama priversti nesinaudoti teise skųsti teismo sprendimą bei ginti pažeistas teises. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iškviesti į teismo posėdį liudytojais Biržų rajono savivaldybės tarybos narius.

Atsakovė Biržų rajono savivaldybės taryba atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, jog Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliantė A. Š. prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Minėtomis Civilinio proceso nuostatomis įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliaciniai skundai (bylos pagal apeliacinius skundus) apeliacinės instancijos teisme nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, o apeliacinės instancijos teismui suteikta diskrecijos teisė nuspręsti ar juos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovės skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis, kurie dalyvavo pirmosios instancijos teisme, be to, apeliaciniame skunde A. Š. išsamiai išdėstė nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvus, nėra būtinybės. Kokioms aplinkybėms išsiaiškinti būtina iškviesti į teismo posėdį ir liudytojais apklausti Biržų rajono savivaldybės tarybos narius, detaliai nenurodoma, be to, dalis jų buvo apkausti pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant apeliacinį skundą, teismas turi galimybė įvertinti byloje surinktus įrodymus, išklausyti teismo posėdžių garso įrašus, todėl apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-01-21 Biržų krašto laikraštyje „Šiaurės rytai“ Nr. 9 paskelbto korespondentės A. G. straipsnio „Prižiūrėtojų daug - globotinis puvo“ teiginiams išanalizuoti ir informacijai pateikti, Biržų rajono savivaldybės mero 2014-01-22 potvarkiu Nr. M-5 buvo sudaryta darbo grupė (1 t., b. l. 94, 120-122). Iš byloje esančio šios darbo grupės 2014-02-10 posėdžio protokolo (posėdis įvyko 2014-02-04) matyti, kad darbo grupė, įvertinusi gautą informaciją, konstatavo, jog A. A. nebuvo tinkamai prižiūrėtas – gyveno netinkamose sąlygose, nebuvo reguliariai lankomas slaugytojos padėjėjos, jam nebuvo teikiama integrali slauga, o VšĮ Socialinių paslaugų centro direktorė, projekto „Integrali slaugos ir socialinės globos paslaugų plėtra Biržų rajone“ vadovė A. Š. nepakankamai kontroliavo slaugytojų, jų padėjėjų, lankomosios priežiūros specialistės atliekamas užduotis (1 t., b. l. 148-150). Nustatyta, kad VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktorė A. Š. Biržų rajono savivaldybės merei 2014-01-21 pateikė paaiškinimą apie paslaugų teikimą A. A., o 2014-02-19 raštu Nr. SD-118 - pasiaiškinimą į aukščiau minėtos darbo grupės išvadas (1 t., b. l. 13-14, 17, 147). 2014-02-27 Biržų rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktorei A. Š. skirti papeikimą (1 t., b. l. 144). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog drausminė nuobauda ieškovei paskirta pagrįstai ir su šia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka dėl sekančių motyvų.

Darbo kodekso (toliau – DK) 236 straipsnyje, kuriame nustatyti drausminės atsakomybės pagrindai, nurodyta, kad drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose tokia atsakomybė gali būti nustatyta ir už kitas pražangas. Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši teisės norma reiškia, jog darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, nustatytas įmonės, įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, ir jų pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti (pvz.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-42/2008; Nr. 3K-3-399/2014). Įstatyme neapibrėžti kaltės forma ir laipsnis, kurių pakaktų atsakomybei taikyti, tačiau nurodytoje teisės normoje darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, dėl to darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007).

Iš bylos duomenų matyti, kad Biržų rajono savivaldybės taryba, atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus, ir A. Š. 2012-03-01 sudarė darbo sutartį, pagal kurią A. Š. buvo priimta dirbti VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro (toliau - Centro) direktore (1 t., b. l. 58-59). Minėto Centro tikslas yra teikti socialines paslaugas dėl amžiaus, neįgalumo, ligos, socialinių problemų iš dalies ar visiškai netekusiems (neturintiems) savarankiškumo ir negalintiems pasirūpinti savimi bei savo šeima (VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro įstatų 10 p., 1 t., b. l. 60-66). Pagal VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus pareigybės aprašymo 11.4 punktą, direktorius tinkamai ir laiku atlieka gautas užduotis ir pavedimus, įgyvendina visuotinio dalininkų susirinkimo priimtus sprendimus, koordinuoja ir kontroliuoja Centro darbuotojų darbą, o pagal 17.1 punktą - atsako už jo kompetencijai priskirtų uždavinių bei funkcijų vykdymą laiku ir teisingai, teikiamos ir skelbiamos informacijos teisingumą, Centro veiklos viešumą, dokumentų išsaugojimą ir kt. (1 t., b. l. 114-116). Su minėtu pareigybės aprašymu A. Š. raštiškai supažindinta 2012-03-02 (1 t., b. l .116). Byloje nustatyta, kad nuo 2013-05-15 VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centras vykdė projektą Nr. VP1-1.1-SADM-14-V-01-015 „Integralios slaugos ir socialinės globos paslaugų plėtra Biržų rajone“ (toliau - Projektas), finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis (2 t., b. l. 43-60). 2013-07-21 VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktorės įsakymu A. A. buvo įtrauktas į paslaugų gavėjų sąrašą pagal vykdomą Projektą (1 t., b. l. 38), o 2013-11-04 įsakymu nutarta tęsti jam dienos socialinės globos paslaugas asmens namuose 5 kartus per savaitę, po 4 valandas per dieną (1 t., b. l. 39). Biržų krašto laikraštyje „Šiaurės rytai“ Nr. 9 korespondentės A. G. straipsnyje „Prižiūrėtojų daug - globotinis puvo“ buvo išreikšta nuomonė, jog A. A. nebuvo suteiktos tinkamos paslaugos. Šią išvadą iš esmės patvirtino ir Biržų rajono savivaldybės mero 2014-01-22 potvarkiu sudaryta darbo grupė 2014-02-04 (protokolas datuotas 2014-02-10) konstatavusi, jog A. A. nebuvo tinkamai prižiūrėtas, nebuvo reguliariai lankomas, o VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktorė A. Š., kaip Projekto vadovė, nepakankamai kontroliavo savo pavaldinių darbą (1 t., b. l. 94,145-146,148-150). Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014-01-15 A. A. į VšĮ Biržų ligoninę pateko dėl kryžkaulio srityje buvusios didelės pragulos bei kairės kojos gangrenos, o 2014-01-19 po operacijos mirė (2 t., b. l. 29). Iš bylos duomenų matyti, kad A. A. 2013-10-22 buvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, nes dėl fizinės negalios pats negalėjo savimi pasirūpinti (1 t., b. l. 47-57). Apeliantė tvirtina, jog savo pareigas, kaip Centro vadovė, ji atliko tinkamai ir neigia buvus pagrindui taikyti drausminę nuobaudą. Kaip minėta, VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktorius yra atsakingas už Centro darbuotojų darbo koordinavimą bei kontrolę. Iš bylos duomenų matyti, kad A. A. 2011 m. seniūnija išnuomavo kambarį B. V. name, kuri nuo 2013-11-04 vykdė lankomosios priežiūros specialistės pareigas (4 val.), be to, slaugytojos paslaugas A. A. teikė R. M. (lankydavosi kartą per savaitę) ir j slaugytojos padėjėja L. Š. (1,9 val. per dieną, 1 t., b. l. 13-14, 21-26, 42-43, 69-80,154, 160-162). Iš slaugytojos padėjėjos L. Š. rašytinių bei teismui duotų paaiškinimų matyti, jog A. A. savijauta pablogėjo 2013 metų gruodžio mėnesį, nuo 2014 m. sausio - valgydavo tik su pagalba, o paskutinėmis dienomis, t. y. iki 2014-01-15, nesileisdavo prausiamas (1 t., b. l. 24-25; 38; 2 t., b. l. 95-97). Byloje pateikti VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro Projekto darbuotojų posėdžio protokolai patvirtina Centro direktorei vykdžius Projekto dalyvių posėdžius, tačiau duomenų, jog slaugytojos padėjėja L. Š. būtų informavusi Centro direktorę apie A. A. sveikatos būklę, ar, įvertinus paslaugos gavėjo sveikatos būklę konkrečiai juo būtų domėjusis ieškovė, duomenų nepateikta (2 t., b. l. 81-86). Byloje nepaneigta, jog slaugytojos padėjėja L. Š., kuri A. A. slaugai per dieną turėjo skirti 1,9 val., netinkamai teikė slaugos paslaugas A. A., atskirais atvėjais nenueidavo ir pas jį į kambarį (2 t., b. l. 33-37). Taip pat nepaneigti ir liudytojos D. J. parodymai dėl nepakankamos A. A. priežiūros (higienos, profilaktikos dėl pragulų stokos). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų R. J., R. V., D. J. ir kt. parodymai patvirtina, jog A. A. teiktos paslaugos nebuvo tinkamos ir kokybiškos. Pirmosios instancijos teismas liudytojais apklausė ne tik medikus bet ir tiesiogiai su A. A. bendravusius asmenis, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas nevertino jų parodymų. Apeliantė nurodo, kad VšĮ Biržų ligoninės 2014-01-31 ir 2014-02-07 raštai turi didesnę įrodomąją galią, paneigia, kad A. A. nebuvo tinkamai prižiūrimas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog minėti dokumentai patvirtina, kad dėl sunkios A. A. sveikatos būklės (visiška negalia, aklas, neapsitarnaujantis, pristatymo į ligoninę metu jam diagnozuota ne tik (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini), viso organizmo intoksikacija, (duomenys neskelbtini)) jam buvo reikalinga medicininė pagalba, nuolatinė, o ne epizodinė slauga (CPK 12 str.; 1 t., b. l. 19-20; 2 t., b. l. 26-29). Kaip minėta, mero potvarkiu sudaryta darbo grupė darė išvadą, jog VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktorė A. Š. nepakankamai kontroliavo darbuotojų atliekamas užduotis. Šią išvadą leidžia daryti ir ta aplinkybė, jog paminėtos darbo grupės atstovams lankantis A. A. nuomotame kambaryje, jame buvo šalta, o B. V. (lankomosios priežiūros specialistė) teikiamos paslaugos kėlė abejones tinkamai atlikus darbines pareigas. Nors apeliantė 2014-02-19 pasiaiškinime nurodė, jog vykdžiusi darbuotojų kontrolę, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. Š. nurodyta kontrolė iš esmės sietina tik su dokumentų (ataskaitų, darbo grafikų, įsakymų) patikra bei rengimu. Iš byloje esančio 2013-12-12 paslaugų gavėjo aplankymo akto Nr. 64 matyti, kad A. A. gyvenamojoje vietoje lankėsi VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktorė A. Š. ir domėjosi asmens aprūpinimu technikos priemonėmis, buitimi, lankomosios priežiūros specialisto darbu bei teikiamomis paslaugomis (1 t., b. l. 40). 2014-11-11 teismo posėdžio metu A. Š. pripažino, jog lankant A. A., nesidomėjusi asmens higienos poreikių tenkinimo galimybėmis (2 t., b. l. 33-34). Tačiau 2014-01-21 paaiškinime aplinkybė, jog ji lankėsi ir bendravo su A. A. nėra nurodyta, kas kelia abejonių apsilankymo akto teisingumu (1 t., b. l. 147). Be to, duomenų kaip dažnai ieškovė, kaip Centro direktorė, 2013m. lankė minėtą asmenį ar kitus paslaugų gavėjus, duomenų byloje nepateikta. Dienos socialinės globos namuose paslaugų teikimo kontrolės planuose 2013 ir 2014 metams nebuvo numatytos centro direktorės patikros dėl socialinių darbuotojų užduočių vykdymo pas paslaugų gavėjus (1 t., b. l. 44-46). Teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė tinkamai atliko darbuotojų kontrolės vykdymą, nes byloje nepateiktas teisės aktas, reglamentuojantis Centro vidaus kontrolės tvarką (CPK 12 str., 178 str.). Be to, įvertintina aplinkybė, jog VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centras tik nuo 2013-05-15 vykdė Projektą, kurio dalyviu buvo ir A. A.. Kadangi Projekte dalyvavo naujai priimti darbuotojai, todėl buvo būtina skirti didesnį dėmesį darbuotojų atliekamų užduočių kontrolei (2 t., b. l. 61-63). Vadovaujančių darbuotojų darbo specifika, pobūdis ir reikšmė lemia, kad tokiems darbuotojams suteikiama plati kompetencija, vadovaujamasis darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Vadovaujančios pareigos lemia kontrolės funkcijos turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013). Kadangi vadovaujančio darbuotojo veiksmai (neveikimas), sprendimai gali turėti įtakos didelės dalies ar netgi visos įstaigos veiklai (nagrinėjamos bylos atveju – įstaiga teikia socialines paslaugas asmenims, kurie patys dėl tam tikrų aplinkybių negali savimi pasirūpinti), tokių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Tie patys kriterijai taikytini, sprendžiant ir dėl jų atsakomybės. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nepaneigtas A. Š. nepakankamos darbuotojų kontrolės funkcijos vykdymas, kas laikytina netinkamu darbo pareigų vykdymu (CPK 185 str.; DK 234 str.). Byloje pateikti įgyvendinančios institucijos atliekamos projekto patikros vietoje lapai esminės įrodomosios reikšmės kilusiam ginčui neturi, nes minėtais dokumentais tikrinamas tik Projekto tinkamas įgyvendinimas, laikantis prisiimtų įsipareigojimų pagal 2013-05-15 projekto Nr. VP1-1.1-SADM-14-V-01-015 „Integralios slaugos ir socialinės globos paslaugų plėtra Biržų rajone“ finansavimo ir administravimo sutartį (2 t., b. l. 43-80).

DK 241 straipsnyje, kuris reglamentuoja drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, yra nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuojau pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, o iškėlus baudžiamąją bylą, – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (DK 241 str. 1 d.). DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra garantija darbuotojui, jog drausminė nuobauda jam gali būti taikoma tik per šį terminą nuo darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo momento. Pagal šią įstatymo nuostatą yra reikšminga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiškėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. Darbdaviui sužinojus apie darbuotojo padarytą pažeidimą prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eiga ir per šį vieno mėnesio terminą darbdavys turi apsispręsti ir skirti drausminę nuobaudą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-363/2011; Nr. 3K-3-594/2012). Apeliantė A. Š. teigia, jog darbdaviui darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo data turėtų būti laikoma 2014-01-21 ar vėliausiai 2014-01-22, t.y. po jos teikto paaiškinimo. Byloje nustatyta, kad 2014-01-21 A. Š. atsakovei pateikė paaiškinimą kuriame nurodoma A. A. teiktos paslaugos eiga, ją vykdę asmenys, paslaugos gavėjo sveikatos būklė (1 t., b. l. 147). Kolegija daro išvadą, kad minėto paaiškinimo pateikimo data negali būti laikoma darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo data, nes atsakovė tuo metu nesprendė klausimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo įstatymo nustatyta tvarka, o siekė patikrinti ir išanalizuoti 2014-01-21 Biržų krašto laikraštyje publikuotame straipsnyje nurodytus faktus (DK 240 str. 1 d., 1 t., b. l. 94, 145-146). Tik savivaldybės mero 2014-01-22 potvarkiu sudarytai darbo grupei 2014-02-04 konstatavus, jog Centro direktorė A. Š. nepakankamai kontroliavo darbuotojus, t. y., netinkamai atliko savo pareigas, 2014-02-17 pareikalauta, jog dėl nustatytų jos pažeidimų pateiktų pasiaiškinimą (1 t., b. l. 11, 13-14). Dėl paminėto konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad netinkamas pareigų vykdymas atsakovei paaiškėjo 2014-02-04, todėl DK 241 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio terminas skaičiuotinas nuo minėtos datos. Įvertinus tai, jog apeliantei drausminė nuobauda paskirta 2014-02-27, konstatuoti, jog buvo pažeistas drausminės nuobaudos skyrimo terminas, nėra pagrindo (CPK 12 str., 178 str.; DK 241 str. 1 d.).

DK 240 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, o minėto reikalavimo nevykdymas trukdo tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimą ir drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas bei parinkti drausminę nuobaudą. Darbuotojo pasiaiškinimai, duoti asmenims, kurie neturi įgalinimų skirti drausminę nuobaudą, negali būti prilyginami darbuotojo pasiaiškinimams darbdaviui, rengiančiam drausminės atsakomybės bylą, bet gali būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai (CPK 177 str., 197 str. 1 d., DK 240 str. 1 d.). Byloje nustatyta, jog 2014-02-17 Biržų rajono savivaldybės merė pateikė raštišką prašymą A. Š. pateikti Biržų rajono savivaldybės tarybai pasiaiškinimą dėl mero potvarkiu sudarytos darbo grupės 2014-02-10 protokole pateiktose išvadose nurodytų faktų bei pateikti visus dokumentus, susijusius su A. A. teiktomis slaugos paslaugomis (1 t., b. l. 11). Konstatuoti, jog pasiaiškinimą A. Š. pateikė ne darbdaviui, nėra pakankamo pagrindo, nes 2014-02-17 merė pareikalavo, jog A. Š. pasiaiškinimą pateiktų Savivaldybės tarybai, o A. Š. 2014-02-19 pasiaiškinimą adresavo Savivaldybės merei (CPK 178 str.; DK 240 str. 1 d.). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą (85 teisės akto redakcija), į savivaldybės tarybos kompetenciją įeina savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi pagal drausminės nuobaudos skyrimo metu galiojusią Vietos savivaldos įstatymo redakciją, meras buvo renkamas iš savivaldybės tarybos narių ir į jo pareigas įėjo savivaldybės tarybos veiklos planavimas, todėl papildomas įgaliojimas merei pareikalauti iš apeliantės pasiaiškinimo, nebuvo būtinas (Vietos savivaldos įstatymo 19 str. 1 d., 20 str. 2 d. 1 p.). Svarstomais klausimais savivaldybės taryba priima sprendimus, todėl klausimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo svarsčiusi ir priėmusi sprendimą taryba, ieškovės atžvilgiu pagrįstai priėmė sprendimą, o ne potvarkį (Vietos savivaldos įstatymo 12 str. 1d.).

Apeliantė tvirtina, jog skundžiamame atsakovės 2014-02-27 sprendime, kuriuo jai paskirta drausminė nuobauda, nėra nurodytas konkretus pareigybių punktas, kas jos konkrečiai nebuvo atlikta, nėra nurodytas teisinis pagrindas drausminės nuobaudos skyrimui. Įvertinus Biržų rajono savivaldybės tarybos 2014-02-27 sprendimą Nr. T-46, pripažintina, jog sprendime nėra nurodytas konkretus darbo drausmės pažeidimas, tačiau tai nelaikytina pagrindu panaikinti drausminę nuobaudą. Nustatyta, jog Savivaldybės taryba, priimdama sprendimą skirti A. Š. drausminę nuobaudą, vadovavosi Vietos savivaldos įstatymu, Darbo kodeksu, mero potvarkiu sudarytos darbo grupės 2014-02-10 posėdžio protokolu bei pačios A. Š. 2014-02-19 pasiaiškinimu. Kolegija daro išvadą, jog sprendimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, kuriame nurodyta/nukreipiama į kitus šaltinius, kuriuose pateikti konkretūs faktai apie darbo drausmės pažeidimą, laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Juo labiau, kad apeliantei buvo žinomas mero potvarkiu sudarytos darbo grupės 2014-02-04 išvados, nes ji pati dalyvavo posėdyje (1 t., b. l. 148-150). Kritiškai vertintini apeliantės teiginiai sprendime nesant nurodytam konkrečiam pareigybių punktui, kuris buvo pažeistas, nes darbo grupės 2014-02-10 posėdžio protokole aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog A. Š. nepakankamai kontroliavo savo darbuotojų darbą, jų atliekamas užduotis, kas atitinka VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus pareigybės aprašymo 11.4 punkte nurodytos pareigos netinkamą vykdymą, už ką atsako direktorius pagal pareigybės aprašymo 17.1 punktą. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog netinkamai atliktų darbinių pareigų neįvardijimas pagal pareigybės aprašymą nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, nes apeliantė pasirašytinai supažindinta su savo pareigybės aprašymu ir neabejotinai jai žinomos pareigos, kurias turi atlikti.

CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė A. Š. kartu su apeliaciniu skundu pateikė Biržų rajono savivaldybės tarybos nario 2015-01-29 kreipimąsi, tvirtindama, jog jai daromas ekonominis, psichologinis spaudimas. Susipažinus su pateiktuoju dokumentu, kolegija atsisako šį dokumentą prijungti prie bylos ir jį vertinti, nes rašte pateikti užklausimai savivaldybės tarybai, merei, pateikti po ginčijamo sprendimo priėmimo ir jo teisėtumui įtakos neturi.

2015-01-14 – 19 teismo posėdžio metu liudytojas S. V. nurodė nesąs susipažinęs su bylos medžiaga, tačiau išsakė savo abejones dėl dalies dokumentų autentiškumo (2 t., b. l. 126-127). Kolegija daro išvadą, jog minėto liudytojo išsakytos mintys, nesudarė pagrindo teismui priimti atskirąją nutartį dėl kreipimosi į atitinkamas institucijas (CPK 299-300 str.). Manydama, jog pateikta informacija yra neteisinga ar priešingai, byloje esantys dokumentai yra suklastoti, ieškovė turi teisę pati kreiptis į prokurorą ar kitas teisėsaugos institucijas dėl dokumentų ištyrimo ar informacijos paneigimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija Eigirdas ČinkaBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė