Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovės V. I. atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, trečiajam asmeniui N. I., ieškovei V. I. ir atsakovui L. J. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. I. ieškinį atsakovui L. J. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo byloje N. I. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta, jos interesams atstovauja jos atstovė advokatė Daiva Vaškelienė.

Atsakovas L. J. į teismo posėdį neatvyko. Atsakovui siunčiami procesiniai dokumentai sugrįždavo neįteikti, nes atsakovas jų neatsiimdavo (48, 49 b. l.). 2013-04-16 nutartimi atsakovui buvo paskelbta paieška (56, 61 b. l.). Atsakovas buvo surastas tuo pačiu adresu, kuriuo buvo siunčiami procesiniai dokumentai, informuotas apie teisminį procesą Kauno apylinkės teisme ir įpareigotas atvykti į teismą 2013-09-10 08.30 val. (62-64 b. l.). Atsakovas nurodytu laiku į teismą neatvyko. Dar kartą atsakovui pasiuntus procesinius dokumentus jo paties nurodytu adresu, pastarieji grįžo taip pat neįteikti su nuoroda, kad L. J. persikraustė (68 b. l.). Teismas vertina, kad atsakovas buvo informuotas apie pradėtą civilinę bylą Kauno apylinkės teisme, privalėjo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis bei vykdyti procesines pareigas, t. y. domėtis procesu bei veikti siekdamas, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 49 str.). Įstatymas taip pat numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šios nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 str.). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą, į tai, kad byla nagrinėjama ilgą laiko tarpą, o atsakovas sąmoningai ir piktybiškai siekia vilkinti bylos nagrinėjimą, teismas vertina, kad atsakovui visi procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą žinoma, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovės V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai yra trečiasis asmuo N. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (6 b. l.). Ieškovė V. I. nuo (duomenys neskelbtini) mokosi Mykolo Riomerio universiteto Politikos ir vadybos fakultete pagal viešojo administravimo programą bakalauro nuolatinėse (dieninėse) studijose, studijų trukmė 7 semestrai, vieno semestro įmoka 1946,00 Lt. Šiuo metu ieškovė mokosi antrame kurse (12, 72 b. l.).

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnyje. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl CK 3.194 str. 3 d., tuo metu reguliavusios išlaikymo priteisimą pilnamečiam vaikui, konstitucingumo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 str. 1 d. pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-11/2011).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė mokosi Mykolo Riomerio universiteto Politikos ir vadybos fakultete pagal viešojo administravimo programą bakalauro nuolatinėse (dieninėse) studijose, studijų trukmė 7 semestrai, vieno semestro įmoka 1946,00 Lt. Šiuo metu ieškovė mokosi antrame kurse (12, 72 b. l.). Todėl teismas, vadovaudamasis teismų praktika, vertina, kad ieškovė mokosi pažangiai, buvo perkelta į antrą kursą ir, kad ieškovei būtina parama. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė mokosi aukštojoje mokykloje pagal dieninę programą antrame kurse ir neturi galimybių pati pasirūpinti savo išlaikymu, kadangi laikas po paskaitų turi būti skirtas pasiruošti kitos dienos paskaitoms, atsiskaitymams, taip pat poilsiui. Ieškovė neturi nuosavybės teisėmis priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, pajamų negauna (7, 8, 79-80 b. l.). Ieškovė pateikė teismui jos poreikius pagrindžiančią skaičiuotę (11 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė poreikių skaičiuotėje nurodo, kad per mėnesį jos poreikiams patenkinti reikia apie 1777,00 Lt, kadangi ieškovė turi specialių poreikių: jai reikalingas specialus maitinimas, specialus sportas, speciali avalynė, o šie poreikiai sudaro didžiąją dalį išlaidų, tačiau iš atsakovo ieškovė prašo priteisti tik 400,00 Lt. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl specialių jos poreikių (19 b. l.). Nors ir ne visos išlaikymo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, teismas pripažįsta, kad ieškovei reikia susimokėti už bendrabučio kambarį, kuriame gyvena, už studijas, reikia pirkti maistą, drabužius ir avalynę, kuriems skiriamos itin minimalios sumos, reikia mokymo priemonių, medikų konsultacijų, medikamentų bei užsiėmimų, kuriuos rekomendavo medikai. Pažymėtina, kad tokio amžiaus vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu, todėl tėvams esant pajėgiems teikti visapusišką išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteistas.

Pagal CK 2.5 str. 1 d. pilnametystės sulaukęs asmuo, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo, taip pat turi būti konstatuotos aplinkybės, ar šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms) atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti studijoms būtiną valstybės paskolą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-06-29 nutartis 3K-7-188/2007). Ieškovės atstovė advokatė ir trečiasis asmuo patvirtino, kad ieškovė svarstė galimybę kreiptis dėl paskolos studijoms gavimo, tačiau įvertinusi savo ir trečiojo asmens sunkią turtinęs padėtį, šiandieninę ekonominę situaciją ir tikimybę gauti darbą po studijų, nusprendė nesikreipti dėl studijoms būtinos valstybės paskolos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ir kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje 3K-7-204/2009). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad atsakovas L. J. savo pareigos išlaikyti dukrą nevykdė dar jai esant nepilnametei, dėl ko yra susidaręs beveik 40 000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas (22 b. l.), taip pat neremia dukros jai tapus pilnamete, pagal Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-927-887, išduotą 2012-07-04, išlaikymo skola iš atsakovo nuo 2011-07-18 iki 2012-07-12 yra 4 722,57 Lt (71 b. l.). Atsakovas apie jam iškeltą bylą dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui žino, tačiau nagrinėjama byla visiškai nesidomėjo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį. Teismas ir ieškovė dėjo visas pastangas atsakovui procesinius dokumentus įteikti tiesiogiai, tačiau nepavyko, atsakovui buvo skelbta paieška, jis buvo surastas, jam nurodyta susisiekti su bylą nagrinėjančiu teisėju, tačiau atsakovas į teismą neprisistatė. Atsakovas policijai nurodė savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) (63 b. l.), tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, adresas policijai buvo nurodytas klaidingas, šiuo adresu atsakovui procesinių dokumentų įteikti nepavyko, nurodant, kad atsakovas minėtu adresu negyvena (68 b. l.). Šios aplinkybės rodo atsakovo visišką abejingumą dukrai, taip pat neatsakingumą, sąmoningą piktnaudžiavimą savo teisėmis bei pareigomis, akivaizdų norą išvengti savo pareigos vykdymo. Trečiasis asmuo pateikė teismui įrodymus byloje, kad atsakovas darbo biržoje neregistruotas (75-76 b. l.), teismas savo iniciatyva išreikalavo Sodros duomenis iš kurių matyti, kad atsakovas oficialiai nedirba, gaunamų pajamų neviešina (99 b. l.). Tačiau atsakovas skelbiasi spaudoje taip pat viešoje internetinėje erdvėje apie veiklą pagal verslo liudijimą, savo gaminamą produkciją iš medienos (valtis, plaustus, pavėsines ir kt.) bei apie planuojamą verslo plėtimą (41, 42 b. l.). 2012 metais teismui nagrinėjant bylą tarp tų pačių šalių buvo nustatyta, kad įvairiais laikotarpiais nuo 2010 m. iki 2012 m. atsakovas dirbo pagal verslo liudijimą, turi nekilnojamojo turto, taip pat turi dvi transporto priemones, lėšų banko sąskaitose neturi (22 b. l.). Teismas duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius neturi, taip pat neturi duomenų apie jo sveikatos būklę, todėl darytina išvada, kad atsakovas sveikas ir darbingas vyras, daugiau išlaikytinių neturi (priešingų įrodymų teismui nėra pateikta). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/2009). Kad trečiasis asmuo N. I. išlaiko dukrą, teismui abejonių nekyla. Kaip ir 2012 metais N. I. nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruotos trys transporto priemonės, kurios nevažiuojančios, tinkamos tik detalėms parduoti, iš dalies yra nedarbinga (darbingumas 50 proc.), šiuo metu tvarkosi dokumentus nedarbingumui prasitęsti. N. I. nedirba, registruota darbo biržoje, jokių išmokų negauna, jos vienintelės mėnesinės pajamos 231,00 Lt netekto darbingumo pensija. Taip pat trečiasis asmuo turi kreditorinį įsipareigojimą, siekdama padidinti savo galimybes gauti darbą dalyvavo profesinės reabilitacijos programoje nuo 2012-01-25 iki 2012-09-06 ir mokosi viešbučio administratoriaus specialybės. N. I. paaiškino, kad jai išlaikyti dukrą padeda mama ir kiti artimieji (13-15, 17, 18, 23, 25-30, 81-82, 88 b. l.). Nors ne visas nurodytas aplinkybes trečiasis asmuo pagrindė rašytiniais įrodymais, tačiau netikėti šiais trečiojo asmens paaiškinimais teismas neturi pagrindo, kadangi ji iš gaunamų pajamų nesugebėtų pati pragyventi ir išlaikyti savo dukrą, o kaip matyti N. I. savo pareigas atlieka tinkamai ir rūpestingai, dukters V. poreikiai yra tenkinami. Be to, tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens nurodytų faktų atsakovas neginčijo, todėl teismas vertina, kad jis su nurodytomis aplinkybėmis sutinka. Sunkiai trečiojo asmens turtinei padėčiai įtakos turi ir tai, kad dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl to, kad atsakovas neteikė dukrai išlaikymo nei iki pilnametystės, nei jai tapus pilnametei, ji negavo apie 44 722,57 Lt ir visa išlaikymo našta teko jai vienai.

Atsakovas apie jam iškeltą bylą žinojo, tačiau visiškai nereagavo, nepasinaudojo jam įstatymo suteikta teise gintis nuo pareikšto ieškinio, teikti įrodymus apie sunkią savo turtinę padėtį ir kitus įrodymus. Šiuo metu byloje įrodymų, patvirtinančių sunkią atsakovo turtinę padėtį, kuri jam neleistų teikti pilnametei dukrai išlaikymo nėra. Priešingai, byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas turi verslą, dirba, gauna pajamas, tačiau jas sąmoningai slepia, neatskleidžia savo turtinės padėties. Akivaizdu, kad atsakovas disponuoja tam tikromis lėšomis, kadangi iš jų pragyvena. Pažymėtina, kad jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Įvertinant byloje esančius įrodymus, ieškovės, jos atstovės, trečiojo asmens paaiškinimus, atsakovo abejingumą, piktybiškumą ir nepasinaudojimą savo teisę atsikirtinėti į reikalavimus, įvertinant abiejų ieškovės tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nors ir pilnametė, bet šiuo metu dar nėra įgijusi specialybės ir mokosi aukštojoje mokykloje, įvertinant tai, kad ieškovei parama reikalinga, nes ji pati negali pasirūpinti savo išlaikymu, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo L. J. priteistinas išlaikymas ieškovei V. I., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2012-10-10 iki ji mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CPK 185 str. CK 3.1921 str.).

CPK 93 str. 1 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovo.

Ieškovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-06-01 ir 2012-05-14 sprendimais buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, dėl ko valstybė patyrė 660,00 Lt išlaidų (5, 70 b. l.). Ieškovės ieškinys patenkintas pilnai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 660,00 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu, įteikimu ir atstovavimu teisme, 31,18 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 144,00 Lt žyminis mokestis už priteistą išlaikymą (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo pilnametei dukrai V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) nuo ieškinio teismui pateikimui dienos iki ji mokysis aukštojoje mokykloje dieninių studijų programoje, t. y. nuo 2012-10-10 iki 2016-02-29. Pinigus pervedant į ieškovės asmeninę sąskaitą banke „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei: 31,18 Lt (trisdešimt vieną litą 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bei 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą, iš viso 175,18 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt penkis litus 18 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 660,00 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt litų) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.