- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-30
- Bylos Nr.
- 1Sk-464
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- G. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. K. skundą dėl 2008 m. gruodžio 05 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas Marijampolės pataisos namų administracijos teikimas dėl nuteistojo G. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2008-05-22 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2006-09-28 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies iš dalies pridėta nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams su 1000 Lt. bauda.
Bausmės pradžia 2008-03-15. Bausmės pabaiga 2010-03-15. Anksčiau teistas 4 kartus.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008-12-05 nutartimi atmetė pataisos namų administracijos teikimą paleisti nuteistąjį iš bausmės atlikimo vietos lygtinai, nes šiuo metu G. K. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. K. skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-12-05 nutartį panaikinti ir Marijampolės pataisos namų administracijos teikimą patenkinti.
Skunde nuteistasis nurodo, kad bausmę atlieka paprastoje grupėje bei už nesunkų nusikaltimą, yra atlikęs 1/3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Du kartus yra baustas drausminėmis nuobaudomis, dėl kurių labai galisi, tačiau tai negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo, nes įstatyme nėra numatyta, kad asmenims, kurie turi nuobaudų negali būti taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos namų. Nagrinėjant teikimą, pataisos namų administracijos atstovas jį ir jo elgesį apibūdino teigiamai. Be to, nurodo, kad atlikdamas bausmę dirbo elektriku, turi sūnų, kurio išlaikymui kiekvieną mėnesį siunčia dalį uždirbtų pinigų. Vaiko motinos teisės yra atimtos, todėl jis yra vienintelis galintis pasirūpinti savo sūnumi. Išėjęs į laisvę turi galimybę pradėti dirbti ir pradėjęs dirbti galės rūpintis savo vaiku bei sumokėti priteistą baudą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. K. skundas atmetamas.
LR BVK 157 str. nustato, kad teismo gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų tik tie asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos yra pataisos priemonė nuteistajam, kuri taikoma atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į asmenybę, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį ( BVK 8 str.1d.). Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str.).
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir padarė teisingą išvadą, kad nuteistojo G. K. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BVK 157 str. nuostatas ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes priešingu atveju nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymas yra galimas, bet neprivalomas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nors nuteistasis G. K. atliko 1/3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, turi sūnų iki septynerių metų, tačiau drausmine tvarka baustas du kartus, nuobaudos galiojančios, charakterizuojamas neigiamai, psichologo išvadoje nurodyta, jog integracija į visuomenę gali būti apsunkinta. Nors skunde nurodyta, kad jis teikia materialinę pagalbą mažamečiui sūnui, tačiau Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis jis vaiku nesirūpino (b. l. 23). Be to, Marijampolės pataisos namų pažymoje apie siųstus pinigus nurodyta, kad G. K. iš savo asmeninės sąskaitos pinigų niekam nesiuntė (b. l. 27). Taip pat vaiko gimimas nesutrukdė jam daryti naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus, tai, kad bausmę atlieka trumpą laiko tarpą, į neatliktą paskirtos bausmės dalį, į bausmės paskirtį, daroma išvada, kad nuteistojo G. K. atžvilgiu negalima taikyti LR BVK 157 str. nuostatų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pataisos namų administracija nerekomenduoja jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Tai svarbi aplinkybė sprendžiant klausimą dėl BVK 157 str. taikymo.
Apylinkės teismas atsižvelgė į visas aplinkybes ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo nuteistąjį G. K. toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Nuteistąjį paleidus iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 364 str. 8 d. 1 p., BVK 157 str.
nutarė:
Nuteistojo G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 05 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.