Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo G. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Vyriausiojo patrulio Nerijaus Veršelio 2010 m. balandžio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR_N-331-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK vyresnysis tyrėjas A. Č. 2020 m. balandžio 10 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR_N-331-2020, kuriuo G. G. pripažino kaltu, padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad jis 2020 m. balandžio 10 d. 17 val. 50 min., Anykščių r. sav., Andrioniškio sen., Griežioniškių vs., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,69 prom.). Už minėto nusižengimo padarymą G. G. skirta 800 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

2. 2020 m. balandžio 24 d. Utenos apylinkės teisme Anykščių rūmuose gautas G. G. skundas, kuriame jis nurodė, kad jam alkotesteriu ,,Alcotest 6810” patikrino neblaivumą ir nustatė 0,69 promiles girtumo. Kadangi jis žinojo, kad alkoholio nei 2020 m. balandžio 9 d., nei 2020 m. balandžio 10 d. nevartojo, todėl toks rezultatas jį nustebino. Būdamas įsitikinęs, kad yra blaivus, nuvyko į Anykščių ligoninę pasitikrinti neblaivumo. 18 val. 45 min. iš jo buvo paimtas kraujas, specialisto išvadoje nurodyta, kad „G. G. kraujyje alkoholio nerasta“. Tokiu būdu nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą.

4. Teismo posėdyje G. G. paaiškino, kad skundą palaiko. Nurodė, jog jis alkoholio nevartojo kelias dienas iki įvykio, tačiau patikrinus alkotesteriu, buvo nustatytas neblaivumas. Kitą rytą, praėjus įtampai pradėjo galvoti, kaip galėjo nutikti, kad nieko nevartojus buvo nustatytas neblaivumas. Pirma mintis buvo, kad prieš jį pūtė neblaivus įvykio kaltininkas, gal seilių dalelės liko alkotesteryje. Internete susirado būtent šio alkotesterio naudojimo instrukciją ir pradėjo skaityti ką ten rašo. Iš karto krito į akis vienas punktas, kuriame parašyta, kad ,,atplėškite pakuotę, kad išsaugotumėte pūstuką higienišką <…> pakuotę nuimkite tik tada, kai pūstukas bus teisingai pritvirtintas prie prietaiso”. Viskas logiška, bet realiai buvo taip, kad celofaną išėmus pūstukas buvo pas jį rankoje. Kadangi policininkas pamatė, kad jis abejoja, kurį pūstuko galą reikia įkišti, tai jis paėmė ir savomis rankomis įstatė į alkotesterį. Tai neatitinka pūstuko naudojimo instrukcijos, kadangi ne tik pareiškėjas lietė savo rankomis, bet ir pareigūnas. Tuo metu buvo paskelbtas karantinas, reikėjo naudoti kaukes ir dezinfekcinius skysčius. Pareiškėjas bei jo žmona itin uoliai visur naudojo dezinfekcinius skysčius (automobiliui, rankoms ir t. t.). Tą dieną žmona dezinfekavo G. G. dėvimą kaukę ir automobilį su dezinfekciniu skysčiu. Mano, kad šios sąlygos įtakojo įpūtimą, nes jis žino, kad buvo blaivus ir tą patvirtinta kraujo tyrimas. Be to, patys policijos pareigūnai nuvežė į ligoninę ir palydėjo priduoti kraują. Ligoninėje buvo gydytoja I. N., kuri klausinėjo įvairių klausimų. Nurodė, kad ligoninėje alkotesteriu tikrintas nebuvo.

5. Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą atstovė Laura Laurinavičiūtė paaiškino, kad administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas tinkamai. Policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad vienas iš eismo įvykio dalyvių buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, kitas vairuotojas buvo įvykio vietoje. Kadangi įvyko eismo įvykis, policijos pareigūnai abiem transporto priemonių vairuotojams tikrino blaivumą ir šiuo atveju vienam iš įvykio dalyvių G. G. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis ir surašytas administracinių nusižengimų protokolas. Asmuo aiškino, kad alkoholio nėra vartojęs, tačiau neblaivumo tikrinimas buvo atliktas alkotesteriu, kuris yra metrologiškai patikrintas. Vaizdo įraše aiškiai matoma, kad pareigūnas asmeniui paduoda įpakuotą pūstuką, jis pats išpakavęs jį čiupinėja. Mano, kad aplinkybė, kad galėjo alkotesteris parodyti tokius rezultatus nuo pareigūno rankų, paneigta. Mano, kad pareigūnai įformindami eismo įvykį ir tikrindami G. G. blaivumą tą padarė tinkamai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Nustačius neblaivumą, šis faktas buvo įformintas reikiama tvarka. Pažymėjo, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą asmuo neteikė paaiškinimų. Pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad asmens neblaivumas buvo tikrintas lauke. Kitų faktorių galėjusių įtakoti nustatytą 0,69 prom. neblaivumą nėra. Dezinfekciniai skysčiai įtakoti negalėjo. Kelia tam tikrų abejonių asmens medicininės apžiūros aktas, nes medikų išvada nėra pateikta, palikta tuščia. Teismų praktikoje pasisakyta, kad svarbi yra asmens būsena vairavimo metu. Šios bylos aplinkybėmis nustatyta, kad vairavimo metu asmuo buvo neblaivus, todėl nutarimas priimtas teisingai ir jo naikinti nėra pagrindo.

6. Liudytojas Nerijus Veršelis teismo posėdžio metu paaiškino, kad po eismo įvykio G. G. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis ir surašytas protokolas, kad vairavo neblaivus. Nurodė, kad pakvietė G. G. prie automobilio, jis išsipakavo antgalį, uždėjo ant alkotesterio ir pūtė. Asmuo visą laiką buvo su kauke, o kai pūtė lyg tai jautėsi alkoholio kvapas, daugiau girtumo požymių nebuvo, vaikščiojo normaliai. Prieš tikrinant blaivumą G. G. pasakė, kad nevartojo alkoholio. Tikrinant per vamzdelį yra tikras blaivumo testas. Prieš tai buvo tikrinamas kitas vairuotojas, kuriam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tačiau buvo praėjęs laikas. Kolegos nuvežė G. G. į ligoninę ir vėliau komisariate surašė protokolą. Prieš 3 val., atvykstant į šį įvykį, pareigūnai dezinfekavo rankas, vėliau automobilio nedezinfekavo. Pūstuką į alkotesterį turi įstatyti pareigūnas.

7. Liudytoja K. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad visą jų kelionę sutrukdė eismo įvykis. Buvo netikėta, bet jos sutuoktinis įpūtė į alkotesterį. Neatmeta tokios galimybės, kai tai įvyko per jos didelį skrupulingumą dezinfekcijai. Puikiai prisimena, kad po darbų nuvyko į Kupiškio parduotuvę ,,Maxima“, prie automobilio nupurškė prekių maišelį, o dėvėtas kaukes nupurškusi dezinfekciniu skysčiu, sudėjo į plastikinį maišelį. Labai tikėtina, kad jos prisisotino garų, negalvojo, kad taip greitai reikės jas naudoti. Išlipę iš automobilio iš karto užsidėjo kaukes. Tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl galėjo įpūsti. Vyro veidas paraudęs, nes jis dirba laukuose, kas ketvirtą parą budi gaisrinėje. Tuomet, kai baimės akys didelės ir namuose galbūt perdėtai naudojo dezinfekantą, dėl kurio atsitiko toks įvykis. Iš vakaro vyras nieko nevartojo. Dieną vyras dirbo miške ir pjovė medžius. Neįmanoma, kad jis būtų buvęs išgėręs, nes pats ir išsikvietė pareigūnus, pranešė apie įvykį. Kaukė buvo drėgna, išpurkšta 80 procentų etilo alkoholiu. Vyras, būdamas už vairo kaukės nedėvėjo, ją užsidėjo tik įvykus eismo įvykiui. Iš Kupiškio išvažiavo apie 16:30 val. Priėjus prie policijos pareigūnų paprašė, kad vyrui duotų antrą kartą įpūsti, bet jie nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. G. skundas tenkinamas.

9. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

10. ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 14 punkte nurodyta, kad, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-30-2014, 2AT-51-746/2016, 2AT-23-489/2020).

11. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad G. G. 2020 m. balandžio 10 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2020 m. balandžio 10 d., 17 val. 50 min., Anykščių r. sav., Andrioniškio sen., Griežioniškių vs., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,69 prom.). Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK 2020 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 53-ANR_N-331-2020 konstatuota, kad G. G. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,69 prom.) neblaivumo laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą. Už šį nusižengimą jam paskirta straipsnio sankcijoje numatyta 800 Eur bauda ir taikyta įstatymo imperatyviai nustatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui.

12. Nagrinėjamu atveju institucija surašydama administracinio nusižengimo protokolą bei priimdama nutarimą iš esmės rėmėsi vien tik alkotesterio duomenimis, gautais 2020 m. balandžio 10 d. 17 val. 50 min. G. G. patikrinus alkotesteriu, Alcotest 6810” Nr. ARBH-0029, kai buvo nustatytas 0,69 promilių (paklaida 0,01 %) neblaivumas (b. l. 38-39). Nustatyta, kad G. G. po neblaivumo patikrinimo alkotesteriu nesutiko su alkotesterio duomenimis, protokole savo ranka įrašė, kad su alkotesterio parodymais nesutinka, nes nevartojo jokių alkoholinių produktų 3-4 dienas, savo noru daro kraujo tyrimą blaivumui nustatyti (b. l. 10-11), ir paprašė policijos pareigūnų nuvežti pasitikrinti neblaivumą į gydymo įstaigą.

13. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. G. kraujyje, paimtame 2020 m. balandžio 10 d. 18.45 val., etilo alkoholio nerasta. Tačiau surašant administracinio nusižengimo protokolą ir priimant nutarimą buvo vadovautasi tik pirminiais duomenimis, gautais patikrinus asmenį alkotesteriu. Šiais byloje esančiais duomenimis surašant administracinio nusižengimo protokolą bei priimant nutarimą nebuvo vadovautasi.

14. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste pažymėtina, kad policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą paprastai atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Esant byloje surinktiems kitiems įrodymams, būtina vertinti jų visumą ir, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos bei neįmanomų pašalinti abejonių vertinimu traukiamo atsakomybėn asmens naudai principais, priimti ne formaliai, o iš esmės teisingą sprendimą.

15. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 503 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Taisyklės) 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Iš bylos duomenų matyti, kad G. G. pasinaudojo šia teise ir nuvyko į gydymo įstaigą, kur jam buvo paimtas jo kraujas.

16. Alkotesteriu G. G. blaivumas buvo patikrintas 2020 m. balandžio 10 d., 17 val. 50 min., o medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodytas jo atvykimo į VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninę laikas – 18 val. 45 min., t. y., neviršijus nustatytos vienos valandos termino (b. l. 9, 35).

17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. G. kraujyje, paimtame 2020-04-10, 18.45 val., etilo alkoholio nerasta (b. l. 9). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad 2020 m. balandžio 10 d. 17:50 val. G. G. kraujyje galėjo būti nuo 0,09 ‰ iki 0,23 ‰ etilo alkoholio koncentracija. Etilo alkoholio koncentracija kraujyje iki 0,40 ‰ nevertinama kaip neblaivumas (b. l. 54-55).

18. Policijos pareigūnai sertifikuoto gamintojo, metrologiškai patikrinta specialia technine priemone – alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARBH0029 (b. l. 18), nustatė G. G. 0,69 promilių neblaivumą jo sustabdymo vietoje. Tačiau tokio, vos vieną kartą policijos alkotesteriu tikrinto G. G. neblaivumo laipsnio objektyvumu leidžia suabejoti 2020 m. liepos 28 d. VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti G. G. (ne)blaivumo būklės tyrimo rezultatai.

19. Visa tai prieštarauja alkotesteriu G. G. nustatytam apsvaigimo mastui, todėl kelia nebepašalinamų abejonių dėl alkotesterio parodymų patikimumo ir nesudaro vieningos įrodymų visumos, įgalinančios teismą pripažinti policijos pareigūnų priimtą nutarimą pagrįstu ir teisėtu. Pažymėtina, kad visi prieštaravimai teismo yra vertinami pažeidėjo naudai.

20. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad G. G. tiek sustabdžius pareigūnams, tiek teismo posėdžio metu davė analogiškus parodymus ir nurodė, kad alkoholio jis nevartojo. Kartu sutiktina su tuo, jog 2020 metų balandžio mėnesį dėl šalyje paskelbto karantino dėl COVID-19 epidemijos visi asmenys intensyviai buvo raginami naudoti dezinfekcines priemones. Iš paties G. G. paaiškinimų, bei liudytoja apklaustos jos sutuoktinės K. G. paaiškinimų, matyti, jog jų šeima minėtą dieną taip pat intensyviai naudojo dezinfekcines priemones. Patikimų įrodymų, kad šios priemonės galėjo nulemti tokius alkotesterio parodymus, kokie buvo nustatyti G. G., nėra. Tačiau teismo vertinimu, alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore alkotesteriu nustatymo metu duomenys galėjo būti iškreipti būtent dėl aplinkoje (pvz. asmens dėvimoje kaukėje) tvyrojusių dezifekantų garų, kurių alkoholio koncentracija yra tikrai labai didelė.

21. Teismo nuomone, institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą atstovė, akcentuodamas alkotesterio rodmenų patikimumą, neįvertina teisiškai reikšmingų aplinkybių, jog G. G. kraujyje medikai etilo alkoholio nerado, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus ekspertizės akte yra padaryta išvada, kad apskaičiavus pagal Vidmarko formulę G. G. kraujyje patikrinimo momentu galėjo būti mažiausia 0,09 ‰ ir daugiausia 0,23 ‰ alkoholio. Pagal Vidmarko formulę per 1 val. kraujyje etilo alkoholio koncentracija sumažėja (oksiduojasi) vidutiniškai 0,15, o maksimaliai 0,25 promilių. Ekspertizės akte, skaičiuojant etilo alkoholio koncentraciją, įvertinta aplinkybė, jog nuo G. G. sustabdymo iki jo kraujo paėmimo momento praėjo 55 min. ir padaryta išvada, kad G. G. kraujyje patikrinimo momentu galėjo būti mažiausia 0,09 promilių, o daugiausia – 0,23 promilių alkoholio. Aptariamo ekspertizės akto išvados leidžia įsitikinti tuo, kad net pritaikius maksimaliai nepalankų G. G. alkoholio koncentracijos mažėjimo kraujyje koeficientą, apskaičiuotas 0,23 promilių dydis nesiekė administracinei atsakomybei taikyti reikšmingos neblaivumo ribos. Visuma aptartų aplinkybių sudaro pagrindą teigti, jog G. G. vairavo automobilį būdamas blaivus.

22. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, o visi neaiškumai traktuojami šio asmens naudai. Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą pozicija, jog asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks buvo vairavimo metu, vertinama kritiškai. Laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių.

23. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir konstituciniais nekaltumo prezumpcijos bei neįmanomų pašalinti abejonių vertinimo atsakomybėn traukiamo asmens naudai principais (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Įvertinęs visus šioje byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nepakanka pagrindo konstatuoti, jog G. G. veiksmuose buvo ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, įvertintina, kad jo patikrinimą alkotesteriu galėjo iškreipti naudotos dezinfekcinės priemonės, todėl jo skundas tenkintinas – nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 5, 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Vyresniojo tyrėjo A. Č. 2020 m. balandžio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR_N-331-2020, kuriuo G. G. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracine nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu dvylikai mėnesių, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus ar kitus Utenos apylinkės teismo rūmus (ANK 646 straipsnis).