Teisora
Registruotis

Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2022-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-986-743/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-30
Bylos Nr.
1-986-743/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Nukentėjusysis
A. P.
Kaltinamasis
M. A., R. B., V. P.
Advokatai
Albinas Miliauskas, Mečislovas Norvaišas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-986-743/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09544-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.4.4.1; 1.1.4.4.2; 1.1.4.5.1; 1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4;1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 1.2.6.1.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 30 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,sekretoriaujant Samantai Stankevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei,nukentėjusiajam A. P.,kaltinamajam M. A., jo gynėjui advokatui Albinui Miliauskui,kaltinamajam R. B., jo gynėjui advokatui Arvydui Gudui,kaltinamajam V. P., jo gynėjui advokatui Mečislovui Norvaišui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 2017 m. liepos 28 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 18 minimalių gyvenimo lygių (toliau – ir MGL) dydžio (677,88 Eur ) bauda;

2) 2017 m. spalio 23 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, BK 64 straipsnio 1–2 dalis, bausmę subendrinus su 2017 m. liepos 28 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – 40 parų arešto ir 18 MGL (677,88 Eur) bauda;

3) 2019 m. lapkričio 4 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64 straipsnio 1–2 dalis, bausmė subendrinta su 2017 m. spalio 23 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – aštuoni mėnesiai laisvės apribojimas, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir 18 MGL (677,88 Eur) bauda;

4) 2020 m. vasario 25 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, bausmė subendrinta su 2019 m. lapkričio 4 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies sudedant, nustatyta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas septyniems mėnesiams ir 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda;

5) 2021 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu vieneriems metams; pritaikius BK 64¹, straipsnį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1–2 dalimis bausmę subendrinus su 2020 m. vasario 25 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžio paskirta bausme, nustatyta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas devyniems mėnesiams ir devyniolikai dienų su 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda;

6) 2022 sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 242 straipsnį terminuotu laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, BK 64 straipsnio 1–2 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas penkiems mėnesiams ir dvylikai dienų su 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda;

7) 2022 m. liepos 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 135 straipsnio 1 dalį; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalims, paskirtos bausmės subendrintos su 2022 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant, nustatyta subendrinta bausmė – aštuoneri metai trys mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo su 18 MGL (677,88 Eur) bauda, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje.

R. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, teistas:

1) 2020 m. liepos 20 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį keturiais mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. iš viso 120 val., visuomenės labui; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje.

V. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. 2022 m. kovo 20 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, kilusio konflikto metu, smūgiavo vieną kartą kumščiu A. P. į veidą ir taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdelės ir kraujosruvos apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje.

M. A., R. B. ir V. P., veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atėmė žmogui laisvę, kai nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, o būtent: 2022 m. kovo 20 d. apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kieme, M. A. vieną kartą ranka smūgiavo nukentėjusiajam A. P. į veidą, nutempė jį prie automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir įstūmė į automobilio bagažinę; tęsdami nusikalstamą veiką, taip neteisėtai atėmus nukentėjusiajam laisvę, automobiliu ,,Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. P., nuvežė A. P. į tiksliai nenustatytą vietą Lazdijų r. sav., kur M. A. ir R. B., paėmę nukentėjusįjį už rankų ir kojų, iškėlė iš automobilio bagažinės, R. B. smūgiavo nukentėjusiajam vieną kartą į dešinį šoną, M. A. smūgiavo vieną kartą A. P. į kairį šoną, jį vėl įkėlė į automobilio bagažinę ir, vairuojant V. P., kelionės metu R. B. sudavus A. P. ne mažiau dešimt smūgių kumščiu į galvos sritį, apie 22 val. atvežė nukentėjusįjį į Lazdijų m., kur (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), M. A. ir R. B. ištraukė nukentėjusįjį iš automobilio bagažinės, M. A. sudavus nukentėjusiajam ne mažiau du smūgius į galvos sritį, M. A. ir R. B. įspyrus nukentėjusiajam apie dešimt kartų į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą ir dėl poodinių kraujosruvų už kairės ausies, kaktos kairėje ir dešinės mentės srityje, paviršinių odos nubrozdinimų juosmens abiejuose pusėse padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, atėmė A. P. laisvę.

Kaltinamasis M. A. kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad 2022 m. kovo 20 d. nuo ryto vartojo alkoholį pas V. P., todėl tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Prisimena, kad baigus vartoti alkoholį, jis paprašė V. P., kad jis jį nuvežtų į Lazdijus, buvo užsukęs pas A. P., po to pas R. B. Neprisimena, ar tarp V. P. ir A. P. buvo kažkoks konfliktas, tačiau kažkuriuo metu tarp jo ir A. P. įvyko konfliktas, jis jam sudavė ranka vieną kartą per veidą, nutempė iki V. P. automobilio ,,Ford Galaxy“, įdėjo į bagažinę ir liepė V. P. važiuoti. Jis sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje, R. B. sėdėjo automobilio gale, o A. P. buvo automobilio bagažinėje. Kur tiksliai važiavo jis neprisimena, kažkuriuo momentu sustojo, iškėlė A. P. iš automobilio bagažinės, nunešė į griovį, kur sudavė vieną smūgį, tačiau kur pataikė, neprisimena. Po kurio laiko visi trys – jis, V. P. ir R. B., parnešė A. P. į automobilį ir važiavo toliau. Sustojus Lazdijų mieste, tikslios vietos neprisimena, iškėlė A. P. iš automobilio. Ar A. P. sudavė smūgius Lazdijų mieste jis neprisimena, tačiau taip galėjo būti. Ar R. B. sudavė smūgius A. P. jis nematė. Dėl šio įvykio jis nuoširdžiai gailisi (t. 5, b. l. 28–29).

Kaltinamasis R. B. kaltu visiškai prisipažino, paaiškino, kad 2022 m. kovo 20 d. apie 19.30 val. pas jį atvažiavo M. A., V. P. ir A. P. Visi pas jį atvažiavo V. P. vairuojamu automobiliu ,,Ford Galaxy“ ir pasiūlė jam išgerti. Jis sutiko, gėrė degtinę pas jį namuose, alkoholio negėrė tik V. P., kuris vairavo automobilį. Po kurio laiko išėjo į kiemą parūkyti. V. P., nuėjęs prie automobilio, pamatė automobilyje išlietą alų, grįžęs dėl to papriekaištavo A. P. ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu V. P. sudavė vieną smūgį A. P. į veidą. Po smūgio A. P. susiėmė už burnos.

Po konflikto gėrė toliau, maždaug po 30 min., jie vėl išėjo į kiemą. A. P. norėjo eiti namo, tačiau jie neleido, M. A. liepė kišti A. P. į bagažinę, todėl jis nutempė A. P. prie V. P. automobilio, kažkas atidarė bagažinę ir jis įstūmė A. P. į bagažinę, bagažinę uždarė, nors A. P. ir priešinosi. V. P. vairavo, M. A. sėdėjo automobilio priekyje, keleivio sėdynėje, o jis sėdėjo automobilio gale. Susėdę jie išvažiavo prie link (duomenys neskelbtini) kaimo, tačiau kur tiksliai nežino, kur važiuoti nurodinėjo M. A., sakė, kad važiuoja skandinti A. P. Pavažiavus sustojo, prie kelio buvo krūmai, kažkas panašaus į nendres, todėl mano, kad buvo sustoję netoli ežero. Išlipę iš automobilio, bandė ištraukti iš jo A. P., tačiau jis priešinosi. Po kiek laiko jiems pavyko jį išimti iš bagažinės, jie turbūt trise jį nunešė į griovį, numetė ant žemės. Nešant jis sudavė A. P. vieną kartą kumščiu į dešinį šoną, matė, kaip smūgį į kairį šoną sudavė ir M. A. Po kiek laiko A. P. vėl parnešė į automobilį ir išvažiavo link Lazdijų. Kažkurio momentu M. A. nuavė vieną A. P. batą ir įmetė į automobilio vidų. Kol važiavo į Lazdijų miestą, jis A. P., gulinčiam bagažinėje, sudavė ne mažiau dešimt smūgių į galvą. Atvažiavus į, prie (duomenys neskelbtini) namo, kur yra įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) prekybos centro sandėlį, jie sustojo, jis su M. A., išėmė A. P. iš automobilio, pasistatė prie automobilio ir M. A. sudavė jam du smūgius į galvą, po kurių A. P. nukrito. Jam parkritus, jis su M. A. jį spardė. Vėliau A. P. paliko ir jie išsiskirstė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos, jis gailisi, atsirašė nukentėjusiojo (t. 5, b. l. 29).

Kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad 2022 m. kovo 20 d., apie 19 val. jis jam priklausančiu automobiliu ,,Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su M. A. ir A. P. nuvažiavo pas R. B. į (duomenys neskelbtini). Ten buvo geriamas alkoholis. Apie 19.30 val. jis išėjo į kiemą, nuėjo iki automobilio ir pamatė, kad viduje A. P. buvo priliejęs alaus. Jis dėl to lauke priekaištavo A. P., tarp jų kilo konfliktas ir jis sudavė vieną smūgį kumščiu A. P. į veidą. Jam pradėjo bėgti kraujas iš lūpos.

Konfliktui nurimus jis, R. B. ir M. A. nuėjo į namo vidų. Ten pabuvę apie valandą, t. y. apie 20.25 val. išėjo į kiemą, kur įvyko kažkoks konfliktas tarp M. A., R. B. ir A. P., kurio metu M. A. sudavė A. P. vieną smūgį į veidą, įdėjo jį į jam priklausančio automobilio ,,Ford Galaxy“ bagažinę ir liepė jam juos vežti. Jis sutiko, M. A. sėdėjo automobilio priekyje, o R. B. – automobilio gale, A. P. buvo automobilio bagažinėje. M. A. sakė, kur važiuoti, jie važiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo, privažiavęs pastatą, kur buvo senas pasienio rinktinės štabas, pasuko į kairę ir važiavo keliuku. Tuomet M. A. liepė sustoti. Jam sustabdžius automobilį, M. A. ir R. B. išlipo, iškėlė A. P., jis pats padėjo R. B. ir M. A. nešti A. P. į griovį. Nešant matė, kaip M. A. ir R. B. ranka sudavė po vieną smūgį į šonus A. P. Vėliau vėl parnešė A. P. prie automobilio, jis padėjo įkelti jį atgal į automobilį, A. P. batus jis taip pat įdėjo į bagažinę. Tada važiavo link Lazdijų miesto, M. A. sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje, o R. B. automobilio gale. Jie nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), kur jis sustojo, R. B. su M. A. išlipo iš automobilio ir išėmė A. P. iš bagažinės. Kuomet jie iškėlė A. P. iš automobilio, M. A. dar sudavė du smūgius A. P. ir jis nukrito. Jis tada nuvažiavo ir juos paliko. Dėl padarytų nusikalstamų veikų jis gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, tai jam pamoka, kad taip elgtis negalima (t. 5, b. l. 29–30).??

Nukentėjęs A. P. patvirtino, kad 2022 m. kovo 20 d. apie 19.20 val. pas jį į namus atvažiavo M. A. su dar vienu asmeniu, kaip vėliau sužinojo, V. P., pasiūlė išgerti su jais alkoholio. Jis sutiko, jie nuvažiavo pas R. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini), bevažiuodamas V. P. vairuojamu automobiliu, jis gėrė alų. Nuvažiavus pas R. B., jo namuose gėrė degtinę, po to išėjo į kiemą parūkyti. Išėjus į kiemą, V. P. nuėjo prie savo automobilio, grįžęs pradėjo jam priekaištauti, kad neva jis sulaistė alumi jo automobilio vidų. Kažkiek apsižodžiavus, V. P. kumščiu jam sudavė vieną smūgį į lūpas. Po šio smūgio jis jautė fizinį skausmą, tačiau nieko nesakė, vėl grįžo į namą ir toliau gėrė. Prie stalo pastebėjo, kad visi trys – V. P., M. A. ir R. B., buvo agresyviai nusiteikę, jį įžeidinėjo ir stumdė. Po kiek laiko, visi išėjo parūkyti, jis nusprendė eiti namo. Tačiau jie jam neleido išeiti, jį pagavo, nutempė į automobilį, su kuriuo buvo atvažiavęs V. P., ir paguldė į automobilio bagažinę. Jis bandė priešintis, nenorėjo lipti į automobilį, tačiau jie buvo stipresni. Kuomet jie paguldė jį į automobilį, visi trys sulipo į automobilio vidų, V. P. vairavo, M. A. sėdėjo priekyje, o R. B. – gale. V. P. pradėjo važiuoti, bevažiuojat, M. A. jį gąsdino, kad paskandins. Kažkiek pavažiavus, automobilis sustojo prie kažkokio vandens telkinio, visi trys išlipo iš automobilio, atidarė bagažinę ir ištempė jį į lauką. Jis bandė priešintis, bijojo. Ištempę iš automobilio, M. A. ir R. B. jį paėmė už šonų, V. P. paėmė jį už kojų ir visi nunešė link vandens. Jis prašė jį paleisti, M. A. kumščiu sudavė jam vieną smūgį į kairį šoną, vieną smūgį kumščiu į dešinį šoną sudavė ir R. B., jis jautė fizinį skausmą. Po to, jie jį vėl nutempė į automobilį, įdėjo į bagažinę, vėl kažkur važiavo. Bevažiuojant, R. B. jam sudavė ne mažiau dešimt smūgių kumščiu į galvą. Po kurio laiko sustojo, jie išlipo iš automobilio ir jį ištraukė iš bagažinės, pastatė prie automobilio šono, M. A. sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius rankomis į galvą, jis nukrito, tuomet M. A. ir R. B. pradėjo jį spardyti į šonkaulius ir nugarą, buvo ne mažiau kaip dešimt smūgių. Po kiek laiko kelionės, jie jį paleido Lazdijų m., jis bėgo link namų, sutiko policijos pareigūnus ir jiems papasakojo apie įvykį. Prisimena, kad kažkurio metu, kaip jį tempė iš automobilio, numovė jam batus. Tą vakarą jis avėjo juodos spalvos, New Balance firmos batai, kurie yra 44,5 dydžio (t. 1, b. l. 148–150, 159–162, 167–170, 175-177). Dėl šio įvykio A. P. pateikė protokolą–pareiškimą, kuriuo išsakė reikalavimą nubausti asmenis įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 1–12).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad A. P. atpažino V. P. kaip asmenį, kuris jam smūgiavo vieną kartą į lūpas; taip pat kaip asmenį, vairavusį automobilį, kurio bagažinėje jis buvo vežiojamas, taip pat jį už kojų nešusį link vandens (t. 1, b. l. 182–192).

Liudytoja J. A. patvirtino, kad M. A. yra jos brolis, 2022 m. kovo 20 d. ji buvo pas mamą namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 21 val. išvažiavo iš namų, sugrįžo apie 22.30 val. Sugrįžusi kieme pamatė savo brolį M. A. ir R. B., matėsi, kad jie neblaivūs. Jie jos paprašė juos nuvežti į (duomenys neskelbtini), nes ten kažkuris buvo palikęs telefoną. Ji sutiko, išvažiavus iš Lazdijų miesto, maždaug už 10 km, neprivažiavus (duomenys neskelbtini), per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo mirksinčius mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, suprato, kad yra stabdoma policijos. Sustojus, prie jos pusės lango priėjo policijos pareigūnas, kuris pašvietęs žibintuvėliu į automobilio saloną, pamatė R. B. ir jos brolį M. A., liepė visiems išlipti. Netrukus atvyko dar daugiau policijos pareigūnų, kurie juos visus pristatė į policijos komisariatą (t. 2, b. l. 28–30).

Liudytojas V. P. parodė, kad jos sūnus V. P. turi automobilį ,,Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 20 d. šiuo automobiliu sūnus kažkur išvažiavo, grįžo vakare, jau buvo prietema, tačiau jam nesakė nei kur buvo, nei kas atsitiko (t. 2, b. l. 38–45).

Liudytoja R. D. patvirtino, kad 2022 m. kovo 20 d. ji su M. J. važinėjo po Lazdijų miestą. Apie 22 val. jie įvažiavo į (duomenys neskelbtini), pamatė, kaip du tamsiais drabužiais vilkintys vyrai, bando kelti vieną vyriškį, jį pakėlę meta ant žemės. Matė, kaip iš (duomenys neskelbtini) g. išvažinėjo tamsiai raudonos arba vyšninės spalvos automobilis. Jiems pravažiavus pro šiuos asmeninis, jie nuėjo, palikdami numestą vyriškį gulėti ant žemės. Po kelių minučių pamatė policijos ekipažą ir jiems papasakojo, kad matė, kaip (duomenys neskelbtini) gatvėje du vyrai muša vyriškį, parodė vietą, kurioje buvo mušamas vyriškis, tačiau joje nebuvo nei mušamo vyriškio nei mušeikų. Pašnekėję su pareigūnais, jie išvažiavo, važiuodami pamatė (duomenys neskelbtini) g. einantį vyriškį, kuris buvo mušamas (t. 2, b. l. 60–63).

Liudytojas M. J. patvirtino, kad 2022 m. kovo mėn., tikslios dienos neprisimena, galėjo būti apie 22 val., jis kartu su R. D. važinėjo po Lazdijų miestą. (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė du asmenis, stovinčius prie gulinčio asmens. Du stovintys asmenys bandė pakelti gulintį asmenį, tačiau jį pastatę, metė ant žemės. Buvo aiškiai matyti, kad tas vaikinas nukrito ne savaime, o kitų dviejų vaikinų pagalba. Šalimais buvo ir automobilis, jam atrodo, kad ,,Ford“ markės. Jiems įsukus į (duomenys neskelbtini) gatvę, šis automobilis pasišalino. Numetę ant žemės asmenį, du vaikinai atsitraukė nuo jo ir kažkur nuėjo. Po kelių minučių pamatė, kad mieste yra policijos ekipažas, jis prie jų privažiavo ir paaiškino, kad matė, kaip du, tamsiais drabužiais vilkintys, vaikinai mušė kitą gulintį asmenį, parodė vietą. Ta vieta buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie įsukimo į (duomenys neskelbtini) prekybos centro sandėlius. Kuomet atvažiavo su pareigūnais į minėtą vietą, nei automobilio, nei mušamo vaikino, nei mušeikų nebuvo. Jie išvažiavo, važiuojant (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo einantį tą sumuštą vaikiną (t. 2, b. l. 68–71).

Liudytojas D. P. patvirtino, kad jos sūnus A. P. 2022 m. kovo 20 d. grįžo namo ir parsinešė degtinės butelį. Jiems begeriant, į jų namus (duomenys neskelbtini), apie 19.20 val. atvažiavo M. A. su dar vienu vyriškiu, kalbino jo sūnų vykti su jais. Matė, kaip kieme M. A. paėmė už kaklo sūnui, pakratė jį. Netrukus pastebėjo, kad sūnaus ir M. A. su kitu vyriškiu nėra. Žino, kad M. A. buvo neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos, išsigando dėl grėsmės sūnui, todėl paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Kitą dieną, t. y. 2022 m. kovo 21 d., jis matė savo sūnų, jis buvo sumuštas, ant jo veido buvo matyti sužalojimų. Jis klausė sūnaus kas atsitiko, tačiau jis jam nepasakojo (t. 2, b. l. 76–83).

Pagal D. P. pranešimą apžiūrėjus įvykio vietą (duomenys neskelbtini), kur iš gyvenamosios vietos buvo paimtas A. P., jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 34–40).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus automobilį ,,Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad jis vyšninės spalvos; ant galinės sėdynės matyti dėmės; ant kilimėlio, už vairuotojo sėdynės, matyti cigarečių pelenų; atidarius automobilio bagažinę matyti nepilnas butelis limonado ,,Fanta“, kepimo grotelės, atsarginis ratas, du juodos spalvos batai (t. 1, b. l. 41–55),

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad batai, paimti iš automobilio ,,Ford Galaxy“ yra juodos spalvos su juodais raišteliais, bato šone išsiūta N raidė; ant bato liežuvėlio matyti baltos spalvos lipdukas ant kurio matyti dydžių lentelė, batų dydis – 44,5 EU, 28,5 cm; ant pado matyti įrašas – ,,new balance“ (t. 1, b. l. 101–109).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad A. P. atpažino batus, rastus automobilyje ,,Ford Galaxy“, kaip savo, kuriais avėjo 2022 m. kovo 20 d., kai M. A., R. B. ir V. P. jį sumušė ir vežiojo automobilio bagažinėje (t. 2, b. l. 5–11).

Išrašas patvirtina, kad automobilio ,,Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2021 m. gruodžio 29 d. yra V. P. (t. 1, b. l. 99).

Pažyma patvirtina, kad statistinio automobilio ,,Ford Galaxy“, 1998 m. pagaminimo, 1 896 kub. cm darbinio tūrio varikliu, rinkos vertė – 130 Eur (su PVM) (t. 1, b. l. 100).

Specialisto išvada nustatyta, kad A. P. konstatuota poodinės kraujosruvos už kairės ausies, kaktos kairėje pusėje ir dešinės mentės srityje, muštinė žaizdelė ir kraujosruva apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje, paviršiniai odos nubrozdinimai juosmens abiejuose pusėse. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau šešių trauminių poveikių; tiek koja, tiek ranka gali veikti kaip kieti buki žalojantys daiktai, todėl neatmetama sužalojimų padarymo galimybė smūgiuojant rankomis ir kojomis, sužalojimai galėjo būti padaryti artimu vienas kitam laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 122).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 7510 Nr. ARPK - 0083 (AL-9) panaudojimo registracijos žurnalo įrašų duomenys patvirtina, kad 23.14 val. R. B. nustatytas 2,71 promilės girtumas, M. A. 23.18 val. – 1,73 promilės girtumas; 2022 m. kovo 20 d. 22.23 val. A. P. nustatytas 3,15 promilės girtumas (t. 1, b. l. 128–133).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo J. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad dėl 2022 m. kovo 20 d. įvykusio įvykio buvo ieškotas R. B., kuris namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nerastas. Jo sutuoktinė I. B. paskambino sutuoktiniui R. B., kuris pasakė esantis ,,(duomenys neskelbtini)“ degalinėje. Jie išvažiavo nurodyta kryptimi, pastebėjo važiuojantį ,,Mazda Premaci“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jį sustabdžius, paaiškėjo, kad automobilį vairavo J. A., priekinėje keleivio sėdynėje buvo M. A., o galinėje – R. B., kurie buvo pristatyti aplinkybių išsiaiškinimui (t. 1, b. l. 136).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo T. M. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2022 m. kovo 20 d., jam patruliuojant su kolege O. Ž., apie 21.28 val. per radijo ryšį buvo gautas nurodymas padėti kolegoms Lazdijų m., nes yra gautas pranešimas dėl (duomenys neskelbtini) per prievartą iš namų išsivežto pranešėjo sūnaus A. P. Atvykę į Lazdijus patruliavo Nepriklausomybės a., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), prie jų privažiavo automobilis ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo M. J., šalia jo sėdėjo R. D., kurie paaiškino, kad matė, kaip du tamsiai apsirengę asmenys mušė ant kelio gulintį vaikiną. M. J. parodė (duomenys neskelbtini) g. vietą, kurioje matė įvykį. Jiems išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) g., važiuojant (duomenys neskelbtini) g., pastebėjo ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) einantį vaikiną, kuris buvo be batų. Privažiavus, asmuo prisistatė kaip A. P. Jis teigė, kad buvo per prievartą įsodintas į neaiškios markės autobusiuką, kurį vairavo nepažįstamas asmuo, buvo vežiojamas ir prieš jį panaudotas fizinis smurtas (t. 1, b. l. 137).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio S. Ž. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2022 m. kovo 20 d., patruliuojant su kolega G. V., gavo pranešimą, kad dėl prievarta išvežto A. P., yra ieškomas M. A. Jie jo ieškojo, bandė skambinti, tačiau jiems nepavyko rasti. Po kiek laiko, per radijo ryšį išgirdo, kad M. A. kartu su R. B. sulaikė kolegos (t. 1, b. l. 138-139)

Motyvuojamoji dalis

I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnį

BK 140 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Ši veika gali būti padaroma tik tyčia.

Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad V. P., supykęs dėl jo automobilyje išlieto alaus, sudavė vieną smūgį A. P. į lūpą. Nukentėjęs nurodo smūgio metu jautęs fizinį skausmą. Kaltinamasis R. P. patvirtino matęs, kaip V. P. smūgiavo nukentėjusiajam, taip pat tai, kad po smūgio nukentėjęs užsidengė ranka burną. Šias faktines aplinkybes V. P. pripažino, detaliai nurodė savo veiksmus, smūgiuojant A. P. į lūpas. Šiuos parodymus sugretinus specialisto išvada matyti, kad nukentėjusiajam nustatyta muštinė žaizdelė ir kraujosruva apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje ir toks sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Atsižvelgiant į tai, kad V. P. smūgiavo nukentėjusiajam į veidą, pataikydamas į lūpas, spręstina, kad jis veikė tyčia, t. y. suvokė, kad smūgiuodamas nukentėjusiajam gali pataikyti, numatė, jog tokia veika gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, ir to norėjo. Todėl V. P. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

II. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 146 straipsnį

Pagal BK 146 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas.

Objektyviai neteisėtas laisvės atėmimas – neteisėtas žmogaus laisvės pasirinkti savo buvimo vietą suvaržymas jį sulaikant, uždarant arba laikant apibrėžtoje vietoje prieš jo valią. Tai gali būti padaryta naudojant grasinimus, fizinę jėgą. Nusikaltimas laikomas baigtu faktiškai žmogų perkeliant į kitą vietą arba sulaikant esamoje vietoje prieš jo valią, nukentėjusiajam tai suprantant. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad žmogų prieš jo valią perkelia į kitą vietą arba laiko jį esamoje, ir to nori. Taigi šio nusikaltimo tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas supranta, jog dėl jo veiksmų nukentėjusysis negali laisvai pasirinkti buvimo vietos, o konkrečioje vietoje yra laikomas prieš jo valią. Nusikalstamus veiksmus kvalifikuojantis požymis yra smurto panaudojimas, kuris reiškia, kad neteisėtai atimant laisvę ar laikant nelaisvėje prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis ar psichinis smurtas, t. y. grasinta tuoj pat panaudoti fizinį smurtą.

Pažymėtina, kad bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ar asmenimis. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų susitarimas, vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad jie kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai.

Šiame kontekste pažymėtina, kad aukščiau aptartais kaltinamųjų ir nukentėjusiojo A. P. parodymais nustatyta, kad R. B. ir M. A., nukentėjusiajam būnant kieme, sučiupo jį, M. A. sudavė jam vieną smūgį ir prieš nukentėjusiojo valią įkėlę jį su R. B. į V. P. vairuojamą automobilį. V. P. matant tai ir supratus, kad nukentėjęs į automobilį uždarytas prieš jo valią, jis, M. A. nurodymu vežiojo nukentėjusįjį apie pusantros valandos. M. A. nurodymu, V. P. automobilį sustabdydavo, visi trys kaltinamieji jį išnešė iš automobilio, sudavė jam smūgius, vėl įkėlė į automobilį prieš nukentėjusiojo valią, jį vežiojo, R. B. nukentėjusiajam sudavinėjo smūgius, o parvežus į Lazdijus, iš automobilio iškėlė ir vėl sudavė smūgius rankomis ir spardė nukentėjusįjį. Be kaltinamųjų parodymų, kurie pripažino šias aplinkybes, liudytojai R. D. ir M. J. patvirtino matę, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai ir Lazdijų m. (duomenys neskelbtini) g., kur nukentėjęs buvo išlaipintas iš automobilio. Šiuos parodymus patvirtina ir specialisto išvadoje A. P. nustatyti kūno sužalojimai – poodinės kraujosruvos už kairės ausies, kaktos kairėje pusėje ir dešinės mentės srityje, paviršiniai odos nubrozdinimai juosmens abiejuose pusėse.

Visi aptarti įrodymai leidžia pripažinti įrodytu, kad kaltinamieji, tyčia, panaudoję fizinį smurtą, neteisėtai apribojo A. P. laisvę pasirinkti buvimo vietą ir taip neteisėtai jam atėmė laisvę, kai nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, todėl jų veika kvalifikuotina pagal BK 146 straipsnio 2 dalį kaip neteisėtas laisvės atėmimas. Visi trys kaltinamieji bendrais veiksmais realizavo šios nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, žinojo ir matė, kad veikia bendrai, pritarė tokiems veiksmams, todėl tokie jų veiksmai pakankami pripažinti, kad jie veikė kaip bendravykdžiai.

III. Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011).

V. P. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, o M. A. ir R. B. padarė po vieną nusikalstamą veiką. Kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos yra nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Visų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. A. ir R. B., būdami anksčiau teisti už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdami pilnamečiai, teistumui esant neišnykusiam ir nepanaikintas, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistai (BK 27 straipsnio 1 dalis), be to, jie nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pripažintina jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). M. A., R. B. ir V. P. neteisėtą laisvės atėmimą padarė veikdami bendrininkų grupe ir tai pripažintina jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

M. A. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas šešis kartus, šio nuosprendžio priėmimo metu, jis nuteistas ir septintą kartą (t. 3, b. l. 65–95). Jam buvo skirtos įvairios bausmės, tarp kurių ir terminuotas laisvės atėmimas, tačiau jos nepadarė jam teigiamo poveikio. 2017–2021 m. laikotarpiu sistemingai darė įvairius administracinius nusižengimus (t. 3, b. l. 137–151). Tai, kad būdamas nuteistas, po to, kai jam buvo paskirta terminuoto laisvė atėmimo bausmė, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, rodo jo nenorą taisytis ir didesnį pavojingumą visuomenei. Jo, kaip bendrininko vaidmuo realizuojant neteisėto laisvės atėmimo objektyviąją pusę buvo intensyvus, jis vadovavo bendrininkų veiksmams, todėl atsižvelgus į visas šias aplinkybes, jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nustatant jos trukmę, atsižvelgtina į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Tačiau siekiant teisingos bausmės, atsižvelgtina ir į tai, kad bendruomenė dėl jo elgesio nusiskundimų neturi (t. 3, b. l. 164), padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, nors vadovavo bendrininkų veiksmams, tačiau intensyvaus fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis atkūrė socialinę taiką su nukentėjusiuoju, nusikalstama veika nukentėjusiajam nesukėlė sunkių pasekmių, jis kaltinamajam atleido, neprašo griežtos bausmės. Įvertinus visas šias aplinkybes, jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė artima sankcijoje nustatytam vidurkiui, nes tokia bausmė padės pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principus (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, M. A. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. kovo 20 d. iki 2022 m. kovo 21 d. (viena para) (t. 3, b. l. 11–17).

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Byloje esantis Kauno apygardos teismo nuosprendis patvirtina, kad 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžiu M. A. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą terminuotu laisvės atėmimu. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė subendrintina su 2022 m. liepos 28 d. Kauno apygardos nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių taisykles, įvertinus ir veikų, už kurias paskirta bausmė bendrinama, priskyrimą skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį.

R. B. anksčiau nuteistas vieną kartą už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (t. 4, b. l. 78–80). Už šią nusikalstamą veiką paskirtą viešųjų darbų bausmę baigė atlikti 2021 m. gegužės 19 d., ir 2022 m. kovo 20 d. vėl padarė nusikalstamą veiką, susijusią su smurtu. 2018–2020 m. baustas už sistemingai daromus įvairius administracinius nusižengimus (t. 4, b. l. 86–94). Šie faktai leidžia spręsti, kad R. B. linkęs ignoruoti teisės normas, jam paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė jo požiūrio į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles nepakeitė, neskatino jų laikytis ir tai rodo jo asmenybės didesnį pavojingumą. R. B. padarė vieną tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką, jo vaidmuo naudojant smurtą prieš nukentėjusį buvo intensyviausias, yra trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Siekiant, kad bausmė atitiktų padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą, būtina įvertinti ir šias aplinkybes. Bendruomenė dėl R. B. elgesio nusiskundimų neturi (t. 4, b. l. 104), jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, atkūrė socialinę taiką su nukentėjusiuoju, nusikalstama veika nukentėjusiajam nesukėlė sunkių pasekmių, jis kaltinamajam atleido, neprašo griežtos bausmės, nusikaltimu nepadaryta turtinė ir neturtinė žala. R. B. su žmona augina dvi nepilnametes dukras, kurių viena gimė jau po nusikalstamos veikos padarymo (t. 4, b. l. 105), išlaiko šeimą. Nors šiuo metu nedirba, tačiau pažyma patvirtina, kad ilgą laiką buvo saistomas pastoviais darbiniais santykiais (t. 4, b. l. 96), kas leidžia spręsti, kad jis neprarado žmogiškųjų vertybių, turi potencialą socializuotis.

Atsižvelgus į visas aukščiau aptartas aplinkybes, jam skirtina trumpalaikė terminuoto laisvės atėmimo bausmė – areštas, šiek tiek didesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes tokia bausmė padės pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principus (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, R. B. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. kovo 20 d. iki 2022 m. kovo 21 d. (viena para) (t. 4, b. l. 11–17).

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas (BK 75 straipsnio 1 dalis). Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Iš aptariamų BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 2 dalyje normų turinio matyti, kad bausmės paskirtis yra daugialypė, todėl sprendžiant klausimą, ar ji bus tinkamai realizuota, atidėjus bausmės vykdymą, būtina kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Šio teisinio reguliavimo kontekste įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, apibudinančias jo asmenybę, padarytą nusikalstamą veiką, jos pavojingumą, kilusias pasekmes, spręstina, kad bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti netaikant realios arešto bausmės, o jo elgesį efektyviai koreguojant įpareigojimais, kuriuos parenkant įvertintina ir tai, kad tiek šią, tiek ankstesnę nusikalstamą veiką R. B. padarė būdamas neblaivus.

V. P. neteistas (t. 2, b. l. 163), per pastaruosius penkerius metus vieną kartą baustas už administracinį nusižengimą, susijusį su nedideliu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Nuobaudos galiojimas pasibaigęs (t. 2, b. l. 165). Jis dirba (t. 2, b. l. 161), bendruomenė jį charakterizuoja kaip tvarkingą, darbštų, paslaugų ir draugišką (t. 2, b. l. 175). Darbdavys jį charakterizuoja kaip kruopštų, pareigingą, iniciatyvų ir jautrų darbuotoją (t. 2, b. l. 180). Visos šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad V. P. nėra delikventiško elgesio asmenybė, šios jo padarytos nusikalstamos veikos yra atsitiktinės ir tai rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumo laipsnį. Nors V. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, tačiau jo veiksmai nebuvo intensyvūs, nukentėjęs neprašo griežtos bausmės, atleido kaltinamajam, jo veiksmai sunkių pasekmių nukentėjusiajam nesukėlė, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes tokia bausmė padės pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principus (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes V. P. subendrinti iš dalies sudedant – prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas (BK 75 straipsnio 1 dalis). Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgus į tai, bei į aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką, formuojamą taikant BK 75 straipsnio nuostatas, taip pat į aukščiau aptartas aplinkybes, apibudinančias jo asmenybę, padarytas nusikalstamas veikas, jos pavojingumą, kilusias pasekmes, spręstina, kad bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti netaikant realios arešto bausmės, o jo elgesį efektyviai koreguojant įpareigojimais.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir laikino nuosavybės teisės apribojimo

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu ,,Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuris yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl turi būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1, 2 dalys, 72 straipsnio 2 dalis).

2022 m. gegužės 18 d. nutarimu paskirtas ir 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. P. turtui, – automobiliui ,,Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), turto arešto akto identifikavimo kodas 2022014866 (t. 1, b. l. 56–63; t. 4, b. l. 193–194), panaikintinas nuo nuosprendžio dalies dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo.

V. Dėl kardomųjų priemonių ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

M. A. 2022 m. kovo 21 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 57–58). 2022 m. liepos 28 d. Kauno apygardos nuosprendžiu M. A. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis įsiteisėjęs, jis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Atsižvelgus į tai, kad jo dalyvavimas procese bei nuosprendžio įvykdymas gali būti užtikrintas, o galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas yra apribotos, 2022 m. kovo 21 d. nutarimu jam skirta kardomoji priemonė panaikintina, nes tapo nereikalinga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 139 straipsnio 1 dalis).

R. B. ir V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 151–158; t. 4, b. l. 69–70), ji panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateiktos pažymos dėl 305 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą M. A. (t. 5, b. l. 6–10), 288,33 Eur išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą R. B. (t. 5, b. l. 1–5), 200 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą V. P. (t. 5, b. l. 11–14).

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Tokia nuostata išaiškinta ir kaltinamiesiems (t. 4, b. l. 179–180).

Kaltinamieji nekilnojamojo turto neturi, V. P. turimą transporto priemonę nuspręsta konfiskuoti, R. B., V. A. nedirba (t. 5, b. l. 15–27), M. A. atlieka ilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgus į kaltinamųjų turtinę padėtį, šios išlaidos iš jų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, M. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. liepos 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams ir 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą.

Į M. A. bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2022 m. liepos 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį bei laiką, M. A. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. kovo 20 d. iki 2022 m. kovo 21 d. (vieną parą).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo pradžios.

M. A. 2022 m. kovo 21 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. gruodžio 30 d.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 57 (penkiasdešimt septynių) parų areštu.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, R. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 38 (trisdešimt aštuonias) paras arešto.

Į R. B. bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. kovo 20 d. iki 2022 m. kovo 21 d. (vieną parą).

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą šešiems mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant R. B. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančios medžiagos – alkoholio.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. B. panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje ir nubausti:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto;

- pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, V. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirt sumažintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą šešiems mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant V. P. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. P. panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Automobilį ,,Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

2022 m. gegužės 18 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. P. turtui, – automobiliui ,,Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), (turto arešto akto identifikavimo kodas 2022014866), panaikinti nuo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja Asta Vailionienė