Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant I. D.-Gavelienei, dalyvaujant ieškovei I. N., nedalyvaujant atsakovei L. K., nedalyvaujant trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovei L. K. dėl nuosavybės teisės pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Po ieškovės tėvo S. K. mirties liko gyvenamasis namas, kuriame ieškovė su tėvu gyveno tiek iki tėvo mirties tiek ir jam mirus, žemės sklypas, bei banko sąskaitose lėšos.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti ir pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką viešo paskelbimo būdu, atsiliepimas į ieškinį negautas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: S. K. mirties liudijimo nuorašas ( b.l. 14 ), 2006-08-11 S. K. testamento nuorašas, kuriuo visas jam priklausantis turtas paliekamas dukrai I. N. ( b. l. 10. 11), VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išrašai apie S. K. turimą turtą ( b.l. 12,13, 18,19 ), 2002-04-22 S. K. pastatyto gyvenamo namo ir ūkio pastato Dariaus ir Girėno g. 17 Garliavoje, Kauno r., pripažinimo tinkamu naudoti aktas ( b.l. 22-23 ), 2015-01-09 Nacionalinės Žemės Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. K. į M. K. priklausiusį turtą ( b.l. 27-28 ), 1968-09-27 Kauno rajono Garliavos gyvenvietės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto srendimo Nr. 115 nuorašas, patvirtinantis statybinio sklypo paskyrimą S. K., M., AB Swedbank banko pranešimas patvirtina, kad S. K. vardu banke yra atidarytos trys sąskaitos ( b.l. 31 ), Gyventojų registro tarnybos išrašas patvirtina, kad L. K. gyvenamosios vietos nedeklaravo, duomenų apie ją nėra ( b.l. 30).

Civilinio kodekso 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomas nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ši įstatymo nustatyta prezumpcija įtvirtina santuokinio turto teisinio režimo apibrėžtumo siekį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. M. v. S. M. , bylos Nr.3K-3-342/2014). Kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti šią įstatymo nustatytą prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. CK 3.89 straipsnio 2 dalis nustato fakto, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinas įrodinėjimo priemones (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. K. v. D. £,bylos Nr. 3K-3-52/2012;kt).

Šeimos turto samprata atskleista CK 3.84 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad šeimos turtu, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šis turtas, nuo santuokos sudarymo pripažįstama: šeimos gyvenamoji patalpa, kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus, taip pat teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. Įstatyme taip pat apibrėžtas šeimos turto teisinis režimas, kurio esminiai požymiai yra šie: šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.84 straipsnio 1 dalis); nekilnojamuoju turtu, priskirtu šeimos turtui, sutuoktiniai gali disponuoti tik bendru sutarimu, nepaisant to, kuris iš sutuoktinių, ar jie abu yra turto savininkai (CK 3.85 straipsnio 1, 2 dalys); ribojamos išieškojimo iš šeimos turto pagal kreditorių reikalavimus galimybės (CK 3.85 straipsnio 4 dalis); sutuoktiniai sutartimi negali pakeisti šeimos turto teisinio režimo ar jo sudėties (CK 3.85 straipsnio 4 dalis). Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia pasibaigus sutuoktinių šeimai, t. y. bendram gyvenimui (CK 3.86 straipsnio 1 dalis); dėl teisės toliau naudotis šeimos turtu teismas sprendžia, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog nekilnojamasis turtas būtų pripažintas šeimos turtu, būtinos dvi sąlygos: turtas nuosavybės teise turi priklausyti vienam arba abiem sutuoktiniams; toks turtas turi būti šeimos gyvenamoji patalpa. Ja reikėtų laikyti tokią patalpą, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena ir naudojasi ja kaip savo būstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. R. K, bylos Nr. 3K-3-416/2008; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje/). M. ir kt. v. BIĮR. M. prekybos namai „Tuktukas", bylos Nr. 3K-3-539/2010; kt). Atsižvelgiant į šias nuostatas, pripažintina, kad ieškovės tėvo pastatytas namas, ūkinis pastatas ir kiti statiniai nėra šeimos turtas, kadangi ieškovės tėvas ir jo sutuoktinė negyveno kartu nuo pat santuokos sudarymo, nevedė bendro ūkio, gyvenamasis namas nebuvo naudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, juo nebuvo disponuojama bendru sutuoktinių sutarimu, kadangi minėtame gyvenamajame name gyveno tik ieškovės tėvas, o gimus ieškovei ir ji pati kartu su tėvu, tuo tarpu atsakovė L. K. niekada jame negyveno, juo nesinaudojo, juo nedisponavo.

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausė ieškovės tėvui S. K. dar iki santuokos su L. K. sudarymo, kadangi S. K. buvo įgytas iš jo tėvo M. K. iki civilinės santuokos sudarymo su L. K.. Tą patvirtina 1968 m. rugsėjo 27 d. Kauno rajono Garliavos gyvenvietės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr.115. Minėtu sprendimu buvo leista pradėti gyvenamojo namo statybas nurodant, kad S. K. skiriamas 600 kv.m. žemės sklypas gyvenamojo namo statybai Garliavos gyvenvietėje prie Dariaus ir Girėno gatvės iš tėvo esamo sklypo. Be to, S. K. nuosavybės teisės į turėtą žemę buvo atkurtos perduodant neatlyginant namų valdos žemės sklypo 0,04 ha dalį, remiantis Lietuvos žemės ūkio m-jos žemės tvarkymo departamento 1939 m. gruodžio 22 d. planu. Minėto žemės sklypo teisinė registracija atlikta tik 2015-01-23, remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos sprendimu Dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, minėtas žemės sklypas pripažintinas asmenine ieškovės tėvo S. K. nuosavybe. Gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiti statiniai, esantys ant minėto žemės sklypo, pastatyti už ieškovės tėvo asmenines lėšas, jo asmeniniu darbu, tik jis vienas investavo į šio turto sukūrimą, tik jis mokėjo mokesčius, darė remontą, tvarkė aplinką ir rūpinosi šiuo turtu. Tuo tarpu atsakovė L. K. neprisidėjo prie minėto turto atsiradimo, prie gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kitų statinių pastatymo, ji negyveno ir nesinaudojo minėtu turtu, nedisponavo juo, nesiekė įforminti nuosavybės teisių į minėtą turtą, niekada nereiškė jokių pretenzijų, nemokėjo mokesčių ir jokiu kitu būdu neprisidėjo prie minėto turto sukūrimo ir gerinimo. Ieškovės paaiškinimu, ieškovės tėvas dar atlikdamas tarnybą tarybinėje armijoje 1957 m., sudarė su atsakove santuoką, tačiau realaus sutuoktinių gyvenimo jie niekada negyveno, bendro ūkio nevedė, vaikų nesusilaukė. Ieškovės tėvas ir atsakovė kartu negyveno nuo pat santuokos sudarymo, kadangi ieškovės tėvas grįžo po kariuomenės į Lietuvą su atsakove, o ši po šeimyninio barnio netrukus išvyko į savo tėvynę, pas ieškovės tėvą negrįžo ir daugiau nesirodė, apie save žinoti nedavė, ryšių su ieškovės tėvu nepalaikė. Ieškovė faktą apie tėvo santuoką su minėtu asmeniu- atsakove, sužinojo iš notarės. Ieškovė dėjo pastangas sužinoti atsakovės asmens duomenis, kreipėsi į notarę (raštas pridedamas), kuri ir pranešė apie atsakovę, tačiau paaiškėjo tik minėto asmens gimimo metai. Ieškovė keletą kartų davė viešus skelbimus respublikiniame laikraštyje, tačiau į juos atsakovė neatsiliepė. Kaip jau minėta, ieškovės tėvas savo valią dėl turto išreiškė testamentu, kuriuo visą savo turtą paliko vienintelei dukrai ieškovei, todėl paveldėjimo teisės liudijimas į 1/4 nurodyto turto būtų išduotas neteisėtai (CK 5.11 str., 5.13 str., 5.19 str.). Ieškovės tėvas, turėdamas tikslą užtikrinti savo vieninteliam vaikui (ieškovei) teisę į nuosavą gyvenamąjį būstą, statė namą, dėjo asmenines pastangas, asmenines lėšas, savo intelektinius išteklius, darbą. Tuo tarpu atsakovė nei kartu gyveno su ieškovės tėvu, nei vedė bendrą ūkį, nei prisidėjo kokiu tai būdu (materialiniu ar moraliniu) prie minėto turto atsiradimo, todėl pripažintina, kad minėtas turtas yra ieškovės tėvo S. K. asmeninė nuosavybė.

Iš viešojo registro duomenų matyti, kad teisinė gyvenamojo namo, ūkinio pastato registracija buvo atlikta tik 2002-07-09, pripažinus statinį tinkamu naudoti. Pažymėtina, kad minėtus veiksmus, susijusius su turto registracija, įteisinimu, atliko ieškovė, turėdama savo tėvo S. K. įgaliojimą. Taigi, atsakovė jokių veiksmų, susijusių su minėto turto sukūrimu, disponavimu juo neatliko ir nesiekė atlikti. Kaip kasacinis teismas yra nurodęs, sprendžiant klausimą, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal M. M. prašymą, bylos Nr. 3K-3-280/2008). Atsižvelgiant į šias kasacinio teismo išaiškinimo nuostatas ir į tai, kad gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiti statiniai buvo pastatyti iš asmeninių ieškovės tėvo lėšų ir jo vardu, konstatuotina, kad minėtas turtas yra asmeninė S. K. nuosavybė. Minėtas aplinkybes patvirtina ne tik pateikiami su ieškiniu rašytiniai įrodymai, tačiau tai patvirtino ir ieškovė savo paaiškinimuose, patvirtino liudytoja Ž. J., visą laiką gyvenusi šalimais ir patvirtinusi ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovės negyvenimo, bendro ūkio nevedimo kartu su palikėju. Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, liudytojos J. Ž. parodymus, ieškovės ieškinys tenkintinas. S. K. vardu įregistruotas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įskaitant ir lėšas esančias banke, likęs po palikėjo S. K., mirusio 2013-11-16 mirties, pripažintinas palikėjo asmenine nuosavybe.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 178 str., 180 str., 185 str., 187 str., 258 str., 259 str., 260 str., 263, 268, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės I. N. ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamas namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)ir kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), AB Swedbank banko sąskaitose lėšos, esančios S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, asmeninės nuosavybės teise priklauso S. K., mirusiam 2013-11-16.

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.