- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2S-1911-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32841-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai dėl sukčiavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal CK 300 straipsnį Kauno apylinkės teismo teisėjus S. D., L. Ž., D. K., V. J., D. J., nes visi jie nevykdė teisingumo, neragavo į faktinius įrodymus, bei asmeniškai faktiškai tik vykdė neteisėto V. F. šeimos turto nusavinimą, nors turėjo spręsti kaip apginti jos ir vaikų turtines teises į būstą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
3. Nustatė, kad ieškovė ieškinyje prašo teisėjus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat nurodo, kad jos atžvilgiu buvo padaryta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika – sukčiavimas.
4. Pažymėjo, kad nusikalstamos veikos tiriamos, o baudžiamosios bylos nagrinėjamos atitinkamai ikiteisminį tyrimą ir baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, kai tuo tarpu ieškovė kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė prašo taikyti baudžiamąją atsakomybę, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškinį atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. V. F. (ieškovė) su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, todėl pateikė atskirąjį skundą.
6. Nurodė, kad priimta nutartis yra neteisėta, nes pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti V. F. ieškinį dėl sukčiavimo, neįpareigodamas Generalinės prokuratūros pradėti tirti klausimo pagal CK 300 straipsnį.
7. Kita vertus, apeliantė teigia, kad ji turi teisę nagrinėti klausimą dėl sukčiavimo ir civiline tvarka, taip kaip tai darė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-225-303/2019, kurioje sprendė dėl būtinųjų sukčiavimo požymių – apgaulės ir svetimo turto įgijimo.
8. Atsižvelgdama į tai, kad teisėjų sukčiavimas vertintinas didesne nei 40 000 Eur suma, apeliantė prašo šią bylą prašė nagrinėti Vilniaus apygardos teisme, o taip pat įtraukti atsakovu byloje teisėją A. Ž., kuris tyčia trukdė apginti apeliantei savo teises.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. Bylos byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas panaikinti teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
10. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą siekdama patraukti baudžiamojon atsakomybėn Kauno miesto apylinkės teismo teisėjus S. D., L. Ž., D. K., V. J., D. J. už sukčiavimą, nes jie tariamai vykdė V. F. šeimos turto nusavinimą.
12. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė – (teisinė) atsakomybė, kylanti pagal baudžiamąją teisę. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad klausimas dėl teisėjų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už sukčiavimą nėra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes nusikalstama veika sukčiavimas yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje.
13. CPK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.
14. Apeliantei išaiškintina, kad šiuo atveju civilinė byla atsakovės atžvilgiu dar nėra nagrinėjama, todėl nėra nustatyti jokie nusikalstamos veikos požymiai joje apie kuriuos teismas privalėtų pranešti prokurorui, tačiau apeliantė turi savarankišką teisę, jos nuomone, esant nusikalstamos veikos požymių apie tai pranešti prokurorui.
15. Apeliantė teigia, kad klausimą dėl sukčiavimo galima nagrinėti ir civiline tvarka, taip kaip tai darė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-225-303/2019, tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad nurodyta byla yra ne civilinė, o baudžiamoji. Taigi, atmestinas kaip nepagrįstas argumentas, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civiline tvarka nagrinėjo klausimą dėl nusikalstamos veikos pripažinimo sukčiavimu.
16. Atskirajame skunde V. F. reiškia naujus reikalavimus, t.y. įtraukti atsakovu byloje teisėją A. Ž., kuris tyčia trukdė apginti apeliantei savo teises ir nagrinėti bylą Vilniaus apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad atskirajame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), todėl minėti naujai pareikti apeliantės reikalavimai atmestini.
17. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atsisakė priimti apeliantės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, todėl ši nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.