- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- I1-3324-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00460-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Nacionaliniam, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovės atstovė, VMVT), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–3) nurodė, kad jis 2019 m. balandžio 23 d. su prašymu kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 2019 m. gegužės 7 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jam pateikė atsakymą, kuris visai jo netenkino. Skunde nurodė, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikė visiškai jo nedominančią ir jam neaktualią informaciją ir atsakyme neužsiminė apie konkretų jo prašyme suformuluotą klausimą. Skunde pažymėjo, kad, negavęs atsakymo į savo rašytiniame prašyme užduotą klausimą, jis sugaišo laiką, patyrė nervinį stresą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, todėl sutriko miegas ir pablogėjo bendravimas su aplinkiniais.
Atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 10–13) ir nurodė, jog Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus maisto tvarkymo skyriuje patiekalų gamyba nevykdoma, patiekalai atvežami iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus maisto tvarkymo skyriaus, kuriame veiklą pagal sutartį vykdo VšĮ „Bruneros“. Nurodė, kad VšĮ „Bruneros“ atlieka savikontrolės maisto laboratorinius tyrimus. Pažymėjo, kad paskutiniai VšĮ „Bruneros“ maisto laboratoriniai tyrimai Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo atlikti 2019 m. kovo 6 d. Atsakovės atstovė nurodė, jog pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, kad patiekalų dirbantiems vyrams energinė vertė atitinka fiziologines mitybos normas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš jo netenkinusio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atsakymo.
Byloje nustatyta, jog V. J. 2019 m. balandžio 23 d. su prašymu (b. l. 15) kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentą (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras), kuriame buvo prašoma ištirti dirbančių vyrų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus nuteistųjų valgyklos maisto davinio energinę vertę. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2019 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 2-(12 4.80E)2-21137 „Dėl prašymo persiuntimo“ persiuntė VMVT Kauno valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai 2019 m. balandžio 23 d. pareiškėjo prašymą „Dėl maisto davinio energetinės vertės nustatymo“, kuriuo buvo prašoma ištirti dirbančių vyrų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus nuteistųjų valgyklos maisto davinio energinę vertę.
Pažymėtina, kad VMVT, vadovaudamasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 9.2.3 papunkčiu, pagal kompetenciją kontroliuoja Krašto apsaugos ministerijos ir krašto apsaugos sistemos institucijų, Vidaus reikalų ministerijos ir vidaus reikalų statutinių įstaigų, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir jų teritorijose esančių maisto tvarkymo subjektų atitiktį maisto saugos ir maisto tvarkymo reikalavimams. VMVT tiria vartotojų, jų organizacijų, kitų suinteresuotų įstaigų ir organizacijų skundus dėl maisto, neatitinkančio saugos, kokybės, ženklinimo, informacijos apie prekes, įskaitant kainų nurodymą, teikimo ir kitų privalomųjų reikalavimų, nesaugių maisto tvarkymo paslaugų teikimo; analizuoja vartotojų skundus, atlieka jų stebėseną (Nuostatų 8.1 ir 8.2 punktai).
Pareiškėjas 2019 m. balandžio 23 d. prašyme Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentui nurodė, jog jis yra maitinamas pagal dietinį valgiaraštį ir prašė ištirti dirbančių vyrų maisto davinio energinę vertę.
Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir 2019 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 33S-(33.6.)-703 „Dėl prašymo persiuntimo“ (toliau –Atsakymas) pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus maisto tvarkymo skyriuje patiekalų gamyba nevykdoma, patiekalai atvežami iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus maisto tvarkymo skyriaus, kuriame veiklą pagal sutartį vykdo VšĮ „Bruneros“. Atsakovės atstovė Atsakyme pareiškėjui nurodė, jog Kauno VMVT kartu su Kaišiadorių VMVT 2018 m. lapkričio 20 d. atliko planinį 3-iojo sektoriaus maisto tvarkymo skyriaus patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad nuteistųjų maitinimas vykdomas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais. Atsakymu pareiškėjas buvo informuotas, jog, vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“, 16 punktu, du kartus per metus turi būti atlikti maisto laboratoriniai tyrimai, taip pat jog, vadovaujantis VšĮ „Bruneros“ Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus 2019 m. kovo 6 d. maisto tyrimo protokolu, patiekalų dirbantiems vyrams energinė vertė atitinka fiziologines mitybos normas.
Pareiškėjas skunde tvirtino, jog VMVT neatsakė į jo skundą ir dėl gauto Atsakymo jis patyrė neturtinę žalą.
Vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“, 16 punktu, kalinimo įstaiga bent vieną kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintų valgiaraščių 2 priedą „Dirbančių vyrų 31 dienos maisto davinio cheminė sudėtis“ 6-os dienos (2019 m. kovo 6 d. atliktas patikrinimas) kaloringumas (kcal) turi būti 3506 kcal, o pagal Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Tyrimų protokolą Nr. 1-19/06229/1 CH (b. l. 17) ir pridėjus 10 procentų leistiną nuokrypį rasta 3542 kcal. Atsakyme pareiškėjui nurodyta, kad patiekalų dirbantiems vyrams energinė vertė atitinka fiziologines mitybos normas.
VMVT adresuotų skundų nagrinėjimo tvarka reglamentuota Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakyme Nr. B1-790 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir jų aptarnavimo valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ir jai pavaldžiose įstaigose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl prašymų nagrinėjimo tvarkos). Teismas taip pat akcentuoja, kad ginčo situacijoje turi būti taikomos ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) principinės nuostatos, nes atsakovė yra viešojo administravimo subjektas.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-3061-858/2015 ir Nr. eA-3706-756/2016) yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Teismas, įvertinęs atsakovės atstovės Atsakymą į pareiškėjo 2019 m. balandžio 23 d. skundą (b. l. 15), daro išvadą, kad jis atitinka principines Įsakymo dėl prašymų nagrinėjimo tvarkos ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Darytina išvada, kad į pareiškėjo skundo argumentus atsakyta išsamiai, motyvuotai ir laiku (per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo (Įsakymo dėl prašymų nagrinėjimo tvarkos 31 punktas), pagal VMVT kompetenciją, išvados pagrįstos teisės aktų nuostatomis, todėl VMVT 2019 m. gegužės 7 d. raštas Nr. 33S-(33.6.)-703 „Dėl prašymo persiuntimo“ yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad gavęs VMVT Atsakymą jis patyrė nervinį stresą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, depresiją, pablogėjo miegas ir pan.
Kaip minėta, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. gegužės 7 d. raštas Nr. 33S-(33.6.)-703 „Dėl prašymo persiuntimo“ teisėtas ir pagrįstas, nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.