- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-16
- Bylos Nr.
- 2S-1996-275/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01432-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. K.
- Skolininkas
- L. D.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. K. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (išieškotojo) UAB „Ūkio banko lizingas“ prašymą skolininkei L. D. (K.), suinteresuotiems asmenims L. K., antstolei M. L. dėl turto dalies nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas (išieškotojas) prašė nustatyti, jog L. D. (K.) L. K. pajamose, gaunamose iš darbo santykių, priklauso ½ turto dalis. Paaiškino, kad antstolės M. L. 2014-03-21 patvarkyme dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo (vykd. byla Nr. 0007/13/00084) nurodyta, kad antstolės M. L. kontoroje yra vykdomoji byla pagal 2012-12-06 Kaišiadorių r. apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-1620-840 dėl 1760,06 Lt išieškojimo iš L. D. (Kosteckos). Skolininkės vardu transporto priemonių ir kito turto nėra registruota, piniginių lėšų banko sąskaitose nėra, skolininkė VSDFV duomenimis nedirba. Kadangi skolininkė 2012-04-21 sudarė santuoką su L. K., kuris gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš UAB „Vilma“, todėl išieškotojas, nepraleisdamas nustatyto 30 d. termino, kreipėsi su prašymu į teismą nustatyti, kad skolininkei L. D. (K.) L. K. pajamose, gaunamose iš darbo santykių, priklauso ½ turto dalis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2014-07-01 nutartimi nustatė, kad skolininkei L. D. (K.) priklauso ½ dalis jos sutuoktinio L. K. pajamų, gaunamų iš darbo santykių. Konstatavo, kad išieškotojo pareikštas reikalavimas atitinka CK 3.117 str. 1 d. nustatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, todėl šis prašymas teismo tenkintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo L. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-07-01 nutartį ir UAB „Ūkio banko lizingas“ pareiškimą skolininkei L. D. (K.), suinteresuotiems asmenims L. K., antstolei M. L. dėl skolininko turto dalies nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė prievolės pobūdžio, t.y. ar ji asmeninė, ar bendra. Byloje, kurioje iš skolininkės priteista skola, apeliantas nedalyvavo ir nežino, kokiu pagrindu išduotas teismo įsakymas. Prievolė kreditoriui galėjo atsirasti tiek iki santuokos, tiek santuokos metu ir gali būti susijusi su šeimos ūkio išlaikymu. Apeliantas įrodyti, kad reikalavimui tenkinti iš bendro turto nėra CK 3.109 str. nustatytų pagrindų, galėtų tik tuo atveju, jei byla būtų nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiems sutuoktiniams kaip atsakovams.
2. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad skolininkei priklauso ½ dalis jos sutuoktinio darbo užmokesčio, nenustatė, koks turtas yra įgytas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas turėjo nustatyti skolininkės dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, kad antstolė iš skolininkės L. D. (K.) vykdo skolos išieškojimą pareiškėjui UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. teismo įsakymą Nr. L2-1620-840 dėl 1760,06 Lt skolos išieškojimo. Nustatyta, kad skolininkės vardu transporto priemonių ir kito turto nėra registruota, piniginių lėšų banko sąskaitose nėra, skolininkė VSDFV duomenimis nedirba, skolininkė 2012-04-21 sudarė santuoką su L. K., dėl to pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. CK 3.87 str. numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios.
Atmestini apelianto argumentai, kad negalima išieškojimo nukeipti į jo darbo užmokestį, nes išieškotojas pareiškimą skolos priteisimo buvo pateikęs tik skolininkei ir teismo sprendimo dėl apelianto nėra. Kaip jau minėta, vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Antstolis vykdomojoje byloje nustatė, kad skolininkė neturi asmeninio turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, todėl yra pagrindas teigti, jog išieškojimas nukreiptinas į skolininkės nuosavybę, bendrą su kitais asmenimis, t. y. į bendrą jungtinę skolininkės ir jos sutuoktinio nuosavybę. Vadovaujantis tuo, jog, minėta, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK3.88 str. 1 d. 5 p.), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatė, jog ½ dalis skolininkės sutuoktinio L. K. darbo užmokesčio bei jam prilygintų išmokų bei davinių dalies priklauso skolininkei. Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininkės sutuoktinio asmeninio turto, o iš skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t.y. nekeliamas klausimas dėl sutuoktinio kaip bendraatsakovo solidariosios atsakomybės, todėl apelianto atskirojo skundo argumentai, susiję su skolininkės prievolės pareiškėjui pobūdžiu, atmestini kaip nesusiję su šios bylos dalyku.
Apeliantas, vadovaudamiesi CK 3.118 str. 1 d., nurodo, kad norint padalinti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas privalo nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno bei kito asmeninį turtą. Tik tada galima nustatyti vieno sutuoktinio dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje. Tačiau šie apelianto argumentai atmestini, kadangi nagrinėjamu atveju yra nustatoma skolininko turto dalis, esanti bendroje sutuoktinių nuosavybėje, išieškojimo procese, o ne dalinamas sutuoktinių bendrai įgytas visas turtas, todėl minėta CK norma nėra taikytina. Civilinio proceso kodekso 667 straipsnyje reglamentuota tvarka, pagal kurią vykdymo procese nustatoma skolininkui priklausanti dalis turte, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė. Šio straipsnio tikslas – teisiškai individualizuoti skolininkui priklausančią turto dalį taip, kad iš jos galėtų būti vykdomas išieškojimas. Šiame straipsnyje nenumatytas skolininko viso turto, priklausančio su kitais asmenimis, bei asmeninės nuosavybės į turtą nustatymas, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismui kyla pareiga nustatyti visą bendrą sutuoktinių turtą ir tik tada nustatyti skolininko dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pagrindų, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, atskirajame skunde nurodytais motyvais nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.