Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. A. ir jo atstovui advokatui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A., laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais įmonės kreditoriais, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kaip kreditorės, interesus, taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta, pateikė prašymą bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant (b. l. 5).

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) įsteigta 2018 m. balandžio 19 d. Bendrovės vadovas nuo 2020 m. gegužės 25 d. yra V. A.. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. vasario 15 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 231 497,89 Eur. Įsiskolinimą sudarė: 1) 76 306,25 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM), 991,09 Eur delspinigiai; 2) 326,00 Eur nekilnojamojo turto mokestis, 4,50 Eur delspinigiai; 3) 729,90 Eur pelno mokesčio delspinigiai, 54 067,00 Eur mokesčio avansas; 4) 91 279,29 Eur pridėtinės vertės mokestis, 7 793,86 Eur delspinigiai. Iš viso – 231 497,89 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojo pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, buvo atliktas operatyvinis patikrinimas, tikrintas laikotarpis nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. Bendrovė turi sąskaitą (duomenys neskelbtini). Patikrinus (duomenys neskelbtini) pateiktos kredito įstaigos sąskaitos išrašą, nustatyta, kad Bendrovė prioritetą skyrė kitiems kreditoriams, o ne VMI. Vertinimui pateikti didžiausi mokėjimai, atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą: 2022 m. liepos 27 d., 2022 m. liepos 29 d. ir 2022 m. rugsėjo 2 d. atlikti mokėjimai (duomenys neskelbtini) atitinkamai 325 864,27 Eur, 325 864,27 Eur ir 494 299,97 Eur; 2022 m. liepos 27 d. ir 2022 m. liepos 29 d. M. K. atitinkamai 325 864,27 Eur ir 325 864,27 Eur; 2022 m. liepos 27 d. ir 2022 m. liepos 29 d. I. M. atitinkamai 325 864,27 Eur ir 325 864,27 Eur ir 2022 m. rugsėjo 2 d. T. S. 494 299,97 Eur. Šie mokėjimai atlikti turint atitinkamai 325 864,27 Eur ir 494 299,97 Eur mokestinę nepriemoką. Pareiškime nurodoma, kad šios finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas V. A. teikė prioritetą atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne mokestinės nepriemokos padengimui. Dėl tokių jo veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, V. A. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. VMI pareiškime nurodo, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. gruodžio 16 d., kada mokesčių administratorius sužinojo apie bendrovės vadovo padarytą teisės pažeidimą, t. y. surašius operatyvaus patikrinimo pažymą. Prašo už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti baudos vidurkį – 2 200 Eur (b. l. 2-5).

išrašas iš duomenų bazės apie mokesčių mokėtojos aktualius duomenis (b. l. 6); mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenų išrašai (b. l. 7-11);

2023 m. balandžio 24 d. teisme gauti rašytiniai V. A. paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad jo veiksmuose nėra būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties objektyviojo požymio – tyčios. Jis kaip (duomenys neskelbtini) vadovas neturėjo tyčios pažeisti kreditorių interesų eiliškumo, neturėjo tikslo, kad įmonė negalėtų atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriais. Priešingai, siekė užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, kad ji galėtų sėkmingai uždirbti pajamas ir sumokėti ne tik tuo metu priskaičiuotus mokesčius, bet ir toliau vykdyti veiklą bei nuo jos mokėti mokesčius. Dėl atliktų mokėjimų kitiems kreditoriams paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra statybų darbų rangovas. (duomenys neskelbtini) negalėjo stabdyti mokėjimų rangovui, kad nesutriktų medžiagų tiekimas ir darbų eiga. Rangovo vykdomų statybos darbų sutrikimas sąlygotų didelius nuostolius, kadangi bendrovė negalėtų laiku įvykdyti įsipareigojimų prieš nekilnojamojo turto pirkėjus, turėtų pareigą grąžinti avansą ir mokėti baudas. Mokėjimai buvo atlikti M. K. ir I. M., vykdant pirkimo pardavimo sutartį už perkamą žemės sklypą. Bendrovė negalėjo nemokėti pardavėjams, nes už sutarties nevykdymą numatytos sankcijos. Mokėjimas T. S. buvo atliktas kaip dalinis, vykdant preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo. Taigi, visi mokėjimai buvo atlikti ne turint tikslą neatsiskaityti su pareiškėja, bet palaikyti aktyvią (duomenys neskelbtini) veiklą, generuoti kuo daugiau lėšų, kurios būtų skiriamos atsiskaitymui tiek su privačiai kreditoriais, tiek su pareiškėja. Šiuo metu bendrovė neturi jokios deklaruotų mokesčių nepriemokos. Tai reiškia, kad pareiškėjos kaip kreditorės teisės nebuvo pažeistos. CK 6.930¹ straipsnis yra taikomas tik finansinių sunkumų turinčioms įmonėms. Ginčijamų mokėjimų atlikimo metu (duomenys neskelbtini) turėjo pakankamai turto, įsipareigojimai, tiek trumpalaikiai, tiek ilgalaikiai, buvo žymiai mažesni už turimo turo vertę. Prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, o tokio sprendimo nepriėmus – administracinės nuobaudos neskirti arba skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje nustatyta minimali bauda. Kartu su paaiškinimais pateikti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai, pirkimo – pardavimo sutartis, preliminarioji pirkimo pardavimo sutartis, duomenys apie deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką, preliminarus balandas (b. l. 130-154).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).

Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930¹ straipsniu įstatymą Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kaip nurodyta šio CK pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

Iš VMI pateiktų balansų kopijų matyti, kad 2022 m. liepos 27 d. ir 2022 m. liepos 29 d. bendrovės mokestinė nepriemoka siekė 325 864,27 Eur, 2022 m. rugsėjo 2 d. duomenimis – 494 298,97 Eur.

Kaip minėta, aptariamo nusižengimo sudėtis yra formali ir aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui, ką šiuo atveju patvirtina bylos duomenys. Tuo tarpu, tai, kad dėl bendrovės veiklos specifiškumo buvo būtina atlikti mokėjimus kitiems kreditoriams, siekiant užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą ir pajamų gavimą, atsakomybės nešalina, kadangi jokių išimčių, kuomet galima kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos nepaisyti, nėra numatyta. Priešingai, tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo siekė paskirstyti mokėjimus, kad atsiskaitytų su rangovais, pirkėjais, žinodamas apie prievolę mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, to nedarė veikdamas sąmoningai, tai yra tyčia, bei atsiskaitė su kitais kreditoriais, taip pažeisdamas kreditorių reikalavimų atsiskaitymo eiliškumą. Nors rašytiniuose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimuose teigiama, kad įmonė finansinių sunkumų neturėjo, todėl CK 6.930¹ straipsnio nuostatos netaikytinos, teisme ištirti įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes – susidariusios mokestinės nepriemokos dydis buvo pakankamai ženklus, VMI taikė atitinkamas priemones mokestinei nepriemokai per šį laikotarpį išieškoti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktais duomenimis, mokestinė nepriemoka jau yra sumokėta, tačiau tai pastarojo atsakomybės nešalina.

Visų aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad V. A., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, atsakingu už bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, žinodamas apie tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais bei apie susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. sąmoningai suteikė pirmenybę žemesnės eilės kreditoriams, nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigų eiliškumo, taip pažeisdamas kreditorės VMI interesus. Tokiais veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas administracinę nuobaudą V. A., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei aplinkybes, į tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis jis neteistas, administracine tvarka už šio pobūdžio nusižengimus nebaustas, šiai dienai mokestinė nepriemoka VMI yra sumokėta. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus minėtas aplinkybes, V. A. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 1 400 Eur bauda.

Teisme buvo pateiktas prašymas administracinės nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019).

Teismas, vertindamas galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, V. A. charakterizuojančius duomenis (neteistas, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, anksčiau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, skirtas baudas yra sumokėjęs), tai, kad jokių V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tuo tarpu, nei administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojantys duomenys, nei nusižengimo pobūdis nesudaro pagrindo spręsti, kad net ir minimalios baudos paskyrimas būtų neproporcingas tiek padarytam nusižengimui, tiek V. A. asmenybei. Taigi, tenkinti prašymą ir skirti mažesnę baudą, nei minimali, ar nuobaudos neskirti, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

V. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-66-1127/2023.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.