- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-02-18
- Bylos Nr.
- e1-273-805/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00221-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.5.4.4Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, bedarbis, teistas:
1) 2017 m. vasario 17 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laivės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
2) 2018 m. gegužės 21 d Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – 18 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė (bausmė atlikta 2019 m. birželio 12 d.),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis V. B. 2022 m. sausio 2 d. apie 3.50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įbėgęs į sugyventinės D. R. miegamojo kambarį tyčia sušuko „jau dabar tai užmušiu“ ir kumščiu vieną kartą tyčia sudavė lovoje gulinčiai sugyventinei D. R. į dešinę galvos pusę, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą, ir suteikė pakankamą pagrindą D. R. manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.
Iš kaltinamojo V. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad su pareikštais kaltinimais sutinka visiškai. Kaltinamasis parodė, kad D. R. gyvena kartu daugiau kaip 15 metų, jai skirtame socialiniame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Iki įvykio gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, nes sugyventinė sunkiai serga, sunkiai vaikšto. 2022 m. sausio 2 d. naktį jis buvo girtas, nes prieš tai dieną gėrė su pažįstamais alkoholį mieste. Kiek išgėrė, nepamena. Namo grįžo vakare, kiek buvo valandų nežino. Jis parsinešė du butelius 0,5 litro vyno, kuriuos pirko parduotuvėje. Atsidaręs butelį pradėjo gert, išgėręs pusę butelio užmigo. Atsikėlęs užsimanė parūkyti, tačiau cigarečių neturėjo. Cigarečių reikalavo iš sugyventinės, tačiau ji atsakė, jog neduos, nes neturi. Jis dėl to labai susinervino, supyko, nes pamanė jog D. R. tyčia jam jų neduoda, todėl, įbėgęs į jos miegamojo kambarį, sugyventinei pagrasino, bet tiksliai savo pasakytų žodžių nepamena, tačiau pranešime apie įtarimą nurodyti žodžiai gali būti jo pasakyti. Po šių žodžių jis kumščiu vieną kartą sudavė D. R. į galvą, bet jam atrodė, jog sudavė nesmarkiai. Ji tuo metu gulėjo lovoje. Pataikė į dešinę galvos pusę. D. R. pašoko iš lovos, ar ką nors jam sakė ar rodė, jis jau neatsimena. Pamena tik, kad jis iš jos kambario paėmė jos mobilaus ryšio telefoną, kad ji neskambintų policijai ir nuėjo į savo kambarį miegoti. Po kurio laiko į namus atvažiavo policija ir jį išvežė į areštinę. Kodėl tą naktį atsisakė pasitikrinti blaivumo, nežino.
Nukentėjusioji D. R. parodė, kad ji gyvena su V. B.. 2022 m. sausio 1 d. visą dieną V. B. gėrė alkoholį. Visą dieną triukšmavo, rėkė, reikalavo iš jos cigarečių arba pinigų joms nusipirkti, tačiau ji jam nei pinigų, nei cigarečių nedavė, nes neturi. Vakare taip pat rėkė, grasino jai susidorojimu, jei neduos cigarečių. Ji nuėjo miegoti ir apie 3.50 val. sugyventinis, įėjęs į jos kambarį jai pasakė „jau dabar tai užmušiu“, ir daugiau nieko nesakęs vieną kartą ranka sudavė jai į dešinės pusės galvos sritį. Pataikė į dešiniąją ausį, nes ji gulėjo ant kairės pusės šono. Jai labai suskaudo, ji pajautė fizinį skausmą. Ji labai išsigando, nes nesitikėjo jo tokio poelgio. Atsikėlė, pasakė, kad viskas, skambins policijai, nes jau nusibodo jo grasinimai ir toks elgesys. Tada V. B. pasiėmė jos mobilaus ryšio telefoną, kuris gulėjo ant grindų, nes jį krovė. Ji apsirengė, pasiėmė kitą telefoną be kortelės ir išbėgo į laiptinę, išsikvietė pagalbą. Atvykus pareigūnams, V. B. jai atidavė mobilaus ryšio telefoną, kuris nesugadintas, nesulaužytas. Jai greitoji medicinos pagalba nebuvo reikalinga, nes V. B. sužalojo jai tik dešiniąją ausį, iš jos bėgo kraujas. Pas medicinos ekspertus vykti atsisako, nes neturi sveikatos nuvažiuoti, pas šeimos gydytoją nesikreips. Jai turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia. Kai sugyventinis V. B. jai sudavė smūgį, tą galvos pusę jai labai skaudėjo. Tas skausmas buvo nuolatinis ir skaudėjo apie savaitę laiko. Ant dešinės pusės negalėjo net atsigulti. V. B., prieš pat jai suduodant smūgį į minėtą galvos vietą, buvo tualete ir bandė rūkyti (tai yra, kaip suprato, ten jis bandė surūkyti galiukus cigarečių, nes kitų cigarečių neturėjo nei jis nei ji, kad jam duoti), ir jam galbūt nepavyko to padaryti, dėl to jis įsiuto ir, uždarydamas tualeto duris, jas iš jėgos stūmė, trenkė, nes girdėjosi stiprus durų trenksmas. Iš karto po to jis įbėgo į jos miegamąjį, kadangi tualeto durys yra prie pat jos miegamojo, riktelėjo „jau dabar tai užmušiu“ ir iškart kumščiu trenkė jai gulinčiai vieną kartą į dešinę galvos pusę. Viskas įvyko labai greitai. Daugiau smūgių jis jai nesudavė ir nieko nesakė, nuėjo į savo kambarį. Ji apsirengė ir išėjo į laiptinę, kad su kitu telefonu išsikviesti policiją. V. B. jos nesivijo ir nieko jai daugiau nedarė ir nesakė, tačiau ji tikrai buvo labai išsigandusi ir jo bijojo, kad jis jai būnant namuose ją gali užmušti, kaip ir prieš suduodant smūgį į galvą jis pasakė tokius grasinančius žodžius „jau dabar tai užmušiu“ ir iškarto po to sekė smūgis jai į galvą. Tada ji tikrai pagalvojo, jog jis ją užmuš. Tą vakarą jo išsakyti grasinantys žodžiai jai atrodė realūs. Ji sugyventinio V. B. visada bijo tada, kai jis yra išgėręs ir būna neblaivus, tuo metu jis būna agresyvus.
Liudytojas Ž. Š. parodė jog 2022 m. sausio mėnesį, iš 1 dienos į 2, patruliuojant kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato tyrėja N. Š., apie 3.55 val. nakties buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė jos sugyventinis. Nuvykus nurodytu adresu, daugiabučio laiptinėje juos pasitiko D. R.. Jie jos paklausė, kas nutiko. D. R. iškart pradėjo šaukti, kad jie išsivežtų jos sugyventinį, kad jo čia nepaliktų, kad ji rašo pareiškimą. Tada dar kartą D. R. paprašė nurimti ir paaiškinti, kas atsitiko, ji pasakė, jog jos sugyventinis V. B. atsikėlė, neradęs cigarečių, priėjo prie jos ir gulinčiai trenkė kumščiu į dešinę galvos pusę, ausį. Dėl to skauda galvą. Taip pat pasakė jog V. B. atėmė iš jos telefoną, kad niekam nepaskambintų, bet ji susirado kitą, be SIM kortelės, telefoną ir taip prisiskambino bendruoju pagalbos telefonu. D. R. aiškino, jog sugyventinis visą mėnesį geria, kad namie nėra ramybės. Jiems užėjus į butą, kambaryje lovoje gulėjo V. B.. D. R. jį prikėlė. V. B. iš jo judesių, eisenos ir nuo jo sklindančio stipraus alkoholio kvapo, atrodė neblaivus. V. B. aiškino, jog nesupranta, ko čia atvažiavo policija ir ko iš jo nori. Bekalbant ir bute laukiant kol V. B. apsirengs, pastebėjo, jog D. R. dešinė ausis kraujuota, paraudusi. Tai yra ta pati vieta, kurią nurodė D. R., į kurią jai kumščiu sudavė V. B.. D. R. paklausė, ar jai reikalinga medikų pagalba, bet D. R. atsakė, jog nereikia. D. R. savo telefoną, kurį nurodė jog iš jos paėmė V. B., pasiėmė iš V. B. kambario. V. B. buvo sulaikytas, pasitikrinti blaivumą atsisakė. D. R. buvo blaivi.
Be kaltinamojo V. B. prisipažinimo, nukentėjusiosios D. R., liudytojo Ž. Š. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
2022 m. sausio 2 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad D. R. pranešė, jog 2022 m. sausio 2 d. apie 3.50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), į jos kambarį įbėgęs sugyventinis V. B. sušuko „jau dabar tai užmušiu“ ir kumščiu vieną kartą tyčia sudavė lovoje gulinčiai sugyventinei D. R. į dešinę galvos pusę, taip sukėlė jai fizinį skausmą;
įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti antrame aukšte, (duomenys neskelbtini);
daiktų-vaizdo įrašas, užfiksuotas 2022 m. sausio 2 d. pareigūno Body vaizdo kamera, apžiūros protokole užfiksuota, jog vaizdo įraše, pavadinimu (duomenys neskelbtini), matyti kaip Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Juos daugiabučio laiptinėje pasitinka D. R.. Pareigūnams paklausus, kas atsitiko, D. R., būdama laiptinėje, pasako „aš, žinokit, miegojau, jisai atsikėlė, čia visą vakarą ieško cigarečių, neturi, jis atėjo, kaip dėjo man su „kūloku“ čia į galvą“ ir savo dešine ranka parodo į dešinę galvos pusę, ausį. D. R. pasako, jog jis atėmė telefoną ir nedavė pasiskambinti, ji pasiskambino policijai radusi seną telefoną be SIM kortelės. D. R., eidama į butą, vis kartoja, kad pareigūnai išsivežtų V. B.: „imkit jį greičiau iš čia, kad jo čia nebūtų”. Užėjus pareigūnams į butą, D. R. užeina į kambarį, kuriame guli V. B.. D. R. jį prikelia, dar kartą pasako ir parodo į savo dešinę galvos pusę – ausį, jog jis jai sudavė su „kūloku” į tą vietą, tačiau iš vaizdo įrašo, dėl prasto apšvietimo, sunku įžiūrėti, ar ant D. R. rodomos vietos – dešinės galvos pusės, ausies yra kokių nors žymių. V. B. sako, jog nieko nesupranta kas čia vyksta. Pareigūnė paklausia, ar medikų pagalba D. R. reikalinga, ši atsako jog nereikia. V. B. pareigūnas iš buto išsiveda;
2022 m. sausio 6 d. daiktų – bendrojo pagalbos centro telefoninio pokalbio įrašo apžiūros protokole užfiksuota, jog garso įraše pavadinimu (duomenys neskelbtini) užfiksuotas D. R. telefoninis skambutis Bendrajam pagalbos centrui. Šiame yra užfiksuota, kaip D. R. prašo atvykti policijos pareigūnų, nes ją sumušė sugyventinis.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorė pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, nes 2022 m. sausio 2 d. apie 3.50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įbėgęs į sugyventinės D. R. miegamojo kambarį tyčia sušuko „jau dabar tai užmušiu“ ir kumščiu vieną kartą tyčia sudavė lovoje gulinčiai sugyventinei D. R. į dešinę galvos pusę, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą ir suteikė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti D. R. atžvilgiu gali būti įvykdytas. Bylos duomenimis nėra abejonių, jog kaltinamojo smurtinis elgesys konflikto metu išgąsdino nukentėjusiąją, dėl ko ji itin susijaudino dėl susiklosčiusios situacijos ir kilusio pavojaus, turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suprato, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusioji tiki, jog tokie jo veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats norėjo tokios nukentėjusiosios būsenos. Be to, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, kadangi šias aplinkybes patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios parodymai, jog nuo V. B. suduoto smūgio jai labai skaudėjo tą galvos pusę, skausmas buvo nuolatinis ir skaudėjo apie savaitę laiko, ant dešinės pusės negalėjo net atsigulti, bet ir policijos pareigūno po įvykio atvykusio į įvykio vietą parodymai, kad D. R. dešinė ausis buvo kraujuota, paraudusi. Tarp šių duomenų, gautų įstatymo nustatyta tvarka, prieštaravimų nėra, jie sutampa detalėse, yra logiški bei nuoseklūs. Kaltinamojo kaltę be paminėto patvirtina ir kiti pirmiau aptarti faktiniai bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme ir kurie papildo vienas kitą, ir patvirtina, jog kaltinamasis kaltas padaręs minėtas nusikalstamas veikas. Tokie kaltinamojo veiksmai padaryti tiesiogine tyčia, jie netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, ko pasėkoje atsiradusios pasekmės – nukentėjusioji jautė fizinį skausmą ir turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už V. B. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, už V. B. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis V. B. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiajai D. R. pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų dėl to negauta.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis kaltinamasis yra darbingo amžiaus, išsituokęs, praeityje du kartus teistas, paskirtas bausmes atlikę, baustas administracine tvarka, niekur nedirbantis, įrašytas psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromų, adaptacijos sutrikimų, tačiau 2022 m. sausio 20 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog V. B. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, V. B. sutinkant, skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė kaltinamajam bausmės vykdymą atidėti devynių mėnesių laikotarpiui. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir prevencijos tikslus, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dėl ko kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat vadovaujantis BK 75 straipsnio 5, 6 ir 10 dalimis, kaltinamajam skirtinos pareigos – bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis/tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vertinant tai, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl jam skirtina bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, kurios tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu BK 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto pagrindu.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis V. B. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. sausio 2 d. 03.51 val. iki 2022 m. sausio 2 d. 16.20 val., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).
Kaltinamajam V. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 139 straipsnio 3 dalimi, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto pagrindu V. B. paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu V. B. paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką V. B. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. sausio 2 d. 03.51 val. iki 2022 m. sausio 2 d. 16.20 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 1 arešto parai.
V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus baudžiamojo įsakymo vykdymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis V. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, paskiriant pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis/tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausyti elgesio pataisos programą.
Išaiškinti V. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.