Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-12-19 · Civilinė byla Nr. 2A-2327-603/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-19
Bylos Nr.
2A-2327-603/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-11428-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė (pran.)
Ieškovas
S. V.
Atsakovas
V. G.
Kategorijos
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2327-603/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11428-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 63.1.; 42.10.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas S. V. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1500,00 Lt negrąžintos paskolos, 6,99 Lt palūkanų už naudojimąsi pinigais, 1000,00 Lt delspinigių, 123,84 Lt kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-08-22 ir 2007-08-31 ieškovas su atsakovu pasirašė dvi paskolos sutartis, pagal kurias ieškovas paskolino atsakovui 1500,00 Lt, o atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui paskolą atitinkamai iki 2007-09-01 ir 2007-09-30. Atsakovas savo įsipareigojimų iki šiol neįvykdė ir negrąžino ieškovui 1500,00 Lt skolos. 2007-08-31 sudaryta paskolos sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti 1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012-09-27 sprendimu už akių ieškovo reikalavimus tenkino visiškai, t.y. priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 1500,00 Lt negrąžintos paskolos, 6,99 Lt palūkanų už naudojimąsi pinigais, 1000,00 Lt delspinigių, 123,84 Lt kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2630,83 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-08-29 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1079,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo ieškiniu dėl skolos priteisimo ir teismo priimtu sprendimu už akių, 2012-10-17 pateikė teismui pareiškimą dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad 2007-08-22 surašydamas paskolos raštelį pasiskolino iš ieškovo 500,00 Lt sumą, kurios negrąžino. Su ieškovo reikalavimu dėl 1000,00 Lt skolos pagal 2007-08-31 paskolos sutartį nesutiko motyvuodamas tuo, kad 2007-08-31 paskolos sutartis yra suklastota, surašyta ne atsakovo ranka, ir pagal ją atsakovas iš ieškovo pinigų negavo.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutiko. Nurodė, kad 2007-08-22 paskolos sutarties tekstą surašė pats atsakovas, o 2007-08-31 paskolos sutarties tekstą surašė ieškovas, tačiau abi paskolos sutartis pasirašė pats atsakovas. Atsakovas skolos negrąžino, todėl teismo 2012-09-27 sprendimas už akių paliktinas nepakeistu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovui iš atsakovo 1500,00 Lt negrąžintos paskolos, 6,99 Lt palūkanų už naudojimąsi paskola, 123,84 Lt kompensacinių palūkanų, 1000,00 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2630,83 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-08-29 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1079,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybės naudai iš atsakovo 21,23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pagal 2007-08-22 paskolos raštelį pasiskolino iš ieškovo 500,00 Lt sumą, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2007-09-01. Byloje pateikta dar viena 2007-08-31 paskolos sutartis, pagal kurią atsakovas iki 2007-09-30 įsipareigojo grąžinti ieškovui 1000,00 Lt sumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl paskolos dalyko (pinigų) pagal 2007-08-22 paskolos sutartį perdavimo atsakovui nėra, t.y. atsakovas pripažįsta, kad jis gavo iš ieškovo 500,00 Lt paskolą pagal minėtą paskolos sutartį, tačiau atsakovas nesutinka su 2007-08-31 paskolos rašteliu (sutartimi), pagal kurį jis per vieno mėnesio terminą, t.y. iki 2007-09-30, įsipareigojo grąžinti ieškovui 1 000,00 Lt paskolą. Atsakovas nurodo, jog šio paskolos raštelio jis nepasirašinėjo, pinigų iš ieškovo negavo, parašas yra suklastotas. Teismo vertinimu, atsakovas, teigdamas, jog paskolos sutartis yra suklastota, privalo tokias aplinkybes įrodyti. Bylos nagrinėjimo metu teismas pasiūlė atsakovui pasirūpinti atstovavimu byloje (CPK 161 straipsnis) bei išaiškino atsakovui teisę prašyti ekspertizės, tuo tikslu bylos nagrinėjime buvo padaryta pertrauka, tačiau, atsakovas grafologinės rašysenos ekspertizės neprašė (CPK 13 straipsnis). Atsakovas dėl neva suklastoto savo parašo į teisėsaugos institucijas nesikreipė, priešieškinio dėl sandorio (paskolos raštelio) nuginčijimo nepareiškė. Todėl teismas padarė išvadą, jog aplinkybė, kad 2007-08-31 paskolos raštelyje atsakovo parašas yra suklastotas yra neįrodyta (CPK 178 str.). 2007-08-31 paskolos raštelyje nurodytos pinigų sumos, t.y. 1 000,00 Lt, perdavimo faktas atsakovui patvirtintas pakvitavimu, t.y. pavartotu žodžių junginiu „Pinigus gavau apie ką ir pasirašau“. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas atsakovui pinigus perdavė. Pagal 2007-08-31 paskolos sutartį, atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintos sumos. Ieškovas už uždelstą laikotarpį už 180 dienų terminą viso paskaičiavo 1 800,00 Lt delspinigių, tačiau reikalavimą dėl delspinigių priteisimo sumažino iki 1000,00 Lt sumos. Teismas ieškovo reikalavimą dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo pripažino pagrįstu. Teismas nustatė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė viso 1079,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 79,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 1000,00 Lt už procesinių dokumentų paruošimą, teismas šia išlaidas priteisė iš atsakovo.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – grąžinti bylą iš naujo nagrinėti. Nurodė, kad 2007-08-31 paskolos sutartis yra suklastota, nes atsakovas jos nerašė ir nepasirašė, 1 000,00 Lt pinigų sumos negavo. Ieškovas davė atsakovui 500,00 Lt, kurių gavimą atsakovas raštu patvirtino. Atsakovas prašė teismą skirti grafologinę parašo ekspertizę, tačiau kadangi yra bedarbis, jos išlaidų negalėtų apmokėti. Ieškovas tik po 5 metų kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. Atsakovas ilgai delsė kreiptis į teismą tik todėl, kad žinojo, jog atsakovas 1 000,00 Lt paskolos nepripažins. Ieškovas yra teisininkas, nuolat dalyvauja Vilniaus miesto apylinkės teisme vykstančiuose teismo posėdžiuose, todėl atsakovui kyla abejonių dėl teismo nešališkumo. Ieškovas nepagrįstai prašė priteisti 1 000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, nes ieškinys surašytas paties ieškovo įmonės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą ieškinyje ir atsiliepime dėl 2012-09-27 sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliaciniame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog 2007-08-31 paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta ir pinigai buvo perduoti atsakovo nuosavybėn. Šį faktą ieškovas įrodinėjo rašytiniu įrodymu – 2007-08-31 paskolos sutartimi, kurioje užfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas (b.l. 10). Apelianto teigimu, skolos raštelis yra suklastotas, paskolos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo ir apeliantas pinigų iš ieškovo pagal minėtą paskolos sutartį negavo.

Ieškovas nuo teisminio bylos nagrinėjimo pradžios nuosekliai laikėsi pozicijos, kad raštelio turinys surašytas ieškovo, atsakovo pasirašytas, tačiau atsakovas, neigdamas ieškovo poziciją, atsisakė atlikti rašysenos ekspertizę, galinčią patvirtinti jo teiginius apie tai, kad skolos raštelis pasirašytas ne jo, argumentuodamas lėšų ekspertizei atlikti neturėjimu.

Šiame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikalingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2013).

Apeliantas į bylą nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, kad 2007-08-31 paskolos raštelyje esantis atsakovo parašas yra suklastotas, šie teiginiai grindžiami prielaidomis. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų pateikęs pareiškimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos ištyrimo – paskolos sutarties suklastojimo. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, išvadas apie 2007-08-31 paskolos susitarimo sudarymo ir pinigų perdavimo faktų egzistavimą padarė pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teisės normų nepažeidė, laikėsi kasacinio teismo išaiškinimų dėl įrodymų vertinimo, išvadas pagrindė logiškais argumentais. Dėl to apelianto teiginiai, kad minėtas paskolos raštelis yra suklastotas, atmestini kaip nepagrįsti bylos medžiaga.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas. Bylos nagrinėjimo metu apeliantui nekilo abejonių dėl bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo, jis nušalinimo bylą nagrinėjančiai teisėjai nepareiškė, o vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė apeliantui nepalankų teismo sprendimą, negali būti laikoma teismo šališkumu nagrinėjant bylą.

Apeliantas taip pat ginčija advokato pagalbos išlaidų ieškovui priteisimą. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo žyminį mokestį ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme patirtas advokato pagalbos išlaidas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ieškovas pateikė teismui įrodymus apie patirtas 1 000,00 Lt dydžio išlaidas už suteiktas advokato pagalbos paslaugas (b.l. 15). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visas prašomas priteisti išlaidas, kurios turi būti mažintinos. Ieškinys yra nedidelės apimties, jame keliami klausimai, kaip ir nagrinėjama civilinė byla, yra nesudėtingi, jų atžvilgiu gausu teisminės praktikos pavyzdžių, galiojantis paskolos teisinių santykių teisinis reglamentavimas yra aiškus ir neprieštaringas, be to, ieškovas yra įgijęs teisininko išsilavinimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisingumo ir protingumo principus, ieškovo prašomos priteisti advokato pagalbos rengiant ieškinį išlaidos mažintinos iki 100,00 Lt. Dėl to skundžiamas sprendimas keistinas, ieškovui iš atsakovo priteisiant 79,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 1, 23) bei 100,00 Lt už procesinių dokumentų paruošimą (b.l. 15), iš viso – 179,00 Lt, priteisiant juos iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nepriteistinos apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai iš atsakovo priteisimo ir priteisti ieškovui S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 179,00 Lt (šimtą septyniasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė TeisėjaiAndrutė Kalinauskienė Andžej Maciejevski