- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- I2-17-428/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02897-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė (pirm.), Audrius Grauželis, Gintaras Čekanauskas, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- L. M.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities vyriausias policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. M. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-11-06 sprendimą Nr. 18-IL-64-00802-e ir įpareigoti atsakovą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 2–3).
Pareiškėjas ir jo atstovas skunde ir teismo posėdžio metu panašiai nurodė, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus specialistė, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą Nr. 18-G-64-01724-e išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, 2018-11-06 sprendimu Nr. 18-IL-64-00802-e prašymą atmetė. Sprendimas dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas 1999-06-07 buvo nuteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 272 str. 2 d. (sena redakcija) dvejiems metams laisvės atėmimo, jo atžvilgiu buvo taikytas BK 47-1 str. (sena redakcija) ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Sprendime teigiama, kad pareiškėjas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 m. laisvės atėmimo. Iš esmės tai pagrindinė kliūtis, dėl kurios pareiškėjas negavo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Pažymėjo, jog pareiškėjo teistumas yra išnykęs. Nusikaltimą, už kurio įvykdymą jis buvo nuteistas bausme, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, įvykdė būdamas nepilnametis, jam nuosprendžio paskelbimo metu buvo tik 16 metų. Įvykdytas nusikaltimas nebuvo susijęs su šaunamaisiais ginklais, ar kokiais nors kitais ginklais. Norminiai aktai leidžia spręsti klausimą dėl ginklų įsigijimo ir nešiojimo kiekvienu atveju individualiai, kiekvienas asmuo turi būti vertinamas atsižvelgiant į praeityje padarytą nusikalstamą veiką, jos aplinkybes, teistumus ir pan. Manytina, kad baudžiamosios bylos sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį gyvenimą. Nuo 1999-06-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio praėjo beveik du dešimtmečiai ir per šį terminą pareiškėjas nebuvo baustas administracine tvarka, jam nebuvo ir nėra iškeltų baudžiamųjų bylų, ar pradėtų ikiteisminių tyrimų, o tai rodo, kad jis yra nepavojingas nei sau, nei artimiesiems. Šiuos teiginius patvirtina teikiama administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus pažyma bei charakteristika. Pažymoje iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymima, kad pareiškėjas neskolingas valstybės ar savivaldybės biudžetams, pinigų fondams. Be to, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017-01-19 sprendimu tenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl įvaikinimo. Šiame teismo sprendime be kita ko nurodoma, kad jis atitinka visus įvaikintojui keliamus reikalavimus. Iš priimto teismo sprendimo akivaizdu, kad pareiškėjas yra pavyzdingas tėvas, pilietis, nors apylinkės teismui buvo žinoma aplinkybė dėl ankstesnio jo teistumo, tačiau tai nesukliudė pareiškėjui tapti tėvu vaikui, kurio nėra biologinis tėvas. Marijampolės AVPK į šiuos, aukščiau išvardintus duomenis visiškai nekreipė dėmesio, priėmė visiškai formalų, neteisingą sprendimą atsisakydami išduoti leidimą laikyti, nešiotis ginklą, todėl šį sprendimą ir skundžiame. Be to, pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas normą, kurios pagrindu buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl leidimo ginklui išdavimo pripažino neteisėta.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20–22). Nurodė, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnis nustato teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimus. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu - B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys nesantys nepriekaištingos reputacijos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos: baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. L. M. 1999-06-07 įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-00084-99, pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 272 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) – plėšimas. Teismas, išnagrinėjęs bylą, pareiškėjui paskyrė 2 metus laisvės atėmimo ir bausmės vykdymą atidėjo 3 metams. Padaryta nusikalstama veika tuometiniame baudžiamajame kodekse įvardijama kaip nusikaltimas, padarytas grupės iš anksto susitarusių asmenų, kai svetimas turtas pagrobiamas naudojant fizinę jėgą, prievartą, ar ja grasinant ir baudžiama laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų laisvės atėmimo su bauda arba be baudos. Konstatuotina, kad šiuo teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, padarius tyčinį apysunkį nusikaltimą, susijusį su smurto panaudojimu, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pareiškėjui sprendimu Nr. 18-IL-64- 00802-e atsisakyta išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Jaunas nusikaltimą padariusio asmens amžius įstatyme nėra numatyta kaip išlyga, kuria galima vadovautis, priimant sprendimus leisti ar neleisti įsigyti ginklą. Įstatyme įtvirtinto reguliavimo požiūriu fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, įgaliotam priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kuriais pagal šį įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Pagal įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Teistumo išnykimo faktas pagal BK nustatytas teistumo išnykimo sąlygas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktų taikymo požiūriu nėra teisiškai reikšmingas. Iš įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto matyti, jog asmens nepriekaištinga reputacija šiuo atveju nesiejama su asmens teistumu ar jo išnykimu, bet siejama su asmens nuteisimo faktu už nusikaltimą, susijusį su tyčia panaudotu smurtu, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-11-17 nutarime išaiškinta, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes, tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantama kaip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama, ar asmuo buvo teistas. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas, baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar gali būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Pareiškėjo pripažinimas kaltu padarius atitinkamą BK numatytą veiką yra pareiškėjo biografijos faktas, kuris įstatymo požiūriu yra teisiškai reikšmingas vertinant pareiškėjo atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) 2018-11-06 sprendimo Nr. 18-IL-64-00802-e (toliau – ir Sprendimas), teisėtumo (b. l. 45).
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-11-06 sprendimu Nr. 18-IL-64-00802-e pareiškėjui neišduotas leidimas ginklui vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu (b. l. 45).
Skundžiamajame sprendime buvo nustatyta, jog L. M. 1999-06-07 įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK (galiojo iki 2003-05-01) 272 straipsnio 2 dalyje. Už pareiškėjo padarytą nusikaltimą buvo numatyta laisvės atėmimas bausmė nuo ketverių iki dešimties metų su bauda arba be jos.
Konstitucinis Teismas 2020-06-05 priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo nutarta: 1) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010-11-18 redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019-06-27 redakcija; TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas, vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas neterminuotą draudimą Įstatymo (2010-11-18 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, pažymėjo, jog Įstatymo (2010-11-18 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu, kad įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo, jog leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Įstatymo (2010-11-18 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
Taigi Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Įstatymo (2010-11-18 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y., atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo)) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas priėjo prie išvados, kad Įstatymo (2010-11-18 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo (2019-06-27 redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Įstatymo (2019-06-27 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms. Pažymėtina, kad iki 2020-12-31 įstatymų leidėjas nepriėmė ir nepakeitė teisinio reguliavimo, įtvirtinto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose.
Kaip minėta, atsakovas Marijampolės AVPK Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vadovaudamasis Įstatymo (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Įstatymo (2010-11-18 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalį, teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovo sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl Marijampolės AVPK Sprendimas naikintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Pareiškėjas prašo teismo įpareigoti atsakovą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Kadangi leidimus laikyti (nešiotis) ginklus išduoda policijos įstaigos (Įstatymo 12 str. 1 d.), todėl pareiškėjo reikalavimas tinkintinas iš dalies ir atsakovas Marijampolės AVPK įpareigojamas iš naujo išnagrinėti institucijoje 2018-08-21 gautą pareiškėjo prašymą Nr. 18-G-64-01724-e išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo L. M. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-11-06 sprendimą Nr. 18-IL-64-00802-e.
Įpareigoti Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pareiškėjo L. M. prašymą Nr. 18-G-64-01724-e išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.