Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-8-295/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-30
Bylos Nr.
1-8-295/2019
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-00749-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Nukentėjusysis
L. T.
Kaltinamasis
A. Š.
Advokatai
Emma Domajeva
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-8-295/2019Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00749-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,dalyvaujant prokurorui Stanislav Barsul,nukentėjusiajai L. T. (buvusi Š.)kaltinamajam A. Š. (A. Š.) ir jo gynėjai advokatei Emmai Domajevai,vertėjai Eglei Smailienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, niekur nedirbantis, nuolat gyvenęs Didžiojoje Britanijoje, Lietuvos Respublikoje neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Š. (A. Š.), mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

jis, 2014 m. balandžio 9 d., apie 23:30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarpusavio konflikto su savo sutuoktine L. Š. metu, apspjaudė ją, grasino jai ir jų nepilnamečiams vaikams G. Š. (G. Š.) ir B. Š. smurtu, vėliau, tęsiantis konfliktui tris kartus kulnais užšoko nukentėjusiajai L. Š. ant pėdų, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai į pilvo sritį ties kepenimis, vieną kartą į skrandžio sritį, vieną smūgį sudavė į kairę ranką, bei vieną kartą į nugarą, tokiu būdu, sukeldamas nukentėjusiajai L. Š. fizinį skausmą, ir padarydamas poodinę kraujosruvą kairės alkūnės - kairio dilbio srityje bei kairio inksto sumušimą, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. Š. savo kaltės jam inkriminuota nusikalstama veika iš esmės nepripažino. Kaltinamasis A. Š., duodamas parodymus teisme, patvirtino, kad įvykio dieną įvyko konfliktas su sutuoktine – nukentėjusiąja L. Š. dėl mokesčių už komunalines paslaugas, tačiau kaltinamojo teigimu, jis jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo ir smurtu negrasino, o nukentėjusioji ji apkalbėjo, nes tuo metu vyko kaltinamojo ir nukentėjusiosios skyrybų procesas ir jo sutuoktinė visokiais būdais siekė pakenkti kaltinamajam A. Š..

Nors kaltinamasis A. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, jo kaltė, smurtaujant sukėlus fizinį skausmą ir nežymiais utrikdžius sveikatą savo šeimos narei – sutuoktinei L. Š., įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji – buvusi kaltinamojo sutuoktinė – L. T. (buvusi Š.) teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 m. balandžio 9 d., apie 23:30 val. jai grįžus namo su mažamečiu sūnumi G. Š., tarp jos ir kaltinamojo A. Š. kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis pradėjo smurtauti prieš nukentėjusiąją L. T.. Iš pradžių jis užsimojo kompiuteriu, po to pradėjo visu svoriu šokinėti ant nukentėjusiosios pėdų, o dar vėliau sudavė L. T. smūgius kumščiu į kepenis, ties inkstų sritimi ir ranką. Įvykio metu buvo mažametis G. Š., kuris labai išsigando, o vėliau, išgirdę triukšmą, atėjo dukra B. T. (buvusi Š.) su savo draugu M., kuris ir iškvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusiosios L. T. teigimu, tuo metu tarp sutuoktinių vykęs skyrybų procesas jokios įtakos jų konfliktui neturėjo, nes kaltinamasis nuolat vartojo alkoholinius gėrimus, buvo agresyvus ir nuolat smurtavo prieš nukentėjusiąją, todėl kaltinamojo A. Š. girtavimas ir smurtavimas buvo skyrybų priežastimi, o ne skyrybos tapo konflikto priežastimi. Nukentėjusioji L. T. taip pat nurodė, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų ji rašė pareiškimus policijai, tačiau ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukiami ir tik pasikeitus įstatymams, 2014 metais buvo pradėta ši byla, kuri perduota teismui.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė med. dr. J. G. – D., apžiūrėjusi nukentėjusiąją L. Š. ir susipažinusi su pateiktais medicininiais dokumentais, pateikė išvadą, jog L. Š. padaryta poodinė kraujosruva kairės alkūnės - kairio dilbio srityje, taip pat kliniškai nustatytas kairio inksto sumušimas. Sužalojimai padaryti trauminių poveikių kietu buvku ribotą paviršių turinčiu daiktu, tiek suduodantį smūgius į kairės alkūnės sąnario – kairio dilbio bei juosmens kairės pusės sritis, tiek minėtomis kūno sritimis atsitrenkus į kietą buką atsikišusį ribotą paviršių (paviršius), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku (2014-04-09), ir šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (T. 1., b.l. 44).

kurios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kadangi iškviesti liudytoją K. K. į teisiamąjį posėdį nebuvo galimybės (T.2., b.l. 117).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojai - kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukra B. T. (buvusi Š.), bei policijos pareigūnas M. P. (M. P.) pareiškė, kad jie neprisimena aplinkybių, dėl kurių yra iškviesti liudyti į teismą, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, bei siekdamas patikrinti byloje esančius kitus įrodymus, perskaitė šių liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (T. 1., b.l. 71; 75).

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, liudytoja B. T. (buvusi Š.) nurodė, kad įvykio dienos vakare, ji su broliu G. ir savo draugu M. grįžo namo. Draugas M. juos palydėjo iki namų durų. Įėjus į namus brolis pamatė, kad tėvas geria iš jo puodelio ir jo paklausė, kodėl jis geria iš jo puodelio. Tada tėvas pradėjo pulti ant brolio, sakydamas, kad kokią jis turi teisę kažką sakyti šiuose namuose, o kai užsidirbs savo pinigų, tai turės ir savo puodelį. Tada mama pradėjo ginti brolį, ramiu balsu paprašydama tėvo, kad nekeltų balso ant vaiko, ir kad brolio puodelį padėtų į vietą. Po to, tėvas pradėjo rėkti ant mamos, ją visaip keikti, o vėliau tėvas trenkė mamai su savo koja jai per kojas, ją apspjaudė ir dar pora smūgių sudavė į pilvą ir į nugarą. Visą konfliktą girdėjo liudytojos B. T. draugas M., kuris buvo už durų ir išgirdęs riksmus, iškvietė policijos pareigūnus.

Liudytojas – policijos pareigūnas M. P. (M. P.), duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui teigė, jog jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-os kuopos patruliu. Įvykio dieną, dirbant kartu su patruliu V. L., jie apie 23:41 val. iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vyras grasina savo žmonai, ją spardo, ir kad namuose yra 5 metų amžiaus vaikas. Atvykus minėtu adresu, į policijos pareigūnus kreipėsi pranešėja L. Š., kuri paaiškino, kad jos vyras užsipuolė jų 5 metų amžiaus vaiką, o jai pradėjus ginti vaiką, jos vyras savo kulnu jai stipriai keletą kartų trenkė per kojos pėdos viršutinę dalį bei grasino jai smurtu. Liudytojo M. P. teigimu, ant nukentėjusiosios kojos buvo matyti patinimas. Paklausus ar reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą, nukentėjusioji pagalbos atsisakė.

Liudytojo M. P. nurodytos aplinkybės yra patvirtintos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-os kuopos 1 būrio patrulio V. L. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (T. 1., b.l. 17-19), kuriame užfiksuotas smurto panaudojimo faktas ir smurtą galintys rodyti požymiai (kojų pėdų patinimai), esantys ant abiejų nukentėjusiosios L. T. kojų.

Liudytojo M. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (T. 1., b.l. 76), taip pat buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, siekiant patikrinti byloje esančius kitus įrodymus (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kadangi kviečiamas į teisiamąjį posėdį liudytojas M. R. neatvyko, nors teismo šaukimas jam buvo įteiktas įstatymais nustatyta tvarka, todėl atsižvelgdamas į laiką, praėjusį nuo įvykio iki teisiamojo posėdžio pradžios bei į tai, kad kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje yra suimtas, teismas mano, jog teisiamajame posėdyje daryti pertrauką ir liudytoją M. R. į teisiamąjį posėdį kviesti pakartotinai netikslinga.

Liudytojas M. R., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nurodė, kad 2014-04-09 jis su savo drauge B. Š. ir jos broliu G. Š. grįžo iš miesto į B. Š. namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis juos palydėjo iki buto penktame aukšte durų ir išėjo namo net neužėjęs į butą, tačiau jau būdamas savo automobilyje, jis iš B. gavo SMS žinutę su tekstu, „kviesk policiją". Jis raštu paklausė, kas nutiko ir ji atrašė, kad tėvas muša mamą. Kaip tiksliai skambėjo tekstas liudytojas M. R. tiksliai negalėjo pasakyti. Tada jis paskambino į 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Po to, vėl gavo iš B. žinutę, kad ateitų į butą. Jam užėjus į butą, B. tėvo nebuvo, jis sėdėjo svetainėje užsidaręs duris, o mama su B. virtuvėje ramino G.. B. mama buvo apsiverkusi, megztukas buvo apspjaudytas. Jis su G. pradėjo žaisti ir taip sulaukė policijos. Pačio konflikto tarp B. mamos ir tėvo jis nei matė, nei girdėjo, todėl nieko pasakyti negalėjo.

Išanalizavęs šioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas konstatuoja, kad jie yra pakankami teismo apkaltinamosios išvadoms padaryti. Nukentėjusiosios L. T. (Š.) parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, ir liudytojų B. T. (Š.), M. P. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek teisme, bei liudytojo M. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad kaltinamasis A. Š. naudojo smurtą nukentėjusiosios L. T. atžvilgiu, taip pat nukentėjusiosios L. T. ir liudytojos B. T. parodymai apie naudoto smurto pobūdį ir konkrečius kaltinamojo smurtinius veiksmus, yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys tarpusavyje, be to, analogiškai apie nukentėjusiosios L. T. atžvilgiu kaltinamojo A. Š. panaudotą smurtą ir jo pobūdį, nukentėjusioji L. T. aiškino ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, o teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji L. T. ar liudytoja B. T., pasakodamos apie įvykio aplinkybes, turėjo tikslą apkalbėti kaltinamąjį A. Š., todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios L. T. (Š.) ir liudytojos B. T. (Š.) parodymais apie tai, jog kaltinamasis A. Š., apspjaudė nukentėjusiąją ir grasino jai susidorojimu, o vėliau, užšoko nukentėjusiajai L. Š. ant kojų pėdų, bei rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai L. T. keturis smūgius - vieną į pilvo sritį ties kepenimis, vieną į skrandžio sritį, vieną į kairę ranką, bei vieną į nugarą, tokiu būdu, sukeldamas nukentėjusiajai L. Š. fizinį skausmą, ir padarydamas poodinę kraujosruvą kairės alkūnės - kairio dilbio srityje bei kairio inksto sumušimą. Be to, nukentėjusiosios L. T. ir liudytojos B. T. parodymai apie naudoto smurto pobūdį ir suduotų smūgių lokalizaciją yra patvirtinti specialisto išvada, kuria abejoti taip pat nėra pagrindo, todėl teismas, atsižvelgdamas į teisiamajame posėdyje nustatytų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. Š. kaltė jam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, tyčia smurtaudamas (užšokdamas ant kojų pėdų) ir mušdamas (suduodamas keturis smūgius) į įvairias nukentėjusiosios kūno vietas, sukėlė savo sutuoktinei, kuri nusikaltimo padarymo metu buvo kaltinamojo A. Š. šeimos narys (BK 248 straipsnio 2 dalis) - nukentėjusiajai L. T. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau nors ir nebuvo teistas, tačiau jo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje ir grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (T. 2., b.l. 25-27), taip pat nukentėjusioji L. T. (buvusi Š.) ne vieną kartą kreipėsi į teismo medicinos ekspertus, nurodydama, kad jos sutuoktinis A. Š. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, o teismo medicinos ekspertai apžiūrėję nukentėjusiąją savo išvadose (T. 1., b.l. 45-47) konstatavo įvairius kūno sužalojimus, pasireiškusius nežymiu sveikatos sutrikdymu, tačiau kaltinamasis A. Š. jokių išvadų iš buvusių ikiteisminių tyrimų dėl savo elgesio šeimoje nepadarė ir vėl yra kaltinamas smurtiniais veiksmais prieš savo šeimos narį. Be to, jau pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, kaltinamasis A. Š. buvo ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už administracinius nusižengimus, kuriuos padarė, būdamas girtas (T. 2., b.l. 28-29), todėl akivaizdu, kad pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurtinių nusikalstamų veikų ir administracinės nuobaudos nepaveikė kaltinamojo A. Š., kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam A. Š. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis turi būti artimas šiame įstatyme numatytam minimaliam bausmės dydžiui (BK 50 straipsnio 2 dalis).

BK 66 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų (T. 2., b.l. 2-4) matyti, kad kaltinamasis A. Š. pagal Europos arešto orderį 2019 m. vasario 15 d. buvo sulaikytas Didžiosios Britanijos Safolko (Suffolk) grafystės Ipsvičo (Ipswich) mieste ir 2019 m. balandžio 4 d. perduotas baudžiamajam persekiojimui Lietuvos Respublikai, o 2019 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartis dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo ir nustatytas vieno mėnesio suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 4 d., todėl tiek laikino sulaikymo, tiek suėmimo terminas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę.

Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi kaltinamajam A. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas baigiasi 2019 m. gegužės 4 d. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba baigiama taikyti, suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Kaltinamasis A. Š. buvo pasislėpęs nuo teismo, todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir siekdamas užtikrinti netrukdomą šio teismo nuosprendžio, kuriuo kaltinamajam A. Š. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, įvykdymą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas) turi būti palikta galioti ir nustatytas suėmimo terminas.

Nukentėjusioji L. T. pareiškė civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 160-161), kuriuo prašė išieškoti iš kaltinamojo A. Š. jai padarytą 150 eurų dydžio turtinę žalą dėl įvykio metu sugadintų namų apyvokos daiktų ir 3000 eurų dydžio neturtinę žalą.

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Prašydama iš kaltinamojo išieškoti 150 € dydžio turtinę žalą, nukentėjusioji L. T. nenurodo, kokius namų apyvokos daiktus ir kokiu būdu sunaikino ar sugadino, darydamas nusikalstamą veiką kaltinamasis A. Š., ir nepateikia jokių objektyvių duomenų apie kaltinamojo veiksmais padarytos turtinės žalos dydį, todėl nukentėjusiosios L. T. reikalavimas atlyginti jai 150 eurų dydžio turtinę žalą, negali būti tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. Š. padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusioji L. T. patyrė pažeminimą ir fizinį skausmą, jai nežymiai buvo sutrikdyta sveikata, be to, nukentėjusioji patyrė didelių moralinių išgyvenimų, kadangi smurtą jos atžvilgiu kaltinamasis panaudojo mažamečio sūnaus akivaizdoje, todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusioji L. T. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau neturtinės žalos dydžio tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) numatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos padarinius ir neturtinės žalos pobūdį, taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad neturtinės žalos dalis išieškotina iš kaltinamojo A. Š., turi būti mažesnė, nei civiliniu ieškiniu prašo nukentėjusioji L. T., ir daro išvadą, kad iš kaltinamojo A. Š. nukentėjusiosios L. T. naudai priteistinas 500 € dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

A. Š. (A. Š.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią A. Š. skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2019 m. balandžio 30 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio reikalavimais, į A. Š. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. (keturiasdešimt aštuonias dienas) ir kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. (dvidešimt septynias dienas), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomąją priemonę A. Š. palikti tą pačią – suėmimą, kurios terminą nustatyti dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2019 m. balandžio 30 d.

Išieškoti iš A. Š. nukentėjusiosios L. T. (buvusi Š.) naudai 500 € (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, o L. T. reikalavimą atlyginti jai padarytą 150 € dydžio turtinę žalą, atmesti kaip nepagrįstą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, kitiems proceso dalyviams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valdas Bugelevičius