Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimą, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. 2016 m. birželio 29 d., tarp 22.00 val. ir 23.00 val., apie 700 metai nuo namo, esančio Liepkalnio g. 204, Vilniuje, pievoje esančiame keliuke, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė yra atimta, vairavo automobilį Nissan Almera Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) pervažiavo nukentėjusįjį A. P., apie eismo įvykį neįformavo pareigūnų ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Šiais veiksmais V. R. padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu V. R. parodė, kad įvykio dieną jo ir žmonos namuose buvo N. K. bei jos sūnus E. K.. Jie dviese su žmona ėjo pasitikti žmonos draugės vyro T. K. ir rado gulintį neblaivų žmogų. Žmona nubėgo iki namų, paėmė automobilį ir atvažiavo prie rasto asmens. Tuo metu atėjo T. K.. Jie kartu su T. K. pasodino rastą žmogų į automobilį Nissan Almera Tino. Žmogų pasodino ant galinės sėdynės. Šį žmogų parsivežė į savo namus. Neatkreipė dėmesio, ar sodinamas asmuo buvo prisilietęs prie automobilio priekio. Nežino, kaip rasto asmens kelnių pėdsakai galėjo atsirasti ant automobilio buferio, o ant žmogaus kelnių atsirado automobilio dažai.

Tyrimo metu V. R. parodė, kad su nusižengimais nesutinka, nes niekas automobilio nevairavo, kai buvo rastas žmogus. (b. l. 2)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. R. parodė, kad 2016 m. birželio 29 d. pas juos svečiavosi sutuoktinės draugė N. K.. Su N. K. ir vaikais važiavo prie ežero maudytis. Automobilį vairavo S. R.. Prie ežero susitiko su N. K. vyru T. K.. Kartu visi grįžo pas juos į namus, kepė mėsą, vartojo alkoholį. Vėliau žmona paskambino I. V., kuri juos nuvežė prie ežero. Grįžtant užsuko į parduotuvę „Aibė“ apsipirkti. T. K. susipyko su savo žmona ir išėjo namo, o jie apie 22.00 val. grįžo namo, baigė kepti mėsą, I. V. išvažiavo namo. Jie toliau trise: jis, N. K. ir žmona gėrė alkoholinius gėrimus. N. K. nuėjo miegoti. Kadangi jis dar norėjo išgerti, o žmona neleido, jie susipyko. Žmona lauko keliuku išėjo pasivaikščioti link miškelio. Jau buvo tamsu. Jis išėjo paskui žmoną, kurią pasivijo, ir jie neskubėdami ėjo kartu. Dar buvo nevisiškai tamsu, todėl ant kelio pamatė žmogaus kojas. Iš karto atpažino A. P., kuris gulėjo ant nugaros galva į žolę. Jis paklausė, kas atsitiko. A. P. sakė, kad partrenkė automobilis, kad šiam viskas gerai, tik nejaučia kojos. Tada žmona nubėgo į namus ir atvažiavo automobiliu. A. P. pasodino į automobilį ant galinės sėdynės ir parsivežė į namus, nunešė į pavėsinę, kur paguldė ant sofos. A. P. buvo sąmoningas. Žmona iškvietė greitąją medicinos pagalbą, medikai A. P. išvežė į ligoninę. Ryte pas juos atvažiavo policijos pareigūnai, apklausė žmoną S. R., o jis parodė, kur rado A. P.. Pareigūnai apžiūrėjo jų automobilį Nissan Almera.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. R. parodė, kad įvykio dieną ji su vyru ir draugais T. K., N. K. ir jų vaiku atvažiavo į sodybą atsipalaiduoti. Visą dieną buvo kaime, vėliau važiavo prie ežero. Vakare grįžo atgal į sodybą. Į sodybą grįžo tik ji, jos sutuoktinis, N. K. ir šios sūnus. T. K. susipyko su N. K., todėl jis nuėjo kitur. Liudytoja aiškino, jog ji pati susipyko su vyru ir nubėgo keliuku. Vyras ja vijosi. Jie rado asmenį, kuris prašė leisti pas juo namie pamiegoti. Ji nuėjo namo, o atgal grįžo su automobiliu. Atvažiavus automobiliu prie žmogaus, jiems paskambino T. K. ir pasakė, kad eina link jų namų. T. K. padėjo įsodinti žmogų į automobilį. Prie namų pamatė, kad asmuo jaučiasi negerai, iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą. Kai ji susipyko su vyru ir išbėgo keliuku, N. K. liko jų namuose. Asmuo, įkeliamas į automobilį, kontaktavo su jų automobilio galinėmis durelėmis. Asmuo nekontaktavo su automobilio priekiu. Gal apsisukinėdama su automobiliu užkabino asmens kelnes, bet ant žmogaus nebuvo užvažiavusi. Negali pasakyti, kaip asmens kelnių dalelės atsirado ant automobilio buferio.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. R. parodė, kad 2016 m. birželio 29 d., apie 23.00 val., su savo vyru V. R. išėjo pasivaikščioti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Ėjo link miškelio. Išėję iš miškelio ėjo važiuojamuoju takeliu, kuris veda iki žvyrkelio, esančio tarp Lydos ir Minsko plento, apie 700 metų atstumu nuo jų namų. Eidami kelio šone ant žolės aptiko gulintį pažįstamą A. P.. Paklausius, kodėl jis guli, atsakė, kad nežino. Jie norėjo padėti jam atsikelti, bet A. P. nurodė, kad negali atsikelti, kadangi jam skauda koją. A. P. aiškino, jog nežino, kodėl jam skauda koją, teigė, jog jam einant keliu pasidarė bloga, prasidėjo epilepsijos priepuolis, o vėliau jis jau nieko neprisimena. Ji norėjo kviesti greitąją medicinos pagalbą, bet A. P. nurodė, kad nereikia. Ji tuomet nuėjo iki namų, kad atvažiuotų su automobiliu ir parvežtų A. P. namo. A. P. buvo įsodintas į automobilį Nissan Almera, v. n. (duomenys neskelbtini) ant galinės sėdynės. Atvykus pas juos į namus, ji iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri apžiūrėjusi A. P. nusprendė vežti į ligoninę. Kas nutiko A. P., nežino, nes jie visą dieną buvo išvykę prie ežero, grįžo tik vakare.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. R. papildomai parodė, kad 2016 m. birželio 29 d., apie 17.00 val., kartu su vyru V. R., N. K. nuvažiavo prie ežero, esančio Rudaminoje prie bažnyčios. Prie ežero sutiko T. K., jie visi grįžo pas juos namo, kepė mėsą. Ji 19.57 val. paskambino I. V. ir paprašė juos nuvežti prie ežero. I. V. juos nuvežė prie ežero jos automobiliu Nissan Almera, v. n. (duomenys neskelbtini) Prie ežero važiavo asfaltuotu keliu. Vėliau jie užsuko į parduotuvę „Aibė“, prie kurios T. K. susipyko su žmona ir išėjo namo, o jie visi grįžo pas juos į namus apie 22.00 val. Namie baigė kepti mėsą, I. V. savo automobiliu išvažiavo namo asfaltuotu keliu. N. K. nuėjo miegoti pas juos į namą. Ji susipyko su vyru ir išėjo lauko keliuku pasivaikščioti. Vyras jai ėjo iš paskos. Buvo apie 23.00 val. Ji ėjo pasišviesdama žibintuvėliu. Pamatė ant lauko gulintį A. P., t. y., pamatė jo kojas ant kelio. A. P. sakė, kad jį partrenkė automobilis, jis negali atsistoti, jam skauda koją. Apie 23.06 val. ji paskambino T. K. ir pasakė, kad greitai atbėgtų į lauko keliuką, nes rado A. P.. Ji nubėgo namo pasiimti automobilio. A. P. įkėlė į automobilį. A. P. parsivežė pas save į namus, kur vyrai nunešė jį į pavėsinę ir paguldė ant sofos. Ji 23.23 val. ant A. P. kojos pamačiusi guzą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavę medikai A. P. išvežė į ligoninę.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. K. parodė, kad įvykio nelabai pamena. Dėl įvykio buvo apklaustas policijoje. Tos apklausos metu sakė tiesą. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodė, kad jie užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. parodė, kad 2016 m. birželio 29 d. jis svečiavosi pas mamos draugę S. R.. Jie buvo prie ežero. Prie ežero atėjo ir jo tėtis T. K.. Vėliau tėtis išėjo pas močiutę, o jis su mama, V. R. ir jo žmona grįžo pas juos į namus. Nuo ežero juos parvežė I. V., kuri vėliau išvažiavo namo. Jis girdėjo, kaip S. R. skambino jo tėčiui ir kvietė grįžti atgal. Jis su V. R. išvažiavo pasitikti tėčio. Važiavo automobiliu Nissan. Jie važiavo tik dviese. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės. Važiavo lauko keliuku. Jau temo, važiavo su įjungtomis šviesomis. Važiavo greitai. Važiuojant lauko keliuku automobilis pašoko, V. R. susikeikė, dar pavažiavo į priekį ir sustojo. Išlipę kartu nuėjo į tą vietą, kur automobilis pašoko. Pamatė ant keliuko gulintį žmogų. Žmogaus kojos buvo ant keliuko, o galva žolėse. V. R. paskambino S. R. ir pasakė, jog pervažiavo T. kojas, liepė greičiau skambinti T. K., kad šis ateitų. Tada V. R. pavažiavo atbuline eiga iki gulinčio žmogaus. Tėtis atėjo po pusvalandžio, tada jie įkėlė gulintį žmogų į automobilį ir pasodino ant galinės sėdynės. Jis tuomet atpažino, kad žmogus yra A. arba kaip jį visa vadina T. Paklaustas A., ar jaučia kojas, nurodė, kad jaučia. A. parsivežė pas S. R. į namus. S. R. į tą vietą, kur gulėjo A., atėjusi nebuvo. S. R. juos pasitiko kieme. A. buvo pasodintas pavėsinėje. S. R. paskambino greitosios medicinos pagalbai. V. R. rodė savo žmonai, kaip A. pervažiavo per kelius.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. K. parodė, kad jam kažkas paskambino ir pasiūlė atvykti pas V. R.. Jis pas V. R. ėjo pėsčiomis. Eidamas pas V. R. pamatė automobilio šviesas, automobilis stovėjo, o šalia jo gulėjo A. P.. Įvykio vietoje buvo ir E. K.. Jis su V. R. A. P. įkėlė į automobilį, nuvežė pas V. R. į namus, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Niekas jam nepasakojo, kas įvyko, sūnus taip pat nesakė. Jis dalyvavo A. P. laidotuvėse, kur šiek tiek bendravo su K. R. ir V. Z., apie įvykį nieko jiems nepasakojo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas nurodė, kad nepamena, ar davė tokius parodymus. Jis nepasakojo V. Z., kad A. P. buvo pervažiuotas automobilio, o jį vairavo V. R..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. K. parodė, kad 2016 m. birželio 29 d., apie 19.00 val., jam paskambino žmona N. K. ir pasakė, jog ji su sūnumi, S. R. ir jos vyru leidžia laiką prie Rudaminos ežero. Prie ežero jie buvo atvykę automobiliu Nissan Almera. Paskui grįžo pas S. R. į namus, kepė šašlykus. Apie 21.00 val. juos vėl prie ežero nuvežė I. V.. Važiavo asfaltuotu keliu. Prie ežero susipyko su žmona ir išėjo namo. Apie 23.00 val. jam paskambino S. R. ir paprašė padėti į automobilį įkelti A. P., kurį rado ant lauko keliuko. Jis atbėgo prie lauko keliuko ir pamatė laukuose automobilio Nissan Almera šviesas. Automobilis priekine dalimi stovėjo link A. P.. A. P. gulėjo ant lauko keliuko, jo kojos buvo ant keliuko, o galva buvo nukreipta į dešinę pusę žolėje. A. P. buvo sąmoningas, kalbėjo, tačiau negalėjo paaiškinti, kas atsitiko. A. P. negalėjo atsistoti, todėl jis su V. R. nunešė jį iki automobilio ir paguldė ant galinės sėdynės. A. P. dešinė koja maskatavo. Automobiliu A. P. parvežė pas V. R. į namus ir paguldė pavėsinėje ant sofos. S. R. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Laidotuvių metu vietiniai žmonės kalbėjo, kad A. P. partrenkė V. R.. Keliuką, ant kurio buvo rastas A. P., žino tik vietiniai gyventojai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. K. papildomai parodė, kad jam sūnus E. K. papasakojo, jog A. P. pervažiavo V. R.. A. P. medikams sakė, kad jį partrenkė automobilis, bet S. R. jį tildė ir uždarė greitosios medicinos pagalbos automobilio duris. S. R. nebuvo atėjusi į lauko keliuką, kur buvo partrenktas A. P.. Jam susipykus su žmona ir išėjus namo, paskambino S. R. ir kvietė grįžti atgal pas juos. Jis ėjo pėsčiomis, o V. R. lauko keliuku važiavo jo pasitikti. Paskui jam vėl paskambino S. R. ir sakė greičiau eiti, nes lauko keliuke rado A. P., kurį reikėjo padėti paguldyti į automobilį. A. P. parsivežė į S. R. namus. S. R. prašė visiems sakyti, kad A. P. rado eidami pasivaikščioti.

Teismo posėdžio metu liudytoja N. K. parodė, kad ji apie įvykį nieko nežino, ji tuo metu miegojo. Jos sūnus įvykio dieną buvo su ja. Apie įvykį ji sužinojo iš sūnaus pasakojimo. Sūnus jai pasakojo, kad važiavo pasitikti T. K., rado žmogų ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus, liudytoja nurodė, kad davė tokius parodymus, tačiau sūnus jai nesakė, jog buvo pervažiuotas žmogus, sūnus tik sakė, kad buvo greitai važiuojama automobiliu, kuris užvažiavęs ant duobės pašoko.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. K. parodė, kad 2016 m. birželio 29 d. su drauge S. R. ir jos vyru buvo prie tvenkinio, esančio Rudaminos kaime už bažnyčios. Paskui atvažiavo jos vyras T. K. su sūnumi. Paskui jie visi nuvažiavo pas S. R. į namus, jos sūnus išėjo namo. Vėliau atvažiavusi I. V. juos vėl visus nuvežė prie ežero. Iki ežero važiavo asfaltuotu keliu. Prie ežero susipyko su vyru ir šis išėjo namo. Jie paskui vėl grįžo pas S. R. į namus. Po kiek laiko I. V. išvažiavo namo, o ji nuėjo miegoti ir, kas vyko toliau, nežino. Kitos dienos rytą pas S. R. atvyko policija, kurie apklausė S. R., apžiūrėjo jos automobilį Nissan Almera ir vietą, kur buvo rastas A. P.. A. P. laidotuvių metu žmonės kalbėjo, kad V. R. pervažiavo A. P., kadangi minėtu keliu važinėja tik vietiniai. S. R. teigė, kad A. P. rado eidami pasivaikščioti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. K. papildomai parodė, kad įvykio dieną su ja buvo sūnus E. K., kuris matė, kaip V. R. pervažiavo A. P.. Sūnus jai papasakojo, kad, kai ji nuėjo miegoti, jis su V. R. važiavo lauko keliuku pasitikti tėvo T. K.. Važiavo automobiliu Nissan Almera, kurį vairavo V. R.. V. R. važiavo greitai lauko keliuku ir automobilis pašoko. V. R. išlipęs iš automobilio pasakė, kad dėdei pervažiavo per kojas. V. R. paskambino S. R. ir prašė paskambinti T. K., o pats buvo prie pervažiuoto žmogaus. Kai atėjo T. K., pervažiuotas žmogus buvo įkeltas į automobilį. Tada sūnus atpažino, kad tai yra A. P.. S. R. nebuvo atėjusi į įvykio vietą, ji laukė namo kieme. A. P. atvežę pasodino pavėsinėje, o S. R. iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. Z. parodė, kad apie įvykį žino iš T. K. pasakojimo. T. K. pasakojo, jog V. R. važiavo su automobiliu pas T. K. ir pervažiavo A. P.. Kartu su V. R. važiavo T. K. sūnus, gal dar važiavo ir S. R.. V. R. pervažiavus A. P., T. K. sūnus pagalvojo, kad buvo pervažiuotas jo tėvas. Po kurio laiko prie jų atėjo T. K.. Jie A. P. pasodino į automobilį ir nuvažiavo į V. R. namus. Liudytojas teismo posėdžio metu patikslino, kad T. K. nesakė tiksliai, kas vairavo automobilį ir pervažiavo A. P.. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas patvirtino, kad parodymai užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Z. parodė, kad 2016 m. birželio 30 d. ryte sužinojo, kad mirė jo pažįstamas ir kaimynas A. P.. Jis su bendradarbiais užvažiavo pas V. R., kur buvo T. K. su žmona ir S. R.. Jie pasakojo, kad A. P. rado ant lauko keliuko, kai jiedu ėjo pasivaikščioti. Jie parsivežė jį namo ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. A. P. sakė, jog jį partrenkė automobilis. A. P. laidotuvių metu T. K. papasakojo, kad 2016 m. birželio 29 d. vakare jis prie ežero susipyko su žmona ir išėjo namo, o jo žmona išvažiavo pas S. R. į namus. Vėliau vakare jis paskambino V. R., kad atvažiuotų jo pasiimti. V. R. važiuodamas automobiliu Nissan Almera lauko keliuku pervažiavo A. P., kuris gulėjo ant keliuko. Kartu važiavo T. K. vaikas. Paskui prie automobilio atėjo T. K. ir padėjo įkelti A. P. į automobilį. A. P. parsivežė namo pas S. R.. V. R. ir S. R. įkalbėjo T. K. ir N. K. meluoti.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. R. parodė, kad T. K. per A. P. laidotuves jam pasakojo, jog V. R. kartu su E. K. automobiliu važiavo pas T. K.. Greičiausiai A. P. ėjo keliuku ir nukrito, o V. R. jį pervažiavo. T. K. ėjo link V. R. tuo keliu, kur buvo partrenktas A. P.. T. K. ir V. R. pasodino A. P. į automobilį ir nuvežė pas V. R., kur jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas patvirtino, kad parodymai užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu K. R. parodė, jog 2016 m. birželio 30 d. ryte sužinojo, kad ligoninėje apie 04.00 val. mirė A. P.. Žmonės kalbėjo, kad jį partrenkė ar pervažiavo automobilis. Apie 07.20 val. su bendradarbiais užvažiavo pas V. R., kur be jo paties dar buvo jo žmona, T. K. ir N. K.. V. R. ir S. R. pasakojo, kad vakare jie ėjo pasivaikščioti ir rado ant lauko keliuko gulintį A. P., kurį savo automobiliu parsivežė namo. A. P. pasidarė negera, jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jį išsivežė. A. P. jiems nurodė, kad jį pervažiavo automobilis. A. P. laidotuvių metu T. K. nurodė, kad įvykio dieną prie ežero susipyko su žmona ir išėjo namo. Vėliau Svetlana ir V. R. jį pakvietė grįžti pas juos. V. R. lauko keliuku automobiliu Nissan Almera važiavo pas T. K.. Automobilį vairavo V. R., su juo kartu buvo K. jaunesnysis sūnus. Važiuojant lauko keliuku pervažiavo ant keliuko gulintį A. P.. T. K. paskambino S. R. ir jam pasakė, kad V. R. pervažiavo A. P. ir stovi lauko keliuke su įjungtomis šviesomis. A. P. jie parsivežė pas S. ir V. R. į namus. S. R. ir V. R. prašė pasakoti, kad A. P. rado eidami pasivaikščioti. N. K. po laidotuvių taip pat sakė, kad jos vaikas važiavo su V. R., kuris pervažiavo žmogų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad 2016 m. birželio 29 d., laiko neprisimena, buvo gautas iškvietimas į Liepkalnio g. 204. Juos pasitiko moteris, šviesių plaukų, stambaus kūno sudėjimo, apie 40-50 m amžiaus. Lauko terasoje ant sofos gulėjo vyras, kuris negalėjo paaiškinti, kas jam nutiko. Jį apžiūrint pamatė, kad jam lūžęs dubens kaulas ir šlaunikaulis. Vyras buvo nuneštas į medikų automobilį. Moteris, kuri juos pasitiko, ir šalia buvęs vyras nurodė, kad vyrą rado miške ir jį parsivedė. Ligoninėje vyras gydytojai pasakė, kad buvo partrenktas automobilio.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. birželio 30 d. 03.43 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą iš Lazdynų ligoninės, jog 00.21 val. greitoji medicinos pagalba atvežė A. P., kurį apie 23.00 val. miškelyje, esančiame Liepkalnio g. 204, Vilniuje, rado gyventojai (kaimynai) be sąmonės. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad VŠĮ RVUL ligoninėje pristatytam A. P. nustatyta diagnozė – daugybiniai klubo ir šlaunikaulio sužalojimai-lūžimas. (b. l. 2)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – pieva, kuri yra apie 700 m. atstumu nuo namo, esančio Liepkalnio g. 204, Vilniuje. Pievos dešinėje pusėje, šalia provėžos, matosi išgulėta vieta žolėje, kairiau, už 10 m ant provėžos, guli juodos spalvos batas. (b. l. 3-6)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. R. tyrėjai pateikė automobilį Nissan Almera, v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17)

Iš specialisto išvados Nr. 11-1455 (16), 11-1456 (16), 11-1531 (16), 11-1584 (16) matyti, kad ant automobilio Nissan Almera Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinio buferio dešinės pusės apačioje yra pėdsakas, kuris sudarytas iš rudai purpurinės spalvos susitrynusių, apsilydžiusių poliesterinių pluoštų masės ir atskirų pluoštų, vienodų su A. P. kelnių pluoštais. Tikėtina, kad pėdsako medžiaga (susitrynusių pluoštų masė ir atskiri pluoštai) yra iš A. P. kelnių. Ant automobilio Nissan Almera Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) dugno nėra pluoštų iš A. P. kelinių ir marškinėlių. Ant automobilio Nissan Almera Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinės dalies nėra pluoštų iš A. P. marškinėlių. Ant tirti pateiktų A. P. kelnių užpakalinėje dešinėje pusėje yra įsitrynusių pašalinės dažų dangos pėdsakų ir mikrodalelių, sudarytų iš bespalvio lako ir mėlynos spalvos metališko emalio. Šie pašaliniai dažai ir automobilio Nissan Almera Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinio buferio dažų dangos dviejų viršutinių sluoksnių dažai yra vienodi. Tikėtina, kad pašaliniai dažai, rasti ant A. P. kelnių užpakalinėje dešinėje pusėje, yra iš automobilio Nissan Almera Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinio buferio dažų dangos. Pašaliniai dažai, rasti ant A. P. kelnių užpakalinėje dešinėje pusėje, skiriasi nuo automobilio Nissan Almera Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) dugno dangos dažų. Ant tirti pateiktų A. P. kelnių užpakalinėje kairėje pusėje yra susitrynusio pašalinio pilkai juodos spalvos plastiko pėdsakas. Šis plastikas nėra automobilio Nissan Almera Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) plastikinių detalių plastikas. Ant A. P. marškinėlių nėra autotransporto priemonei būdingų pašalinių dažų dangos, plastiko pėdsakų ir dalelių. Ant automobilio Nissan Almera Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinio buferio dešinės pusės šoninės apatinės užapvalintos dažytos dalies yra rudai purpurinės spalvos pašalinės medžiagos antsluoksninis pėdsakas. Labai didelė tikimybė, kad automobilio Nissan Almera Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinio buferio dešinės pusės šoninė apatinė užapvalinta dalis turėjo sąlytį su A. P. kelnių užpakalinės dalies dešiniąja puse.

Iš specialisto išvados Nr. pM 15/2016(01)-M 841/2016(01) matyti, kad A. P. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai rodo, kad nukentėjusysis tikėtina buvo pervažiuotas per dubens sritį. (b. l. 15-16)

Nors V. R. tvirtino, jog jis įvykio metu automobilio nevairavo, automobiliu A. P. nekliudė, o kartu su sutuoktine rado jį sužalotą ir gulintį ant kelio, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų duomenų, kurie laikytini įrodymais visuma, patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė yra atimta, vairavo automobilį Nissan Almera Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) pervažiavo A. P. ir apie eismo įvykį neįformavo pareigūnų bei pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Tyrimo metu V. R. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 130² straipsnį. Pagal ATPK 130² straipsnį atsakomybė kyla vairuotojams, kai jie transporto priemonę vairuoja neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vairuotojams, kurie vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų (alkotesterio rodmenų kvito, specialisto išvados), kurie leistų konstatuoti, jog V. R. nagrinėjamu atveju valdė transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo neblaivumas viršijo leistiną normą, arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių arba kitokių psichiką veikiančių medžiagų, taip pat byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad V. R. vengė neblaivumo arba apsvaigimo patikrinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, jog V. R. veiksmai (jų padarymo metu) atitiko ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius. Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869 patvirtinto ir 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Nagrinėjamu atveju V. R. taikytinos ANK nuostatos, kadangi ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje kaip viena iš galimų skirti nuobaudų rūšių yra numatytas administracinis areštas, o ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcija numato tik baudą. Šiuo metu galiojantis ANK švelnina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, todėl teismas kvalifikuoja V. R. veiką pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Administracinio nusižengimo padarymo faktą ir V. R. kaltę padarius nusižengimą patvirtina liudytojų E. K., T. K., T. K., K. R. ir V. Z. parodymai, specialistų išvadose bei kitoje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys. Paminėti duomenys paneigia V. R. nurodytą įvykio versiją bei tokią versiją patvirtinančius S. R. parodymus.

Iš E. K. parodymų matyti, kad jis kartu su V. R. važiavo automobiliu Nissan pasitikti T. K.. Automobilį vairavo V. R.. Vienu metu automobilis pašoko. Sustabdžius automobilį ir nuėjus prie vietos, kurioje automobilis pašoko, liudytojas pamatė gulintį žmogų, kaip vėliau atpažino A. P., kurio kojos buvo ant keliuko. Tuomet V. R. paskambino savo sutuoktinei ir pasakė, kad jis pervažiavo A. P. kojas. Į įvykio vietą atėjus T. K., A. P. buvo įkeltas į automobilį ir nuvežtas į V. R. namus. Namuose V. R. rodė savo sutuoktinei, kaip pervažiavo A. P.. Liudytojų N. K. ir T. K. parodymai patvirtina, jog E. K. jiems pasakojo, kad liudytojas įvykio metu automobiliu važiavo kartu su V. R. pasitikti T. K.. Liudytojo T. K. parodymai patvirtina, jog tuo metu, kai jis atėjo į įvykio vietą, joje buvo V. R., E. K. ir šalia automobilio gulėjo A. P.. S. R. nebuvo atėjusi į įvykio vietą. Jis kartu su V. R. A. P. įkėlė į automobilį. A. P. buvo nuvežtas į V. R. namus, kur buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Pažymėtina, kad T. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog tuo metu, kai jis atėjo į įvykio vietą, A. P. kojos buvo ant kelio, jis negalėjo paeiti. Liudytojas teigė, kad sūnus jam pasakojo, jog A. P. pervažiavo V. R. (toks liudytojo teiginys sutampa su liudytojo E. K. parodymais). S. R. prašė visiems sakyti, kad A. P. buvo rastas bevaikščiojant. Liudytojų K. R. ir V. Z. parodymai patvirtina, jog T. K. jiems nurodė, kad jo sūnus jam pasakojo, jog V. R. automobiliu pervažiavo A. P.. Taip pat šie liudytojai ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad T. K. jiems sakė, jog S. R. ir V. R. jo prašė sakyti, kad A. P. buvo rastas jiems bevaikščiojant. Čia teismas pažymi, jog liudytojas T. K. teisme teigė, jog jis tokios informacijos K. R. ir V. Z. nenurodė. Vis tik teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų K. R. ir V. Z. parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir galėtų apkalbėti V. R.. Kita vertus K. R. ir V. Z. nurodomos aplinkybės sutampa su E. K. ir T. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis. Teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad liudytojai K. R. ir V. Z. nurodomą informaciją sužinojo iš kitų šaltinių ar sugalvojo ją patys.

Teismas konstatuoja ir tai, kad anksčiau aptarti liudytojų parodymai sutampa su kitais byloje surinktais duomenimis. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad A. P. nustatyti daugybiniai klubo ir šlaunikaulio sužalojimai-lūžimas, o specialisto išvadoje Nr. pM 15/2016(01)-M 841/2016(01) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. P. nustatyti sužalojimai rodo, kad nukentėjusysis tikėtina buvo pervažiuotas per dubens sritį. Iš specialisto išvados 11-1455 (16), 11-1456 (16), 11-1531 (16), 11-1584 (16) matyti, kad ant automobilio Nissan Almera Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinio buferio dešinės pusės yra pėdsakas tikėtina nuo A. P. kelnių pluošto. Ant tirti pateiktų A. P. kelnių užpakalinėje dešinėje pusėje yra įsitrynusių pašalinės dažų dangos pėdsakų ir mikrodalelių tikėtina nuo automobilio Nissan Almera Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinio buferio dažų dangos. Ant automobilio Nissan Almera Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinio buferio dešinės pusės šoninės apatinės užapvalintos dažytos dalies yra rudai purpurinės spalvos pašalinės medžiagos antsluoksninis pėdsakas, todėl labai didelė tikimybė, kad automobilio Nissan Almera Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinio buferio dešinės pusės šoninė apatinė užapvalinta dalis turėjo sąlytį su A. P. kelnių užpakalinės dalies dešiniąja puse. Teismas daro išvadą, jog, vertinat specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis kartu su anksčiau patartais liudytojų parodymais, specialisto išvadoje nurodomi pėdsakai ant A. P. kelnių ir automobilio Nissan Almera Tino galėjo atsirasti tik šiam automobiliui kontaktuojant su A. P., t. y. jį pervažiavus, kai gulėjo ant kelio. Šioje vietoje pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad A. P. jam nurodė, jog buvo partrenktas automobilio. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, kad aptarti įrodymai visiškai patvirtina, jog V. R. valdydamas automobilį pervažiavo A. P..

Kelių eismo taisyklių 219.4 punktas numato, kad, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, asmuo privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. Šiuo atveju yra visiškai akivaizdu, kad V. R., supratęs, jog pervažiavo A. P., nesilaikė minėtame Kelių eismo taisyklių punkte nurodytos pareigos, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taigi teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog V. R., pervažiavęs asmenį, sąmoningai, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms, tokiu būdu jis padarė nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad nusižengimo padarymo metu V. R. valdė automobilį neturėdamas teisių, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimu V. R. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2017 m. sausio 25 d. Informacijos apie tai, kad vairuotojo pažymėjimas būtų grąžintas anksčiau laiko nėra.

V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai padarė tą patį pažeidimą, nepasibaigus ANK 40 straipsnyje numatytam terminui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Skirdamas nuobaudą už padarytą nusižengimą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą (V. R. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. neturėdamas teisės vairuoti vairavo transporto priemonę, pervažiavo žmogų ir iš eismo įvykio vietos pasišalino), į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidėjo asmenybę – anksčiau baustas administracine tvarka, taip ir už Kelių eismų taisyklių pažeidimus (atkreiptinas dėmesys, kad dalis padarytų pažeidimų yra vertintini kaip itin šiurkštūs – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemonę, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos). Esant išdėstytoms aplinkybėms, V. R. yra skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, bei skirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 18077097329.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.