Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Žalnieriūnienės, Raimondo Blauzdžiaus,

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atstovei Daliai Maleckaitei,

dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. S. (T. S.) ir R. Š. bei R. Š. atstovui Nerijui Plėdžiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybei, T. S. ir R. Š. dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog atsakovas yra viešosios teisės subjektas ir veikti gali tik taip, kaip jam tiesiogiai leidžia įstatymai. Kadastro nuostatai nenumato atsakovui teisės savo individualiu administraciniu aktu naikinti ar keisti privataus žemės sklypo kadastro duomenis ir žemės sklypo planus be pareiškėjo sutikimo.

Be to, pareiškėjo įsitikinimu, Administracinė komisija akivaizdžiai viršydama savo kompetenciją ir įgaliojimus ėmėsi spręsti galimai kilusį civilinį ginčą, kuris pagal galiojančius įstatymus yra išimtinai teismo kompetencija, todėl, pareiškėjo manymu, Administracinės komisijos 2011 m. sausio 14 d. raštas negali būti pripažintas teisėtu pagrindu priimti Įsakymą Nr.48VĮ-(14.48.2)-1810.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė patenkinti skundą jame nurodytais argumentais (t. II, b. l. 45-51).

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė patenkinti skundą jame nurodytais argumentais (t. II, b. l. 45-51).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (t. II, b. l. 171).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Ginčas šioje byloje kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1810 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 41-4125 (t. I, b. l. 157 abi lapo pusės) V. S. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusių žemės savininkų J., J., M. S. ir A. S. turėtos žemės dalį, grąžinant natūra 6,05 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone. Minėtu sprendimu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre 1998 m. birželio 5 d. įregistruotas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) – leisti naudotis žemės sklype esančiu 4 metrų pločio keliu kitiems asmenims (t. I, b. l. 158-159 abi lapo pusės).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. A27-843 „Dėl pritarimo žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., padalijimo žemėtvarkos projektui“ (t. I, b. l. 116) buvo pritarta pareiškėjo V. S. 6,05 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo žemėtvarkos projektui, minėtą žemės sklypą padalijant į du sklypus: sklypą Nr. 1 – 2,5 ha ir sklypą Nr. 2 – 3,55 ha. Žemės sklypui Nr. 2 – 3,55 ha, esančiam (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, tarp taškų 6 ir 7 nustatytas servitutinis kelias, kuris tęsiasi per visą sklypą ir susijungia su keliu (duomenys neskelbtini)(t. I, b. l. 123).

Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 2.3-10834-(41-2-4) (t. I, b. l. 111-112) „Dėl V. S. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo žemėtvarkos projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“ žemės sklypas padalytas į du 2,50 ha ir 3,55 ha ploto žemės sklypus. Tuo pačiu įsakymu 3,55 ha žemės sklypui nustatytas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 1700 kv. m ploto kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), kuris žemės sklypo plane pažymėtas – 6S (t. I, b. l. 123).

2010 m. vasario 5 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija raštu Nr. 20-54 (t. I, b. l. 109) informavo pareiškėją, kad išnagrinėjusi jo prašymą dėl kelio servituto per žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), namų valdą panaikinimo pakeičiant nauju servitutu, nustatytu per pareiškėjui priklausančio žemės sklypo pakraštį, nustatė, kad servitutas galėtų būti panaikintas gavus raštišką žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimą.

2010 m. vasario 22 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas T. S. raštiškai sutiko, kad pareiškėjas pakeistų kelio servituto vietą (t. I, b. l. 108).

2010 m. vasario 22 d. UAB „Effectivus“ parengė naują pareiškėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą M 1:2000 (t. I, b. l. 12 abi lapo pusės), kuriame kelio servitutas numatytas pareiškėjo sklypo šiauriniame pakraštyje. 2010 m. rugsėjo 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas Įsakymu Nr. Ž48-491 (t. I, b. l. 17-18) patikslino pareiškėjo žemės sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Effectivus“ parengtą žemės sklypo planą.

2011 m. sausio 14 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinė komisija raštu Nr. TR-15-4, kurį atsakovė gavo 2011 m. sausio 19 d., registracijos Nr. 48GD-72 (t. I, b. l. 10) informavo atsakovę, jog nagrinėdama pareiškėjui surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą nustatė, kad servitutinio kelio perkėlimas nebuvo derinamas su visais servituto naudotojais, be to, pakeitus servitutinio kelio vietą, jis nesijungia su servitutiniu keliu, esančiu kaimyno žemės sklype, todėl prašė atsakovės imtis priemonių, kad servitutinio kelio trasos pakeitimas būtų įformintas teisės aktų nustatyta tvarka.

2011 m. balandžio 7 d. R. Š. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (t. I, b. l. 46-48), prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. Ž48-491.

2011 m. gegužės 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1810 (t. I, b. l. 9, 61), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.534, atsižvelgdamas į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos raštą, gautą 2011 m. sausio 19 d. registracijos Nr. 48GD-72 dėl kelio servituto bei UAB „Effectivus“ atliktuose kadastriniuose matavimuose ir 2010 m. vasario 22 d. parengtame žemės sklypo plane M 1:2000 pastebėtus netikslumus pažymint servitutinio kelio padėtį, panaikino: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. Ž48-491 „Dėl V. S. (V. S.) žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. kadastro duomenų patikslinimo“; 2) UAB „Effectivus“ 2010 m. vasario 22 d. atliktus žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus bei 2010 m. rugsėjo 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo suderintus žemės sklypo (kad .Nr. (duomenys neskelbtini)) planus.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2011 m. gegužės 26 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos raštu Nr. 1SS-(9.5)-1212 (t. II, b. l. 36-38) informavo atsakovę, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010 m. vasario 5 d. raštu Nr. 20-54 informuodama V. S., kad nustatytas žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kelio servitutas galėtų būti panaikintas gavus besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko raštišką sutikimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 str. 3 d. ir 4.128 str. reikalavimų, kadangi nenurodė, jog tokį pat sutikimą reikia gauti ir iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkės R. Š., kuri naudojasi keliu, einančiu per žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, žemės sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) leidžia naudotis šiuose žemės sklypuose esančiu 4 metrų pločio keliu kitiems asmenims. Taip pat padarė išvadą, kad UAB „Effectivus“ parengė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą ir naujus kadastro duomenis nesilaikydama Nekilnojamojo į turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 19 ir 36.3.9 p. reikalavimų. Taip pat nustatė, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2010 m. rugsėjo 22 d. pasirašydamas įsakymą Nr. Ž48-491 ir nustatydamas 1609 kv. m ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) nesilaikė Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, 2 p. reikalavimų, kadangi projektuojamas kelias įbraižytas ir kelio servituto plotas nustatytas ne pagal žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo žemėtvarkos projektą. Dėl šių priežasčių įpareigojo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių nedelsiant teisės aktų nustatyta tvarka panaikinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. Ž48-491.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, analogiško turinio raštas buvo siųstas ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Š., atstovaujamai advokato Juozo Gaudučio (t. I. b. l. 49-50).

Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neginčija paties servituto jam nuosavybės teise priklausančiame sklype nustatymo teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjas ginčija tik Įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1810, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui palankus Įsakymas Nr. Ž48-491. Pastarajame, be kita ko, buvo pakeista kelio servituto padėtis, t. y. panaikintas kelio servitutas einantis per pareiškėjo namų valdą ir nustatytas kelio servitutas, einantis per pareiškėjo V. S. žemės sklypo pakraštį. Taigi byloje spręstinas klausimas ne dėl kelio servituto tikslingumo ar būtinumo apskritai, ne dėl jo vietos pakeitimo pagrįstumo, o dėl atsakovo priimto sprendimo atitikimo įstatymo nuostatoms.

Pastebėtina, kad kiekvienu atveju, vertinant viešojo administravimo akto teisėtumą, būtina nustatyti ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d. įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, o taip pat ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nurodytų pagrindų, kuriems esant viešojo administravimo metu priimtas sprendimas yra naikintinas. Iš skundžiamo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo matyti, kad jo priėmimo teisiniu pagrindu abstrakčiai nurodomas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas bei visas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“.

Įvertinęs skundžiamo įsakymo turinį, teismas daro išvadą, kad jo priėmimo teisiniai pagrindai nurodyti iš esmės pažeidžiant VAĮ 3 str. 1 p., 8 str. 1 d. imperatyvius reikalavimus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 str. įtvirtinta, kad šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai) – tai iš esmės taisyklės, kuriomis vadovaujamasi atliekant Nuostatų 1 ir 2 p. nustatytus veiksmus. Taigi, nagrinėjamu atveju, iškilus ginčui dėl Įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1810 teisėtumo, teismas neturi realios galimybės patikrinti, ar jį priimant buvo vadovautasi tomis teisės normomis, kuriomis ginčo situacijoje atsakovas privalėjo vadovautis, nes nėra aišku kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu buvo priimtas skundžiamas įsakymas.

Teismo vertinimu, ginčijamo administracinio akto teisiniu (juridiniu) priėmimo pagrindu paminėtų teisės aktų pavadinimo nurodymas pačiame ginčijamame administraciniame akte, negali būti laikoma pakankamu bei teisėtu viešojo administravimo veiksmu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. A143-301/2008).

Vertinant atsakovo argumentus, jog ginčijamu Įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1810 buvo siekiama ištaisyti klaidą padarytą Įsakymu Nr. Ž48-491, kai nepagrįstai ir neteisėtai buvo pakeista kelio servituto vieta, atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 35 str. numatyta klaidų ištaisymo procedūra pagal savo prasmę negali būti taikoma toms teisinėms klaidoms, kurių ištaisymas reikštų piliečiui ar kitiems asmenims suteiktos ir pagal nustatytą tvarką įsigaliojusios teisės atėmimą ar suvaržymą, o tokios klaidos gali būti taisomos tik gavus piliečio sutikimą ir vykdant atitinkamą administracinę procedūrą arba teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-794/2008, 2008 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-870/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-713/2009 ir kt.).

Pažymėtina, kad būtina sąlyga techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūrai atlikti yra fakto, kad toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų, konstatavimas. Tuo tarpu ginčijamu Įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1810 suvaržomos pareiškėjo teisės labiau nei nustatytos Įsakyme Nr. Ž48-491, todėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 35 str. nuostatos ginčo situacijoje taip pat negalėtų būti taikomos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010).

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje nėra vertinamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. Ž48-491 „Dėl V. S. (V. S.) žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. kadastro duomenų patikslinimo“ teisėtumas bei pagrįstumas, nes jis nebuvo skundžiamas teismui.

Teismo vertinimu, aukščiau išdėstyti pažeidimai pripažintini esminiais, todėl daroma išvada, kad jie sudaro pakankamą pagrindą panaikinti ginčijamą įsakymą, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p., 8 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442?185/2010, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-3/2008, 2006 m. liepos 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-02/2006, 2005 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-04/2005).

Atsižvelgiant į išdėstytą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1810 panaikinamas, kaip neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Teismas taip pat pažymi, kad skundžiamo Įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1810 panaikinimas neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims ginčyti Įsakymą Nr. Ž48-491 vadovaujantis teisės aktų nuostatomis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 10 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010).

Pareiškėjas V. S. taip pat prašė priteisti jam turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., 6 d., nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Pagal ABTĮ 45 str., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas pateikė 2011 m. birželio 15 d. atstovavimo sutartį, kuria advokato padėjėjui T. B. buvo pavedama atstovauti pareiškėjo interesus (t. I, b. l. 19), taip pat pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodyta, kad buvo sumokėta 1600 Lt (t. II, b. l. 22).

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 44 str., 45 str. nuostatas, teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu. Suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet šių išlaidų detalų paskaičiavimą bei jų pagrindimą (ABTĮ 45 str. 1 d.). Nesant įrodymų pagrindžiančių faktiškai turėtas išlaidas teismas neturi pagrindo jas priteisti.

Išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir LR CPK) 98 str. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Teismo vertinimu, pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos nėra tinkamai detalizuotos, t. y. nenurodyta kokios sumos sumokėtos už konkrečius veiksmus (atskirai už dokumento surašymą, atstovavimą teisme), todėl pareiškėjo prašymas dėl teismo išlaidų nėra sprendžiamas. ABTĮ 45 str. 1 ir 2 d., be kita ko, nustato, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui išaiškinama, kad prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, su tinkamu išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, jis turi teisę paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

ABTĮ 44 str. 5 d. yra reglamentuota, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 d. nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai, todėl yra netenkinami ir trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 45 str., 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą tenkinti ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1810.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.