- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-11
- Bylos Nr.
- I-1236-394/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00560-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- E. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-7 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Telšių AVPK), 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-05-17 iki 2015-09-30 buvo laikomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato areštinėje (toliau –Mažeikių rajono PK areštinė), pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo laikotarpiu jam teko mažiau kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose, areštinės kamerose neužtikrintas natūralus apšvietimas, atvykus į areštinę krata atliekama antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina), vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nežmoniškomis sąlygomis išaiškinimui, kamerose nebuvo krašto vandens, tualetas neatskirtas nuo bendros kameros erdvės, nebuvo veidrodžio, neišduodami dušo reikmenys, dušu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę, nebuvo pavojaus mygtuko, į kameras nebuvo nešama spauda ir nebuvo radijo taško, dėl to nutrūko jo socialiniai ryšiai su šeima, maisto energetinė vertė nuo 1300 iki 1500 kcal, gyvenamosiose patalpose buvo drėgna, išskalbti rūbai nedžiūdavo, išduotame čiužinyje buvo parazitų. Dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė neturtinę žalą – dvasinius skausmus, depresiją.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje nepareiškė (9-10, 177, 179-180 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Telšių AVPK apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (35, 177 b. l.), atsiliepime (29-35 b. l.) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime taip pat nurodė, kad pareiškėjas Mažeikių PK areštinėje buvo laikomas nuo 2014-05-19 iki 2015-09-22 skirtingais laikotarpiais skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-3 asmenimis ir jam tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko teisės aktais nustatytus reikalavimus. Mažeikių rajono PK areštinėje įrengti du pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimo plotas yra 17,64 kv. m., remiantis asmens kortelės išrašu matyti, kad pareiškėjui buvimo areštinėje laikotarpiu teisė į pasivaikščiojimus ir nusiprausti po dušu buvo užtikrintos. Mažeikių r. PK buvo pradėta eksploatuoti 2003-12-05, ją statant buvo atsižvelgta į galiojančius teisės aktus ir jais vadovautasi, todėl areštinės patalpos atitinka visus jai keliamus reikalavimus, laikymo sąlygos atitinka Europos Sąjungos galiojančioms normoms. Areštinės kamerų įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20, 21 ir 30 punktų reikalavimus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, langų, apšvietimo, kameros vėdinamos mechaniniu būdu. Į areštinę atvykusiems asmenims, jei jie tik pageidaudavo, būdavo išduodami higienos reikmenys – tualetinis popierius, muilas, be to, kiekvienam asmeniui išduodamas minkštasis inventorius. Pristatytų asmenų kratos ir jų daiktų apžiūros iki 2016 m. rugsėjo mėn. vykdavo laisvoje kameroje. Areštinėje nuotolinio stebėjimo sistema nėra įrengta, kadangi areštinė pradėta eksploatuoti 2003-12-05. Apie tai, kad areštinė atitinka visus keliamus reikalavimus, užfiksuota patikrinimų, kuriuos atliko Sveikatos priežiūros tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos bei Telšių visuomenės sveikatos centras, metu. Areštinėje naudojami lovos skalbiniai, minkštasis inventorius skalbiami UAB „Gieveta“ skalbykloje, išduodamas minkštas inventorius (čiužinys, pagalvė) yra su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams audinio, kiekvieną kartą panaudojus jie dezinfekuojamas dezinfekciniu skysčiu. Areštinės patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, tualetai, santechniniai įrenginiai, praustuvės plaunami naudojant plovimo ir dezinfekcijos medžiagas. Areštinės patalpų profilaktinę dezinfekciją, deratizaciją ir dezinsekciją pagal sutartį atlieka UAB „Dezinfa“. Pabrėžtina, kad pareiškėjo buvimo areštinėje laikotarpiu pareiškėjo skundų dėl laikymo sąlygų nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas E. D. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2014-05-17 iki 2015-09-30. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina dėl netinkamų laikymo sąlygų Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK areštinėje.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Kaip neturtinę žalą padariusios valstybės institucijos (Mažeikių rajono PK areštinės) neteisėtus veiksmus pareiškėjas nurodė jo laikymą perpildytose kamerose, natūralaus apšvietimo trūkumą, kratų atlikimą netinkamomis sąlygomis, per trumpą pasivaikščiojimo trukmę, netinkamą tualetų įrengimą (jų neatitvėrimą), karšto vandens nebuvimą, tinkamo kamerų vėdinimo neužtikrinimą, netinkamą dušų naudojimo tvarką, pavojaus mygtuko kameroje nebuvimą, higienos priemonių pareiškėjui neišdavimą, netinkamą kamerų priežiūrą (nesaugojimą nuo parazitų), neaprūpinimą spauda bei radijo taško nebuvimą, per mažą maisto energetinę vertę.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra ne kartą pažymėjęs, kad tais atvejais, kai sprendžiama dėl suėmimo vykdymo teritorinių policijos areštinėse sąlygų atitikties teisės aktams poįstatyminių teisės aktų lygmenyje turi būti atsižvelgiama į Vidaus reikalų ministerijos valdymo srityje priimtą norminį teisės aktą – Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintas Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisykles (toliau – Taisyklės), taip pat į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintą Higienos normą HN 37:2009 (galiojo iki 2015-11-01) (LVAT 2015 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015, 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1189-822/2015, 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2250-662/2015, 2016 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1669-575/2016 ir kt.). Higienos normoje HN 37:2009 minimali gyvenamosios patalpos norma vienam asmeniui nebuvo nustatyta, šią normą ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Taisyklės. Pagal Taisyklių 80 punktą policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus, vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Iš atsakovo atstovo į bylą pateiktų duomenų apie pareiškėjo suėmimo vykdymo sąlygas Mažeikių rajono PK areštinėje (Asmenų, laikomų policijos areštinėje, paskirstymo žurnalo ištraukos bei Telšių AVPK Mažeikių rajono PK areštinės patalpų plano (81-123, 129-131 b. l.) matosi, jog pareiškėjas buvimo Mažeikių rajono PK areštinėje metu buvo laikomas vienvietėse, dvivietėse ir keturvietėse kamerose, kurių plotas atitinkamai 6,93 kv. m., 11,52 kv. m. ir 21,60 kv. m., taigi vienam asmeniui tenkantis plotas vienvietėje kameroje yra 6,93 kv. m., dvivietėje – 5,76 kv. m, o keturvietėje – 5,51 kv. m., ploto. Atėmus sanitarinio mazgo plotą (sanitarinis mazgas kameroje paprastai užima apie 1 kv. m.), pareiškėjui teko atitinkamai 5,93 kv. m., 5,26 kv. m. ir 5,15 kv. m., taigi minimalus areštinėje laikomam asmeniui taikomo gyvenamojo ploto dydis pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad areštinės kamerose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, kameros nebuvo tinkamai vėdinamos, jose buvo drėgna. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 21 punkte buvo nurodyta, kad policijos areštinių kamerose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, kamerų dirbtinė apšvieta ne mažesnė kaip 200 lx, 23 punkte - kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punkte numatyta, kad Policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad areštinės kamerose yra dvigubi langai, išorinis stiklas skaidrus, vidinio lango stiklas sustiprintas bei armuotas, skaidraus stiklo, visose be išimties kamerose įdiegtos papildomos dienos liuminescencinės lempos, langai vėdinimui pritaikyti, atsidaro iš kameros pusės, be to, kameros yra papildomai vėdinamos mechaniniu būdu. Į bylą pateikta Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos 2014-01-06 pažyma, kurioje nurodyta, kad Mažeikių rajono PK areštinės įrengimas ir priežiūra atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2009 reikalavimus (133-137 b. l.). Telšių visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu taip pat nustatė, kad Mažeikių areštinės kameros vėdinamos per langus ir veikiančia mechanine patalpų vėdinimo sistema (138-140, 143-144 b. l.). Taigi atsakovo pateikti dokumentai paneigia pareiškėjo teiginius dėl netinkamo patalpų apšvietimo, netinkamos ventiliacijos ir drėgmės.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad atvykus į areštinę krata buvo atliekam antisanitarinėmis sąlygomis. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo buvimo areštinėje laikotarpiais krata buvo atliekama laisvoje kameroje. Pareiškėjo teiginiai dėl asmens ir daiktų apžiūros antisanitarinėmis sąlygomis yra abstraktūs, nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, pareiškėjas skunde tik nurodė, jog asmens ir daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, tačiau nenurodė, kad būtent jam jo apžiūra buvo atlikta antisanitarinėmis sąlygomis, kuo tas pasireiškė ir kada tai buvo padaryta, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjui atvykus į Mažeikių areštinę jo krata buvo atliekama pažeidžiant nustatytą tvarką ar higienos normos reikalavimus, ir dėl to pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nežmoniškomis sąlygomis išaiškinimui. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 11 punktas numatė, kad policijos areštinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore turi būti organizuojami teisės akto nustatyta tvarka (pagal Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisykles), o pagal 17.3 punktą policijos areštinių teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių VIII skyriuje „Policijos areštinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimų organizavimas“ (54-58 punktai) nurodyta, kad Policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo užtikrinti, jog asmenys, laikomi policijos areštinėje, galėtų kasdien 1 valandą pasivaikščioti, o nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze – 2 kartus per dieną po 1 valandą; pasivaikščiojimas gali neįvykti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tiktai dėl nepalankių pasivaikščiojimui meteorologinių sąlygų, esant policijos areštinėje laikomo asmens sutikimui ar prašymui, taip pat ekstremalių ar ypatingų situacijų metu; pasivaikščioti vedama dienos metu pagal policijos areštinės viršininko sudarytą grafiką, atitinkantį įvairių kategorijų laikomų asmenų izoliavimo reikalavimus; vienu metu pasivaikščioti išvedami vienoje kameroje esantys asmenys; saugomoje policijos areštinės teritorijoje įrengiama tiek specialių pasivaikščiojimo kiemų, kad ketvirtadaliui policijos areštinėje esančių kamerų tektų vienas pasivaikščiojimo kiemas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Mažeikių rajono PK areštinėje įrengti du pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimo plotas yra 17,64 kv. m., pareiškėjui buvimo areštinėje laikotarpiu teisė į pasivaikščiojimus buvo užtikrinta. Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos 2014-01-06 pažymoje užfiksuota, kad asmenims, laikomiems areštinėje, sudarytos sąlygos kasdien vieną valandą pasivaikščioti lauke (133-137 b. l.). Telšių visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu taip pat pažymėjo, kad Mažeikių areštinėje laikomi asmenys pasivaikščioti vedami dienos metu pagal policijos areštinės viršininko sudarytą grafiką 2 kartus per dieną po pusė valandos (HN 37:2009 11 p.), teritorijoje įrengti du pasivaikščiojimo kiemai, tikrinimo metu kiemuose buvo švaru (138-140 b. l.). Iš byloje esančio pareiškėjo asmens kortelės išrašų (36-50 b. l.) matosi, kad pareiškėjas pasivaikščioti į kiemą būdavo išvedamas. Pareiškėjas nenurodo, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė vieną valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Mažeikių PK areštinėje pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys areštinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimo trukmę.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad areštinėje nebuvo tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas – nebuvo tinkamai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, nebuvo unitazo, tik skylė grindyse, nebuvo atskiros ventiliacijos, karšto vandens. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte buvo nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti įrengtas 100x142 cm pločio sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamąja pertvara, sanitariniame mazge įrengiamas metalinis praustuvas ir „Genujos“ tipo klozetas, sienos bei grindys dengiamos glazūruotomis plytelėmis. Telšių visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu užfiksavo, kad Mažeikių r. PK areštinės kamerose įrengtas sanitarinis mazgas (unitazas, praustuvė), sanitarinis mazgas atskirtas 1,2 metro aukščio pertvara (HN 37:2009 20 p.) (138-140, 143-144 b. l.). Taigi atsakovo pateikti duomenys paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad dušu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 60 puntas numatė, kad policijos areštinėje laikomi asmenys privalo prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 7.12. punkte nurodyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos 2014-01-06 pažymoje užfiksuota, kad areštinėje laikomiems asmenims sudarytos sąlygos vieną kartą per savaitę nusiprausti duše (133-137 b. l.). Telšių visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu taip pat nustatė, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę areštantai turi galimybę (pagal išvedimo iš kamerų registracijos žurnalą) visą kūną prausti po dušu; areštantų apsiprausimui yra 3 vietų dušinė (138-140, 143-144 b. l.). Iš byloje esančių pareiškėjo asmens kortelės išrašų (36-50 b. l.) matosi, kad pareiškėjas į dušą buvo išvedamas, taigi jo teisė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nebuvo pažeista. Pareiškėjas ir pats neginčija fakto, kad jam galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę buvo sudaryta, todėl jo pretenzijos dėl dušo laikytinos nepagrįstomis.
Pareiškėjas nurodo, kad areštinėje jam nebuvo išduodami daugkartinio naudojimo dušo reikmenys, kiekvienas asmuo turėjo turėti savo individualias plaušines, rankšluosčius, nebuvo skiriama muilo, šampūno. Higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ asmens higienos priemonių išdavimo areštinėje laikomiems asmenims nereglamentavo, Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 83 punkte nurodyta, kad Policijos areštinėje uždaryti asmenys esant būtinumui turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad į areštinę atvykusiems asmenims tualetinis popierius ir muilas būdavo išduodami, jei asmenys buvimo metu to pageidaudavo. Pareiškėjas nenurodo, kad jis prašė išduoti konkrečias asmens higienos priemones ir tas nebuvo padaryta, kada tai buvo, todėl laikytina, kad pareiškėjo teiginio dėl higienos priemonių neišdavimo nepakanka neteisėtiems areštinės pareigūnų veiksmams nustatyti ir neturtinės žalos atsiradimui konstatuoti.
Pareiškėjas nurodo, kad areštinės kameroje nebuvo pavojaus mygtuko. Nei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 patvirtinti Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimai, nei Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės, nei Higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nenumato pavojaus mygtukų įrengimo būtinumo policijos komisariatų areštinių kamerose, todėl pareiškėjo teiginys dėl pavojaus mygtuko nebuvimo nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad čiužiniuose buvo parazitų. Higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 53 punkte buvo nurodyta, kad policijos areštinėje neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, esant reikalui policijos areštinių administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad areštinės patalpų profilaktinę dezinfekciją, deratizaciją ir dezinsekciją pagal sutartį atlieka UAB „Dezinfa“. Telšių visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu nustatė, kad areštinės patalpose profilaktinė dezinfekcija, deratizacija ir dezinsekcija vykdoma, sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa“, atlikti darbai registruojami žurnale (138-140 b. l.). Į bylą pateiktos kopijos iš Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo (155-174 b. l.), iš kurių matosi, kad atliekant darbus areštinės patalpose buvo pastebėti kenkėjai (blusos), jų naikinimui panaudotos cheminės priemonės. Taigi byloje esantys duomenys iš dalies patvirtina pareiškėjo teiginius, kad areštinėje galėjo būti parazitų, tačiau areštinės administracija imasi priemonių jų naikinimui. Pareiškėjas nenurodė, kad jis kreipėsi dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos jo laikymo kameroje atlikimo ir buvo atsisakyta tai padaryti, todėl nėra pagrindo konstatuoti areštinės pareigūnų neveikimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad maisto energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal. Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos 2014-01-06 pažymoje užfiksuota, kad asmenys, laikomi Mažeikių r. PK areštinėje, maitinami vadovaujantis Skiriamų maisto produktų vidutiniais paros kiekiais asmenims, laikomiems PK areštinėse, patvirtintais Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-03-27 įsakymu Nr. V-100; maitinimas organizuotas pagal Telšių AVPK ir UAB „Grūstė“ (Teikėjas) 2013-02-28 paslaugų teikimo sutartį, maistas gaminamas vadovaujantis 10 dienų valgiaraščiu, karštus ir šaltus patiekalus vienkartiniuose induose į areštinę pristato Teikėjas, areštinėje laikomo vieno asmens maitinimui per parą skiriama 9,44 Lt, apklausus areštinėje laikomus asmenis, nusiskundimų dėl maisto kokybės ir kiekio nebuvo (133-137 b. l.). Telšių visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu taip pat nustatė, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims maistą paruošia ir pateikia UAB „Grūstė“, maistas atvežamas ir dalinamas areštantams įmonės transportu, termosuose, patiekiamas maistas atitinka LR Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinės mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintas fiziologinės energetinės vertės normas (pagal turimą iš anksto sudarytą 10 dienų valgiaraštį vienam areštantui per dieną tenka vidutiniškai iki 2521,57 kcal (HN 37:2009 8 p.) (138-140 b. l.). Taigi byloje esantys duomenys paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl nepakankamos maisto energetinės vertės.
Pareiškėjas nurodo, kad areštinėje į kameras nebuvo pristatoma spauda, o kamerose nebuvo radijo taško, tačiau nepagrindžia, kokie teisės aktai numato spaudos pristatymą, radijo taško įrengimą, nenurodo, kokias teisės normas areštinės pareigūnai pažeidė, nepristatydami spaudos leidinių, todėl pareiškėjo pretenzijos atmestinos, kaip nepagrįstos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Taigi pagrindu neturtinei žalai atlyginti pripažįstama tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų; nenustačius tokių aplinkybių negalima konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias ar nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas būtų viršijęs neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu, t.y. nėra pagrindo laikyti, kad asmuo patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nenustatęs nei neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų, nei neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, teismas laiko, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. D. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.