Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei, dalyvaujant ieškovei R. J., jos atstovui advokatui Irmantui Ruželei, atsakovei K. K., jos atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovės E. J. įstatyminės atstovės R. J. ieškinį atsakovams K. K. ir R. J. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas R. J. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pateiktą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką informuotas įstatymo nustatyta tvarka (b.l.12; 24; 38; 50 ).

Motyvuojamoji dalis

Pateiktas ieškinys tenkintinas iš dalies.

CK 6.283 str. 1 d. numato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Žalos padarymo metu T. J. neturėjo 14 metų, todėl pagal CK 6.275 str. nuostatą už nepilnamečio iki 14 metų padarytą žalą atsako jo tėvai, kadangi fizinis asmuo iki 14 metų yra neveiksnus (CK 2.7str.), todėl negali būti ir atsakomybės subjektu civiline prasme. T. J. neteisėtus veiksmus atliko laisvu nuo pamokų metu, t. y. tuo metu, kai jis buvo (turėjo būti) savo tėvų priežiūroje, todėl atsakovams tenka atsakomybė už jų sūnaus neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Tėvų civilinė atsakomybė atsiranda esant jų kaltei , kuri suprantama kaip nepakankamas tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra ir jo auklėjimas. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų kaltę už nepilnamečius iki 14 metų vaikus įstatymas preziumuoja (CK 6.248 str. 1 d.). CK 6.275 straipsnio 1 d. numatytas nepilnamečio vaiko žalos padarymo faktas suponuoja, jog tokiu atveju tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje. Tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro žalą, atitinkančią CK 6.250 straipsnyje numatytus jos požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t.y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus ir CK 6.275 straipsnio 1 dalies taikymui pakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiksmą.

Iš 2013-05-03 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 3) matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariate nustatyta, kad 2013-04-27 apie 19.00 val., Rokiškio r. (duomenys neskelbtini), E. J., gim. (duomenys neskelbtini), žaidė su kaimynystėje gyvenančiais vaikais. Vaikams susipykus dėl prasivardžiavimo, supykęs T. J., gim. (duomenys neskelbtini), metė plytos gabalą ir pataikė E. J., kuriam buvo prakirsta galva. Nustatyta, kad T. J. veika turi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. l d. (,Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“) požymius, tačiau atsižvelgiant į tai, kad veikos padarymo metu T. J. gim. (duomenys neskelbtini), dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, dėl šio atvejo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš 2013-05-14 valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 608/13(05) (b.l. 4) matyti, kad E. J. nustatyta muštinė žaizda viršugalvio dešinėje pusėje, kuri padaryta kietu buku daiktu, galimai medicininėje dokumentacijoje nurodytu laiku – 2013-04-27 ir būdu. Dėl nustatyto sužalojimo E. J. sveikata sutrikdyta nežymiai.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. J., ieškovės sutuoktinis, parodė, kad 2013-04-27 verkdamas atbėgo namo sūnus E. J. su praskelta galva ir pasakė, kad žaidžiant kieme su draugais, Tomas metė jam į galvą plytos gabalą. Sūnus sakė, kad susipyko su T., jie tarpusavyje prasivardžiavo, tačiau V. J. nežino kokius žodžius sūnus pasakė T. J. Pagavę kieme tą vaiką nuvažiavo pas jo tėvus išsiaiškinti, tačiau vaiko tėvas buvo girtas, net neišėjo iš kambario, o vaiko motina irgi buvo neblaivi, nes jautėsi alkoholio kvapas. Sūnui reikėjo siūti žaizdą, po to vežti į Panevėžį peršviesti galvą. Po įvykio sūnui dažnai skauda galvą, jis pasidarė irzlesnis, piktesnis. Neaišku kokios pasekmės bus ateityje. Dėl vaiko pasikeitusios būsenos į medikus kol kas nesikreipė.

Iš byloje esančių duomenų matyti, bei pati atsakovė K. K. teismo posėdžio metu pripažino, kad neužtikrino pakankamos nepilnamečio sūnaus priežiūros, todėl dėl jos sūnaus kaltės buvo sužalotas nepilnametis E. J. Tačiau atsakovė teigia, kad sūnui neigiamą įtaką darė ne ji, o vaiko tėvas – R. J., kuris rodė sūnui neigiamą pavyzdį, mokė smurtauti, neklausyti atsakovės. Be to, ji ne kartą kreipėsi pagalbos į seniūniją dėl R. J. elgesio, smurto prieš šeimos narius. Po įvykio kalbėjosi su sūnumi, vežė jį pas psichologą.

Atsakovai K. K. ir R. J. teismui pateiktoje medžiagoje charakterizuojami neigiami. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos P. seniūnijos 2013-06-27 charakteristikoje (b.l. 26) nurodoma, kad R. J. dažnai išgeria, išgėręs būna agresyvus, ypatingai prieš šeimos narius. Šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl tokio R. J. elgesio bei socialinių įgūdžių stokos. K. K., R. J. išgėrinėjant ir smurtaujant prieš šeimos narius, dažnai kreipiasi pagalbos ir į seniūniją ir į policiją. Iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-07-17 rašto (b.l. 39-40) matyti, kad K. K. ir R. J. šeima Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. AV-880 dėl netikslingai naudojamos valstybės skiriamos paramos naudojimo, socialinių įgūdžių stokos tvarkantis buityje bei auginant vaikus įtraukta į rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. P. seniūnijos socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis teikia šeimai bendrąsias, socialinės priežiūros, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. K. K. gyvenant kartu su R. J., šeimoje buvo pastebėti tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu, R. J. smurto prieš šeimos narius atvejai, dažni tėvų tarpusavio konfliktai nepakankamas rūpinimasis buitimi (buitimi, vaikais šeimoje daugiau rūpinosi K. K.). R. J. išgėręs būna ūmaus būdo, agresyvus, todėl K. K. ne kartą yra kreipusis pagalbos į socialinius darbuotojus ar policijos pareigūnus. Taip pat pastebėtas netinkamas R. J. elgesys nepilnamečio sūnaus T. J. elgesiu, kadangi tėvas berniuką mokė smurtauti. Seniūnijos socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis taip pat yra gavusi P. pagrindinės mokyklos pedagogų nusiskundimų dėl netinkamo nepilnamečio T. J. elgesio, kalbėjosi su vaiko tėvais, aptarė su jais vaiko priežiūros, auklėjimo bei pagalbos jam, elgesio korekcijos klausimus. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs informaciją dėl nepilnamečio T. J. smurto panaudojimo kito vaiko atžvilgiu, organizavo susitikimą su nepilnamečio tėvais, kurio metu dar kartą aptarė minėtus klausimus, įspėjo tėvus dėl vaiko priežiūros šeimoje. Atsižvelgdamas į K. K. ir R. J. išsakytus skundus dėl vaiko sveikatos problemų, įpareigojo juos nuvežti sūnų specialistų konsultacijai. P. seniūnijos socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis informavo skyrių, kad K. K. planuoja nuvežti sūnų pas vaikų psichiatrą artimiausiu metu. K. K. su vaikais pradėjus gyventi skyrium nuo R. J., stebimi teigiami pokyčiai dėl nepilnamečių vaikų T. J. ir G. J. priežiūros šeimoje. Rokiškio rajono P. pagrindinės mokyklos 2013-07-02 T. J. charakteristikoje (b.l. 27) nurodoma, kad T. J., mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 3 klasėje. T. J. amuose skurdi aplinka, atskiros vietos mokymuisi nėra. Mama lankosi klasės tėvų susirinkimuose, tačiau T. J. nesulaukia pakankamai dėmesio, paskatinimo namuose, todėl tai neigiamai įtakoja mokymosi motyvacijos lygį. T. klasėje nori bendrauti su klasės draugais, bet labai dažnai nesuvaldo savo emocijų ir bendravimas baigiasi pravardžiavimu, stumdymu, mušimu, erzinimu, pasityčiojimu.

Atsižvelgiant į išdėstytų įrodymų visumą, faktinius duomenis ir juos įvertinus pagal jų įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikimybių pusiausvyros principus, yra pakankamas pagrindas teismui konstatuoti neteisėtą atsakovų neveikimą bei priežastinį ryšį tarp šio neveikimo ir ieškovės R. J. sūnui E. J. padarytos žalos (CPK 177, 183, 185 straipsniai, 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo „Dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3, 12 p.). Tačiau iš aukščiau aptartų įrodymų (Rokiškio rajono savivaldybės administracijos P. seniūnijos 2013-06-27 charakteristikos (b.l. 26), Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-07-17 rašto (b.l. 39-40)) bei atsakovės K. K. parodymų matyti, kad šeimoje didžiausią neigiamą įtaką nepilnamečiams vaikams darė ir juos netinkamai auklėjo būtent atsakovas R. J., kuris dažnai vartoja alkoholį, o išgėręs būna agresyvus, smurtauja prieš šeimos narius, be to, smurtauti moko ir nepilnametį sūnų T. J. Iš byloje esančios R. J. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str. medžiagos matyti, kad jis yra linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus(b.l.49). Dėl išdėstyto laikytina, kad didžioji atsakomybės už netinkamą nepilnamečio T. J. priežiūrą ir auklėjimą dalis tenka atsakovui R. J., todėl šiuo atveju, taikytina dalinė atsakovų atsakomybė, nustatant kiekvieno iš atsakovų kaltės dydį (CK 6.5 straipsnis), o įvertinus aukščiau nurodytus įrodymus, konstatuotina, kad atsakovės K. K. kaltės dėl nepakankamo tėvų pareigų vykdymo, nepakankamos vaiko priežiūros ir jo auklėjimo dydis ? 30 procentų, o atsakovo R. J. ? 70 procentų.

CK 6.248 str. 4 dalies nuostatos numato, kad skolininko atsakomybė gali būti mažinama proporcingai kreditoriaus kaltei ir teismas privalo konstatuoti kiekvienos šalies kaltės dydį, todėl byloje vertintina ne tik atsakovų, bet ir nukentėjusiojo asmens kaltė. Iš byloje esančios medžiagos (2013-05-03 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, b.l. 3), ieškovės ir atsakovės K. K. parodymų matyti, kad vienas iš veiksnių, lėmęs žalos atsiradimą, buvo paties nukentėjusiojo – nepilnamečio E. J. veiksmai – prasivardžiavimas, išprovokavęs nepilnamečio atsakovų sūnaus T. J. veiksmus, kuris supykęs dėl jam pasakytų žodžių metė plytos gabalą ir sužalojo E. J. Be to, darytina išvada, kad ne tik atsakovai, bet ir nepilnamečio E. J. įstatyminiai atstovai, t.y. jo tėvai, skyrė nepakankamai dėmesio savo mažamečiui vaikui, nebuvo atidūs bei rūpestingi, ypač žinodami, kad praeityje jau yra buvę konfliktų tarp jų sūnaus E. J. ir T. J., tačiau vis tiek leisdami jam be suaugusiųjų priežiūros žaisti kieme bei nesiėmę jokių poveikio priemonių dėl anksčiau buvusių konfliktų, kad būtų išvengta galimų vėlesnių konfliktinių situacijų tarp vaikų. Tokiu būdu ir E. J. įstatyminiai atstovai, jo tėvai, laikytina nepakankamai vykdė savo kaip tėvų pareigas, kas laikytina esant pagrindu mažinti iš atsakovų priteistiną žalą 30 procentų (CK 6.253 str. 1 d., 5 d.).

Ieškovė prašydama priteisti 92,61 Lt turtinės žalos nurodo, kad ją sudaro: 44 Lt už medicininę apžiūrą ir 5 Lt komisinis mokestis už pavedimą, 43,61 Lt transporto išlaidos į Panevėžį pas teismo medicinos ekspertą ir atgal. Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė prašomą priteisti 92,61 Lt turtinės žalos dydį (b.l. 5, 6), patirtos išlaidos laikytinos būtinomis ir protingomis, jos tiesiogiai susijusios su jos nepilnamečio sūnaus sveikatos sutrikdymu sukeltomis pasekmėmis, atsakovai turtinės žalos dydžio neginčijo, todėl reikalavimas dalyje dėl 92,61 Lt turtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu. Nukentėjęs mažametis E. J. neturi keturiolikos metų amžiaus, negauna savarankiškų pajamų, pagal nurodytą turtinės žalos išlaidų pobūdį, laikytina, kad turtinė žala padaryta ieškovei R. J., tačiau ne mažamečiam jos sūnui E., kurį atstovauja ieškovė. Dėl išdėstyto, bei atsižvelgiant į nustatytą atsakovų kaltės laipsnį, įstatyme įtvirtintą tėvų ir vaikų turto atskyrimo principą (CK 3.185 str. 1d.) ir nustatytą tėvų pareigą uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų turtą iki jų pilnametystės(CK 3.190str.), iš atsakovės K. K. priteistina 27,78 Lt turtinės žalos, o iš atsakovo R. J. – 64,83 Lt turtinės žalos atlyginimo ieškovės R. J. naudai (CK 6.249str., 6.275 straipsnio 1 d.), kas atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, nelaikytina pateikto ieškinio ribų peržengimu.

Mažametį sūnų atstovaujanti ieškovė, prašo priteisti sūnui E. J. ir 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nurodydama, kad žala padaryta vienai iš labiausiai saugomų vertybių - vaiko sveikatai. Ieškovė nurodo, kad dėl sužalojimo E. J. patyrė fizinį skausmą, reikėjo siūti žaizdą, be to, liko randas toje vietoje, kur neauga plaukai. E. J. taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, negalėjo bendrauti su kitais vaikais, pasidarė nervingas, suirzęs, sutriko jo miegas. E. J. suirzimas tęsėsi apie mėnesį, jis po įvykio kardinaliai pasikeitė. Sukrėtimą patiria iki šiol, jaučiasi nesaugus, nedrįsta vienas žaisti su bendraamžiais, jį sužalojęs T. J. gyvena kaimynystėje, tai kelia psichologinių problemų. Taip pat nurodo, kad būtina atsižvelgti į T. J. kaltės formą ir žalos padarymo būdą - tyčia, supykęs, metė plytos gabalą į vaiką. Būdamas beveik 9,5 metų amžiaus, turėjo suprasti, kad mesdamas plyta į žmogų, sukelia pavojų jo gyvybei. Atsakovė K. K. nesutinka su prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiu, teismo posėdžio metu ji ir jos atstovas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog E. J. patyrė ilgalaikių pasekmių. Nors E. J. apie mėnesį buvo irzlesnis, piktesnis, tačiau medicinos darbuotojai, kaip paaiškino pati ieškovė, jo elgesio pakitimus sieja ne tik su šiuo įvykiu, bet ir galimai su tam tikromis jo gyvenimo pasikeitimo aplinkybėmis, pvz. tai, kad jis pradėjo lankyti mokyklą .

Neturtinė žala, kurią įstatymas apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinta pinigais, atlyginama įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, įgyvendinant teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis).

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad dėl atsakovų nepilnamečio sūnaus neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta E. J. sveikata, vertintinas padaryto sužalojimo pobūdis ir sunkumas. Iš 2013-05-14 valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 608/13(05) (b.l. 4) matyti, kad E. J. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Dėl patirtų sužalojimų E. J. buvo susiūta žaizda, jis patyrė fizinį skausmą, be to liko randas. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad šalys nepateikė įrodymų, jog E. J. dėl padaryto sužalojimo būtų atsiradę kitų neigiamų ilgesnį laiką trunkančių sveikatos padarinių.

Ieškovė nurodo, kad dėl patirto sužalojimo E. J. patyrė dvasinius išgyvenimus, maždaug mėnesį laiko buvo irzlus, nervingas, jautėsi nesaugus, negalėjo bendrauti su kitais vaikais, sutriko jo miegas, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad į psichologą ar gydytojus pagalbos nesikreipė, nors nuo padaryto sužalojimo praėjo pakankamai ilgas laikotarpis, kas rodo, jog pati ieškovė, tokio vaiko elgesio pasikeitimo nelaikė neįprastu ar keliančiu pavojų jo sveikatai. Byloje nėra duomenų, kad patirta trauma turėjo įtakos nepilnamečio E. J. psichoemociniam vystymuisi ar, kad dėl jos sumažėjo nepilnamečio bendravimo galimybės. Atsižvelgiant į E. J. amžių (7 m.), taip pat į tai, kad šiuo laikotarpiu jo gyvenime vyksta permainos – jis pradėjo lankyti P. mokyklos 1-ą klasę, darytina išvada, kad dėl sveikatos sutrikdymo E. J. kilę dvasiniai išgyvenimai – nervingumas, irzlumas nebuvo ilgalaikiai ir yra susiję ne vien su patirtu sveikatos sutrikdymu, bet ir su jo gyvenimo pokyčiais. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į neturinčių visiško veiksnumo nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens veiksmus, į tai, kad žala padaryta vaikams žaidžiant kieme, susipykus dėl prasivardžiavimo, tokią įvykio aplinkybių versiją teismo posėdžio metu nurodė tiek ieškovė, tiek liudytojas V. J. , tiek atsakovė K. K.

Ieškovės teismui nurodyti neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingi kriterijai ir pateikti įrodymai, laikytini nepakankamais, kad jais remiantis būtų galima tenkinti visiškai reikalavimą dėl 4000 Lt neturtinės žalos priteisimo, o ieškovės prašoma priteisti neturtinės žalos suma laikytina neadekvačia bei neproporcinga patirtam E. J. sveikatos sutrikdymo mastui ir atsiradusiems padariniams.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus bei atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, sukeltus neigiamus padarinius, patirtų dvasinių išgyvenimų pobūdį, jų trukmę, pažeidimo pobūdį, sužalojimo padarymo aplinkybes laikytina, jog nepilnamečiui E. J. fizinės sveikatos sutrikdymu padarytos neturtinės žalos įvertinimas 1000 Lt atitiktų teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, teismų praktiką, formuojamą analogiškose bylose, teisingumo ir protingumo kriterijus. Paskirstydamas šią sumą dalimis tarp atsakovų, teismas atsižvelgia į tai, kad vienas iš veiksnių, lėmęs žalos atsiradimą, buvo paties nukentėjusiojo E. J. veiksmai, iš dalies ir E. J. tėvų kaltė dėl nepakankamos sūnaus priežiūros ir netinkamo jų sūnaus elgesio T. J. atžvilgiu, todėl priteistinas neturtinės žalos atlyginimas mažintinas 30 procentų, nustatant, kad priteistina neturtinės žalos suma yra 700 Lt (CK 6.250 str. 2 d.), kuri tarp atsakovų paskirstytina atsižvelgiant į nustatytą kiekvieno iš jų kaltės laipsnį, t.y. iš atsakovo R. J. priteisiant 500 Lt, o iš atsakovės K. K. – 200 Lt ieškovui E. J. neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinys netenkintinas.

Tenkinus ieškinį iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 05 06 sprendimu Nr.(1.2)-SP1-01075 ieškovė R. J.(b.l.8), o 2013 06 04 sprendimu Nr.(1.2)-SP1-01327 atsakovė K. K.( b.l.190 atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, 100 procentų apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Pagal pateiktas minėtos tarnybos pažymas, kiekvienos iš jų antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro po 480 Lt (b.l. 51- 52). Atsižvelgiant į tai, kad byloje konstatuota, jog didžioji kaltės dalis dėl padarytos žalos tenka atsakovui R. J. (? 70 procentų), kuris nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš jo priteistina 336 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, už ieškovei suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas, kas sudaro 70 procentų nuo visų turėtų antrinės teisinės pagalbos ieškovei, išlaidų (CPK 96 str. 5 d.), 72 Lt žyminio mokesčio, kurį sudaro minimalus indeksuotas mokėtinas žyminis mokestis turtiniuose ginčuose( CPK 80str.1d.1p., 82str.) ir 70 procentų teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kas sudaro 17,36Lt, valstybei (CPK 96 str.1 d.,88 str.1 d.3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 269 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškovės E. J. įstatyminės atstovės R. J. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 27,78 Lt (dvidešimt septynis Lt 78 ct), o iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 64,83 Lt (šešiasdešimt keturis Lt 83 ct) ieškovei R. J., a.k(duomenys neskelbtini) turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš atsakovės K. K. 200 (du šimtus) Lt, o iš atsakovo R. J.- 500 (penkis šimtus) Lt E. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini), neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 336 (tris šimtus trisdešimt šešis) Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) ir 89,36 Lt(aštuoniasdešimt devynis Lt 36 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660),valstybei.

Likusioje dalyje pateikto ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.