- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-11
- Bylos Nr.
- I-1728-473/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04723-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Rytis Krasauskas, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- I. Š.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ryčio Krasausko ir Rūtos Miliuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. Š. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į I. Š. senelio J. K. valdytą žemę – 6,56 ha ir 5,91 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) pateikti; 2) atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises į išlikusį J. K. nekilnojamąjį turtą ir I. Š. bei J. K. giminystės ryšį, pateikti. Skunde nurodė, kad pareiškėjos ikisantuokinė pavardė – K., ji yra V. K., mirusio 1975-03-12 duktė ir J. K. anūkė. Pareiškėjos senelis J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) vietovėje nuosavybės teise valdė 6,56 ha ir 5,91 ha žemės, tačiau J. K. Antrojo pasaulinio karo metu, apie 1940–1941 metus išvyko gyventi į Lenkiją, kur mirė būdamas 80 metų amžiaus. Pareiškėja apie senelį turėjo mažai informacijos, tėvai apie jį nepasakojo. Pareiškėjos tėvas V. K. mirė 1975-02-17, kuomet pareiškėjai buvo 22 metai. Pareiškėjos motina J. K. mirė 2006-01-11. Pareiškėja 2014 metų pradžioje, tvarkydama šeimos archyvo dokumentus, rado senus mokėjimo kvitus su J. K. pavarde. Iš kvitų turinio suprato, kad mokėta buvo už žemę. Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą ir 2014-02-25 gavo atsakymą, kad J. K. turėjo (duomenys neskelbtini) žemės (šiuo metu tai (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2014-03-27 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių (toliau – Skyrius) su prašymu grąžinti senelio J. K. turėtą žemę. Skyrius 2014-04-03 pranešimu Nr. 48SD-(14.48.104)-3073 informavo pareiškėją, kad ji turi kreiptis į teismą dėl praleistų terminų prašymui atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko turėtą žemė atnaujinimo. Kadangi, buvusio savininko žemė buvo (duomenys neskelbtini) vietovėje (šiuo metu (duomenys neskelbtini), pareiškėja 2014-04-11 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrių su prašymu grąžinti senelio turėtą žemę. Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyrius 2014-05-09 pranešimu Nr. 43SD-(14.43.104.)-984 informavo pareiškėją, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko J. K. turėtą žemė niekam atkurtos nebuvo, tačiau pareiškėja praleido terminą prašymui pateikti, todėl turi kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškėja nedelsdama pradėjo ruošti dokumentus teismui, tačiau dėl savo ir sutuoktinio sunkios ligos kreiptis į teismą tuo metu nebuvo galimybės. Pareiškėjos sutuoktinis S. Š. nuo 2003 metų sirgo sunkia onkologine liga, ir buvo iš dalies darbingas, pareiškėja jį prižiūrėjo, paskutiniais gyvenimo metais S. Š. nesikeldavo iš lovos, negalėjo savimi pasirūpinti, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, sutuoktinis mirė 2010-09-09. Pareiškėją 2011 metų balandžio mėnesį ištiko galvos smegenų infarktas, nuo 2011-05-18 ji pripažinta iš dalies darbinga, jai nustatytas 40 proc. darbingumas, 2013 metais nustatytas 35 proc. darbingumas, 2014-09-18 pareiškėjai diagnozuota abipusė gonartrozė, dėl šios ligos ji sunkiai vaikšto. Dėl sunkių galvos smegenų bei kojų ligų ir kilusių komplikacijų pareiškėja nuolat gydosi ligoninėse ir reabilitacijos centruose. Sveikatos problemos apribojo pareiškėjos galimybę kreiptis į teismą iš karto po to, kai buvo gauti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių atsakymai į jos prašymus.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime (b. l. 71–75) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėja 2014-04-11 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyrių, prašydama pateikti informaciją apie nuosavybės teisių į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę (mišką) atkūrimą. Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyriaus 2014-05-09 raštu Nr. 43SD-(14.43.104.)-984 pareiškėja informuota, kad dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę (mišką) atkūrimo iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos (iki 2001-12-31) suinteresuoti asmenys nesikreipė ir Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino pabaigos (iki 2003-12-31) nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų nepateikė. Nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tuo atveju, kai pretendentai valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir tikslios informacijos dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuojančias nuostatas ir nustatytus terminus buvo skelbiama viešai, todėl suinteresuoti asmenys, pretenduojantys į nuosavybės teisių atkūrimą, apie tai galėjo ir turėjo žinoti. Pareiškėja delsė domėtis apie senelio iki nacionalizacijos valdytą žemę, elgėsi nerūpestingai, neatidžiai ir neapdairiai, todėl jos nurodyta priežastis negali būti pateisinama ir svarbi praleistam terminui atnaujinti. Pažymėtina, kad pareiškėja į archyvines įstaigas kreipėsi 2014 metais, o į teismą tik 2016 metais. Nėra pateisinama ir ta priežastis, jog jos vyras sirgo, pareiškėja juo rūpinosi bei pati yra prastos būklės. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuosavybės teisės atkuriamos turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jie šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Pareiškėja yra buvusio žemės savininko, kuris okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį, vaikaitė, taigi neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, kadangi ji nepatenka į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išklikusį nekilnojamąjį turtą, ratą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl to, ar priežastys, dėl kurių pareiškėja laiku nepateikė prašymo bei visų reikalingų nuosavybės teises į žemę ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų, yra laikytinos svarbiomis.
Iš 1949-05-27 išduoto Santuokos Liudijimo Nr. 103068 matyti, kad J. I. M. po santuokos su V. J. K. pasirinko vyro pavardę – K. (b. l. 10, 11).
Iš 1975-03-12 išduoto Mirties liudijimo I-OK Nr. 291417 matyti, kad V. K. 1975-02-17 mirė (b. l. 4, 5).
Iš 1953-02-26 išduoto Gimimo liudijimo Nr. 084356 matyti, kad I. K. tėvas yra V. K., motina – J. K. (b. l. 6, 7, 14, 15).
Iš 1971-10-23 Santuokos liudijimo I-OK Nr. 3266541 matyti, kad po sudarytos santuokos su S. Š., I. K. pasirinko vyro pavardę Š. (b. l. 8, 9, 12, 13).
Iš 2006-01-11 Mirties liudijimo AA Nr. 319089 matyti, kad J. K. mirė 2006-01-11 (b. l. 19).
Iš Vilniaus universiteto onkologijos instituto Išrašo iš gydymo stacionare istorijos Nr. 4839/09 matyti, kad S. Š. 2009-04-16 nustatyta gerklų karcinoma (b. l. 35).
Iš VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės Neurochirurgijos skyriaus pareiškėjos epikrizės matyti, jog pareiškėja nuo 2011-04-21 iki 2011-04-29 gydyta dėl galvos smegenų infarkto (b. l. 51).
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, atsakydamas į I. Š. 2014-02-25 prašymą, 2014-03-20 pažymoje Nr. R4-422 Apie nekilnojamąjį turtą nurodė, kad 5-osios mokesčių inspekcijos Vilniuje Apskrities žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde yra: Vilniaus-Trakų apskrities Šalčininkų valsčiaus žemės sklypų 1935 metų sąrašas, kuriame įrašytas K. (K.) J., (duomenys neskelbtini) vietovėje turėjęs 6 deš. Ir 5,4 deš. žemės; Vilniaus-Trakų apskrities Šalčininkų valsčiaus Halinska (Halinskiej) gromados žemės sklypų 1938-07-27 sąrašas, kuriame įrašytas K. (K.) J., (duomenys neskelbtini). vietovėje (osad.), turėjęs 6,56 ha ir 5,91 ha žemės; Vilniaus apskrities viršininko archyviniame fonde, Jašiūnų valsčiaus pieno gamintojų sąraše (lydraščio data – 1941-10-21) įrašytas Girininkų I kaimo gyventojas K. J., skiltyje „Valdomas naudojamos žem. plotas ha“ įrašyta „8“; Lietuvos statistikos vadybos archyvinieme fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose, Vilniaus apskrities Jašiūnų valsčiaus Girininkų I kaimo gyventojo K. J., Juzės s., buto-ūkio lape įrašyti: K. J., g. 1898 m., šeimos galva, ūkininkas, šeimininkas be samdinių, skiltyje „Darbovietės (įstaigos, įmonės, ūkio) pavadinimas“ įrašyta „žemės ūkis“, žmona K. J., g. 1899., sūnus K. A., g. 1931 m., duktė K. J.., g. 1930 m., duktė Z., g. 1932 m., duktė V., g. 1934 m. sūnus E., g, 1938 m., sūnus Z., g. 1942 m. (b. l. 20, 21).
Skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2014-03-27 prašymą, 2014-04-03 raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-30 „Dėl informacijos pateikimo“ išaiškino pareiškėjais teisę kreitis į teismą su prašymu atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (b. l. 23, 24).
Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyrius, atsakydamas į 2014-04-11 pareiškėjos prašymą, 2014-05-09 rašte Nr. 43SD-(14.43.104.)-984 „Dėl informacijos pateikimo“ pranešė, kad dėl nuosavybės teisių į buvusių savininkų I. M. ar J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę (mišką) iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos (iki 2001-12-31) suinteresuoti asmenys nesikreipė ir iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino pabaigos (iki 2003-12-31) nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusius savininku patvirtinančių dokumentų nepateikė. Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyrius išaiškino pareiškėjai, kad pagal nuo 2004-10-26 galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (b. l. 22).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad ne Lietuvos valstybė neteisėtai nacionalizavo ar kitais neteisėtais būdais nusavino savininkų turtą. Taigi, siekiant bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, buvo pasirinkta ne restitutio in integrum, bet ribota restitucija. Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybes teisės, ir visos visuomenės interesų (Konstitucinio Teismo 2007-09-06 nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-202/2010), kad, pasirenkant ribotos restitucijos būdą, nustatant nuosavybės teisių atstatymo sąlygas bei tvarką, buvo siekiama atsižvelgti į pakitusias socialines ir teisines realijas bei užtikrinti, kad atstatant vienų asmenų teises nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 1995-06-20 nutarimą). Todėl Lietuvos Respublikos Konstitucija neįtvirtina besąlyginio nuosavybės teisių tęstinumo imperatyvo. Be to, įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atstatymo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 1998-06-18 nutarimas).
Analogiškos pozicijos dėl nuosavybės teisių tęstinumo ir nuosavybės atkūrimo proceso apimties bei ribų laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT). EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis negarantuoja teisės kaip tokios atkurti nuosavybę (2003-03-06 sprendimas Jasiūnienė prieš Lietuvą (pareišk. Nr. 41510/98) arba teisės įgyti nuosavybę. Be to, Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis valstybėms narėms neįtvirtina jokių apribojimų nustatant nuosavybės atkūrimo apimtį ir sąlygas, pagal kurias jos sutinka atkurti nuosavybės teises buvusiems savininkams (2004-09-04 sprendimas Kopecky prieš Slovakiją (pareišk. Nr. 44912/98).
Įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus: prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikti iki 2003-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (LVAT 2008-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-912/2008, 2009-04-29 nutartis administracinėje byloje A63-529/2009, 2009-07-09 nutartis administracinėje byloje A146-772/2009).
Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
LVAT taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (LVAT 2010-09-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-18/2010). Įtvirtintas teisinis reguliavimas taip pat lemia tai, kad įrodinėjimo, kad Atkūrimo įstatymo nustatyti terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, našta tenka šiuos terminus praleidusiam ir prašymą dėl terminų atnaujinimo padavusiam asmeniui (LVAT 2015-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-767-858/2015).
Be to, teismų praktikoje, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, vertinama, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Sprendžiant šį klausimą taip pat privaloma nustatyti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, t. y. kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LVAT 2012-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2420/2012).
Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (LVAT 2010-09-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-18/2010).
Pareiškėja prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymui paduoti iš esmės grindė tuo, kad šį terminą praleido dėl to, kad tik 2014 metų pradžioje, tvarkydama šeimos archyvo dokumentus, rado senus mokėjimo kvitus su J. K. pavarde ir iš kvitų turinio suprato, kad buvo mokėta už žemę. Į teismą negalėjo kreiptis anksčiau dėl jos ir jos sutuoktinio sunkios sveikatos būklės.
Pareiškėjos nurodyta terminų praleidimo priežastis, šiuo atveju nežinojimas apie J. K. turėtą žemę, iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio. Ji yra susijusi su pareiškėjos subjektyviu situacijos vertinimu bei jos pačios subjektyviu pasirinkimu, kaip elgtis (domėtis ar nesidomėti nuosavybės teisių atkūrimo procesu bei savo giminės istorija ir buvusia turtine padėtimi). Pagal LVAT praktiką, nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių (LVAT 2009-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-505/2009). Tarpusavio ryšių stoka, nebendravimas nuosavybės teisių atkūrimo klausimais, nepasidalijimas turima informacija bei dokumentais – subjektyvaus pobūdžio faktinės aplinkybės, priklausančios nuo asmens valios, jo siekio inicijuoti, puoselėti, stiprinti socialinius ryšius su giminaičiais, artimaisiais ir kitais visuomenės nariais (LVAT 2009-03-04 nutartis administracinėje byloje A556-299/2009). Pasirinktas pasyvus elgsenos variantas paprastai nėra pateisinamas.
Pareiškėjos nurodoma termino praleidimo priežastis – atsitiktinis sužinojimas tvarkant šeimos archyvą apie J. K. turėtą žemę, kolegijos nuomone, yra subjektyvaus pobūdžio priežastis. Tokios informacijos gavimas yra siejamas su atsitiktinumo faktoriumi, kurio atsiradimas nėra įtakojamas paties asmens aktyvių veiksmų bei liudija apie asmens pasyvumą. Kaip minėta, nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 metais ir jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, keitimai ne kartą viešai aptarti, svarstyti, aiškinti. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl visi suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti. Žinodama apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir tinkamai rūpindamasi savo interesais, pareiškėja turėjo galimybę pasidomėti protėvių turėta nuosavybe. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat yra numatyta galimybė asmenims kreiptis nustatyta tvarka dėl informacijos į archyvo institucijas ir išsiaiškinti jiems reikšmingus faktus (LVAT 2009-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-180/2009). Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėja, elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki įstatymo nustatytų terminų pabaigos. Pažymėtina, jog bylos medžiaga patvirtina, kad į Lietuvos centrinį valstybės archyvą pareiškėja kreipėsi tik 2014-02-25, duomenų apie tai, kad iki prašomo atnaujinti termino pasibaigimo ji ėmėsi priemonių išsiaiškinti, ar iki nacionalizacijos J. K. priklausė žemė, ar (tokių duomenų nesant) kreipėsi į teismą dėl atitinkamų juridinių faktų nustatymo, bylos medžiagoje nėra.
Pažymėtina ir tai, kad LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, ne kartą yra konstatavęs, kad asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, sveikatos būklė, garbus amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis, šios aplinkybės turi būti įvertintos kartu su kitomis reikšmingomis terminui atnaujinti aplinkybėmis, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą. Taip pat ne kartą buvo konstatuota, kad asmens liga svarbia termino praleidimo priežastimi gali būti pripažinta tik tuo atveju, jeigu ji buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galimybes tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo dokumento surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu (LVAT 2014-09-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1389/2014).
Pareiškėjos teigimu, jos ir jos sutuoktinio sveikatos būklė taip pat sąlygojo nustatyto termino praleidimą, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis matyti, kad po to, kai 2014 metais tvarkydama šeimos archyvą ji rado senus mokėjimo kvitus su J. K. pavarde ir iš kvitų turinio suprato, kad mokėta buvo už žemę, jos sutuoktinis jau buvo miręs. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėją 2011 metais buvo ištikęs galvos smegenų infarktas, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad po 2014 metų jos būklė būtų tokia sunki, jog ji pati ar per pasamdytą atstovą negalėtų išreikšti savo valios, arba, kad dėl fizinių galimybių negalėtų pati dokumento surašyti ir pasiųsti jį paštu arba pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ilgus teisės aktų nustatytus nuosavybės teisių atkūrimo proceso terminus, į prašyme nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėjos nurodytos priežastys nėra pakankamas ir savarankiškas pagrindas atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus, todėl pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į I. Š. senelio J. K. valdytą žemę – 6,56 ha ir 5,91 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), pateikti ir prašymą atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį J. K. turtą ir I. Š. bei J. K. giminystės ryšį, pateikti, atmeta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos I. Š. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.