Klaipėdos apygardos teismo įsakymas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. B. (A. B.), gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje, rusas, Rusijos Federacijos pilietis, nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis OOO „(duomenys neskelbtini)” vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaliningradas, Rusija, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei:

A. B., pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą (bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai) ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos 1997 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. VIII-275 (nauja redakcija nuo 2017-07-13 Nr. XIII-568, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12068) 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą (kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalyje, privalo jas deklaruoti raštu, pateikdamas muitinei grynųjų pinigų deklaraciją), 2021 m. rugsėjo 16 d. apie 22.29 val. kaip keleivis krovininiu automobiliu ,,DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba ,,Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą (Tilžės g. 2, Šakininkų k. Pagėgių sav.), rudos spalvos odinėje rankinėje gabeno 22 100 Rusijos rublių (pagal banko nustatytą valiutų kursą 255,94 eurų), 1 000 eurų, 270 Lenkijos zlotų (pagal banko nustatytą valiutų kursą 59,17 eurų), džinsų priekinėje kišenėje gabeno 14 600 eurų, marškinių kišenėje gabeno 8 600 eurų, iš viso 24 515,11 eurų, kurių nepateikė muitinės kontrolei. Tokiu būdu A. B. vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, t. y. 24 515,11 eurus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir jų nepateikė muitinės kontrolei.

Kaltinamasis A. B. parodė, kad gyvena Rusijoje, Kaliningrado sr., Kaliningrado m. Gyvena nesusituokęs su O. G., kartu augina dukterį, gimusią (duomenys neskelbtini) m. Nuo 2021-09-16 dirba OOO „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Iki to laiko daugiau kaip 20 metų dirbo vairuotoju įvairiose įmonėse, gabeno krovinius. Vykdavo per Rusijos - Europos Sąjungos valstybių sieną, prekių deklaravimo tvarką žino. Tačiau nežinojo pinigų gabenimo per valstybės sieną tvarkos. Nežinojo, kad gabenant per valstybės sieną daugiau kaip 10 000 eurų, juos privaloma deklaruoti. Užsiima individualia veikla, turi vilkiką „Scania“, perveža krovinius. Jam reikėjo atnaujinti savo vilkiko pagrindines dalis. Įvežti į Rusiją su mažesniais mokesčiais galima tik automobilius, ne senesnius kaip 3 metų. Kadangi naujas vilkikas brangus, o naudotą senesnį vilkiką įvežti į Rusiją labai brangu, nes taikomi labai dideli mokesčiai, nusprendė nuvykti į Lietuvą, nusipirkti tokį patį vilkiką kaip ir jo, su juo grįžti į Rusiją ir panaudoti dalimis savo vilkikui atnaujinti. Tuo tikslu paprašė įmonės vadovo A. P. leisti kartu su kitu jo įmonės vairuotoju nuvykti į Lietuvą nusipirkti savo automobiliui detalių. Vadovas išrašė kelionės lapą jam kaip antram vairuotojui važiuoti į Lietuvą kartu su kitu vairuotoju. Kito vairuotojo nepažinojo. Į Lietuvą vyko pirkti vilkiko todėl, kad Lietuvoje už tą pačią kainą galima nusipirkti geresnės kokybės automobilį. Jis atvykdavo į Lietuvą remontuoti savo vilkiką, susipažino su keliais asmenimis, kurie užsiima automobilių pardavimu ir remontu. Ketino važiuoti į Šiaulius, po to į Klaipėdą, Kauną, Marijampolę. Mobiliojo ryšio telefone yra asmenų, kurie užsiima automobilių pardavimu ir remontu, ir pas kuriuos ketino važiuoti ieškoti vilkiko, kontaktai. Automobilį būtų pirkęs kaip Rusijos įmonės OOO „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima automobilių išmuitinimu, atstovas. Automobilį būtų pirkęs iš Lietuvos įmonės. Muitinio tikrinimo metu paimti pinigai yra jo asmeniniai pinigai. Šiuos pinigus sutaupė per kelerius metus. Uždirbęs pinigų, iškeisdavo Rusijos rublius į eurus ir laikė juos „(duomenys neskelbtini)“ banke saugojimo dėžutėje. Sutaupęs nemažą pinigų sumą, nusprendė įsigyti kitą vilkiką detalėms, todėl prieš išvykdamas į Lietuvą, pasiėmė pinigus iš banko saugojimo dėžutės. Pinigus eurais, kuriuos turėjo marškinių ir džinsų kišenėse, 2021-09-16, tai yra išvykimo į Lietuvą dieną, pasiėmė iš „(duomenys neskelbtini)“ banko saugojimo dėžutės. Prieš kelionę į savo piniginę įsidėjo 270 Lenkijos zlotų, apie 22 000 tūkstančius Rusijos rublių ir 1 000 eurų, kuriuos kelionės išvakarėse buvo nusipirkęs pas pažįstamą. Pinigai banko saugojimo dėžutėje buvo sudėti į dvi krūveles po 14 600 eurų ir 8 600 eurų ir perrišti gumele. Tuos pinigus krūvelėse jis įsidėjo į marškinių kišenę ir džinsų kišenę. Į marškinių kišenę įsidėjo 8 600 eurų, o į džinsų kišenę įsidėjo 14 600 eurų. Į piniginę šių pinigų neįsidėjo, nes piniginė nėra didelė ir minėti pinigai nebūtų tilpę. Paprašė pažįstamo, kad atvežtų jį iš Kaliningrado į Sovietską prie pasienio kontrolės punkto. Atvažiavęs prie pasienio kontrolės punkto, laukė įmonės automobilio, kuriuo turėjo važiuoti į Lietuvą. Sulaukęs vilkiko, įsėdo pas vairuotoją. Kelionės metu kitam vairuotojui V. apie savo turimus pinigus nieko nesakė ir jis apie tuos pinigus nieko nežinojo. Rusijoje Sovietsko pasienio kontrolės punkte pasienio pareigūnai patikrino transporto priemonės ir asmens dokumentus, muitinės pareigūnai patikrino automobilio kabinos vidų, asmeninius daiktus. Rusijos muitinės pareigūnams pinigų tikrinimui nepateikė, nes pareigūnai apie gabenamą valiutą neklausė. Lietuvoje Panemunės kelio posto detalaus tikrinimo vietoje prie jų automobilio priėjo muitinės pareigūnas, patikrino dokumentus ir paklausė, ar jis turi draudžiamų daiktų, pinigų, cigarečių, alkoholio. Muitinės pareigūnas patikrino automobilio kabiną, patikrino asmeninius daiktus. Pamatęs jo piniginę, muitinės pareigūnas paklausė, kiek joje yra pinigų bei paprašė atidaryti ir parodyti. Jis atsakė, kad 400 eurų. Po to tikrinimo metu piniginėje buvo rasti 1000 eurų, Rusijos rubliai ir Lenkijos zlotai. Jis negali paaiškinti, kodėl muitinės pareigūnui pasakė, kad piniginėje yra 400 eurų, nors joje buvo 1 000 eurų ir dar pinigų kita valiuta, galimai tuo metu susijaudino ir neprisiminė tikslios eurų sumos, kurią turėjo piniginėje. Muitinės pareigūnas liepė eiti su juo į patalpas patikrinimui. Atėjus į pastatą, buvo atliktas jo tikrinimas. Jis išėmė iš piniginės visus pinigus, muitinės pareigūnai juos suskaičiavo. Po to, muitinės pareigūnai paprašė parodyti, kas yra jo marškinių kišenėje, nes vizualiai buvo matyti, kad šioje kišenėje kažkas yra įdėta. Jis išėmė iš marškinių kišenės pinigus – 8 600 eurų, kuriuos pareigūnai suskaičiavo. Po to muitinės pareigūnai paprašė parodyti, ką jis turi džinsų priekinėje kišenėje, kurioje buvo matyti kažkas įdėta. Iš džinsų kišenės jis išėmė 14 600 eurų, kuriuos muitinės pareigūnai suskaičiavo. Visus pinigus pareigūnai nufotografavo. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Sutinka, kad procesas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu ir pasižada sumokėti teismo paskirtą baudą (1 t., b. l. 61–63).

Liudytojas A. S. parodė, kad 2021-09-16 dirbo Panemunės kelio posto detalaus tikrinimo vietoje, atliko transporto priemonių ir asmenų, vykstančių iš Rusijos į Lietuvą ir iš Lietuvos į Rusiją, tikrinimą. Apie 23.08 val. į detalaus tikrinimo vietą atvyko krovininis automobilis DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), vairuojamas Rusijos piliečio V. B., kuris žodžiu deklaravo gabenantis 55 LTR dyzelinio kuro. Nuėjus atlikti krovininio automobilio tikrinimą, prie automobilio stovėjo keleivis, Rusijos pilietis A. B. vykstantis kartu su vairuotoju į Lietuvą. Atliekant tikrinimą, vairuotojo V. B. paklausus, ar jis turi deklaruoti grynųjų pinigų, V. B. pasakė, kad turi 6 000 Rusijos rublių ir 50 eurų, atidarė savo piniginę ir parodė pinigus. Jis patikrino vairuotojo V. B. asmeninius daiktus bei rankinę. Tada paklausė keleivio A. B., kiek grynųjų pinigų jis gabena. A. B., kiek pagalvojęs, atidarydamas savo piniginę, atsakė turintis 400 eurų. Atidarytoje piniginėje vizualiai buvo matyti, kad grynųjų pinigų yra daugiau negu 400 eurų. Tuo metu vairuotojas V. B. ir keleivis A. B. buvo prie transporto priemonės, todėl vairuotojas V. B. girdėjo jo užduotą klausimą keleiviui A. B. ir jo atsakymą dėl piniginėje turėtų 400 eurų. Po to, paprašė A. B. eiti su juo į tarnybines patalpas patikrinti grynuosius pinigus. Vairuotojas V. B. nuėjo į laukimo salę. Tikrinimo metu tarnybinėse patalpose dalyvavo pamainos viršininkas J. Š. ir vyresnioji inspektorė L. R.. Patikrinus odinę rudos spalvos piniginę su užrašu „Docker”, joje rado 1 000 eurų, 270 Lenkijos zlotų ir 22 100 Rusijos rublių. Kilus įtarimui, kad pilietis dar gali turėti grynųjų pinigų, dar kartą paklausė A. B., kiek jis turi grynųjų pinigų ir paprašė pateikti visus pinigus. A. B. pasakė, kad turi 15 000 eurų. Buvo matyti, kad A. B. yra pasimetęs, neužtikrintas dėl savo atsakymų. Tada A. B. iš marškinėlių viršutinės kišenės ištraukė perrištų gumele 8 600 eurų. Iš dešinės pusės priekinės džinsų kišenės ištraukė 14 600 eurų. Muitinio tikrinimo metu A. B. odinėje rudoje piniginėje rasta: 22 100 Rusijos rublių, 1 000 eurų ir 270 Lenkijos zlotų. Džinsų priekinėje dešinės pusės kišenėje rasta 14 600 eurų, marškinių kišenėje rasta 8 600 eurų. Iš viso pas A. B. muitinio tikrinimo metu rasti nedeklaruoti pinigai: 24 200 eurų, 22 100 Rusijos rublių (pagal kursą 255,94 Eur) ir 270 Lenkijos zlotų (pagal kursą 59,17 Eur ). Bendra sulaikytų nedeklaruotų grynųjų pinigų suma sudaro 24 515,11 eurų. Jis paklausė A. B., kam skirti sulaikyti pinigai. A. B. iš pradžių pasakė, kad automobiliui įsigyti, po to, kad automobilio detalėms, tačiau tiksliai nepasakė, kam buvo skirti nedeklaruoti pinigai. A. B. žodžiu jokių prekių nedeklaravo, užpildyta žodinė deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38–39).

Liudytojas V. B. (V. B.) parodė, kad nuo 2021-08-02 dirba OOO „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi. A. B. dirba vairuotoju toje pačioje įmonėje. 2021-09-16 įmonės vadovo nurodymu vilkiku DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su tuščia puspriekabe Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš Sovietsko į Sankt-Peterburgą. Sankt-Peterburge turėjo pasikrauti rinktinį krovinį – statybines medžiagas. Jam atvykus prie Sovietsko pasienio ir muitinės kontrolės punkto, į jo automobilį įsėdo A. B. ir paprašė pavežti jį iki Šiaulių. Jis nežino, kokiu tikslu A. B. važiavo į Šiaulius. Įmonės vadovas apie tai, kad A. B. važiuos į Šiaulius, jam nesakė. A. B. įsėdo į jo vairuojamą transporto priemonę dar iki muitinės ir pasienio tarnybų Rusijoje patikrinimo. Kelionės metu su A. B. apie darbą nekalbėjo, apie pinigus A. B. nieko nesakė. Atvykus į Sovietsko pasienio kontrolės punktą, pasienio pareigūnai patikrino transporto priemonės ir asmens dokumentus. Po to, muitinės pareigūnai atliko muitinį tikrinimą. A. visą laiką buvo kartu su juo. Rusijos muitinės pareigūnai asmens apžiūros neatliko ir jų daiktų netikrino, neklausė, ką konkrečiai jie veža su savimi. Muitinės pareigūnai atliko tik vizualią patikrą. Muitinio tikrinimo metu Rusijoje A. pinigų muitinės pareigūnams nepateikė. Apie tai, kad A. turėjo su savimi pinigus, kuriuos reikėjo deklaruoti, sužinojo tik po muitinio tikrinimo Lietuvoje Panemunės kelio poste, kai muitinės pareigūnai rado pas A. nedeklaruotus pinigus įvairia valiuta: eurais, Rusijos rubliais, Lenkijos zlotais. Jis dirba vairuotoju 24 metus ir labai dažnai vyksta per valstybės sieną, gerai žino prekių ir pinigų deklaravimo tvarką. Jei būtų žinojęs, kad A. turi su savimi privalomą deklaruoti pinigų sumą, tikrai būtų jam pasakęs, kad reikia deklaruoti gabenamus pinigus. Muitinio tikrinimo metu Lietuvoje Panemunės kelio poste muitinės pareigūnai jo paklausė, ar turi deklaruojamų daiktų, į tai jis atsakė, kad turi 6 000 Rusijos rublių ir 50 eurų, parodė pinigus. Po to muitinės pareigūnas paklausė A., kiek jis turi pinigų, į tai A. atsakė, kad turi 400 eurų. Po to muitinės pareigūnas A. liepė eiti su juo patikrinimui, o jis nuėjo laukti į salę. A. tikrinimas vyko toje pačioje patalpoje, atskirtoje stiklo pertvara nuo laukimo salės, todėl matė, kad ant pareigūnų darbo stalo buvo padėta A. piniginė ir šalia padėti pinigai (1 t., b. l. 41–42).

2021-09-17 Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto vyriausiojo inspektoriaus A. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021-09-16 apie 23.08 val. į Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto detalaus tikrinimo vietą atvyko krovininis automobilis DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), vairuojamas RF piliečio V. B., kartu su juo vyko keleivis A. B.. A. B. žodžiu deklaravo, kad prekių negabena. Muitinio tikrinimo metu pas A. B. rasti nedeklaruoti pinigai: piniginėje rasta 22 100 Rusijos rublių, 1 000 eurų ir 270 Lenkijos zlotų, džinsų kišenėje rasta 14 600 eurų ir marškinių kišenėje rasta 8 600 eurų. Iš viso muitinio tikrinimo metu pas A. B. rasta ir paimta 24 200 eurų, 22 1000 Rusijos rublių ir 270 Lenkijos zlotų (1 t., b. l. 8–9).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad 2021-09-16 atlikus keleivio A. B. apžiūrą, rasti nedeklaruoti pinigai: 24 200 eurų, 22 100 Rusijos rublių, 270 Lenkijos zlotų (1 t., b. l. 11).

2021-09-16 pranešimas (žodinė deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtina, kad keleivis A. B. žodžiu prekių nedeklaravo (1 t., b. l. 12).

Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atlikus keleivio A. B. tikrinimą, rasti nedeklaruoti pinigai, kurių bendra suma 24 515,11 Eeur (1 t., b. l. 13).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2021-09-17 Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto detalaus tikrinimo vietoje posto pamainos viršininkas J. Š. perdavė 2021-09-17 posto vyr. inspektoriaus A. S. tarnybinį pranešimą apie nustatytus nusikalstamos veikos požymius, dokumentus ir daiktus: A. B. paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, A. B. asmens apžiūros protokolą, A. B. žodinę deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), Patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. mobiliojo ryšio telefoną „Redmi 5“, pinigus: 24 200 eurų, 270 Lenkijos zlotų, 22 100 Rusijos rublių (1 t., b. l. 14–18).

Apžiūros protokolas patvirtina, kad 2021-09-17 buvo apžiūrėti iš A. B. muitinio tikrinimo metu paimti nedeklaruoti grynieji pinigai: 24 200 eurų, 37 kupiūros po 500 eurų, 3 kupiūros po 200 eurų, 38 kupiūros po 100 eurų, 24 kupiūros po 50 eurų, 5 kupiūros po 20 eurų. 270 Lenkijos zlotų, 2 kupiūros po 100 Lenkijos zlotų, 1 kupiūra 50 Lenkijos zlotų, 1 kupiūra 20 Lenkijos zlotų. 22 100 Rusijos rublių, 2 kupiūros po 5000 Rusijos rublių, 1 kupiūra 2000 Rusijos rublių, 10 kupiūrų po 1000 Rusijos rublių, 1 kupiūra 100 Rusijos rublių (1 t., b. l. 19–26).

Apžiūros protokole nurodyta, kad 2021-09-17 buvo apžiūrėta piniginė, kurioje rasti nedeklaruoti pinigai – odinė, rudos spalvos, naudota, priekyje uždaroma metaliniu užsegimu. Piniginėje yra vienas skyrius. Piniginėje įdėti įvairūs dokumentai: dvi A. B. vardu išduotos banko (duomenys neskelbtini) kortelės, A. B. vairuotojo pažymėjimas, A. B. vairuotojo kortelė ir kt. (1 t., b. l. 32–36).

A. B. Rusijos Federacijos pase Nr. (duomenys neskelbtini) esantys pasienio tarnybos spaudai patvirtina, kad 2016-2021 metais A. B. ne vieną kartą vyko per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (1 t., b. l. 92–104).

Visais šiais surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A. B. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, t. y. pinigus – 24 515,11 eurų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei. A. B. savo kaltę pripažino visiškai, detaliai paaiškino visas įvykio aplinkybes. Kaltinamasis tvirtino, kad slėpė pinigų neslėpė, detaliai paaiškino šių pinigų kilmę ir paskirtį. A. B. žinojo, kad gabena grynuosius pinigus, suprato, kad turi pareigą ir galimybę juos deklaruoti, tačiau to nepadarė, pareigūnų neinformavo apie gabenamus pinigus, kurių suma viršijo 10 000 eurų. Nors kaltinamasis tvirtina, kad nežinojo, jog reikia deklaruoti pinigus, bet muitinės poste buvo pakankamai informacijos apie pareigą deklaruoti gabenamus pinigus. Be to kaltinamasis ne vieną kartą vyko per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai matyti iš jo paso. Liudytojas A. S. parodė, kad priėjęs prie automobilio klausė, ar vairuotojas ir keleivis turi ką deklaruoti, atskirai dar paklausė, ar vežasi pinigų. A. B., kiek pagalvojęs, atidarydamas savo piniginę, atsakė turintis 400 eurų, bet piniginėje atrodė, kad pinigų yra daugiau. Patikrinę pas A. B. rado iš viso nedeklaruotų grynųjų pinigų 24 515,11 eurų. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina apžiūros protokolai, A. B. žodinė deklaracija, kad pinigų jis neveža. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo pastangas paslėpti gabenamus pinigus ir parodo jo tyčią šių pinigų nedeklaruoti. Nors A. B. teigia, kad tai legalūs pinigai, tačiau pinigų nedeklaravimo motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento.

A. B. veika, gabenant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei, kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę A. B. už padarytą nusikaltimą teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltinamajam tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir asmenybę.

A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę A. B. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, į tai, kad jis padarė tyčinį nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtas. A. B. neteisėtai gabentų grynųjų pinigų suma daugiau nei 2 kartus viršijo BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą 250 MGL dydžio sumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. anksčiau neteistas, dirba. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam gali būti skiriama švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda, mažesnė už BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytą vidurkį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. B. kontrabanda per valstybės sieną gabenti pinigai yra kontrabandos dalykas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai yra kontrabandos dalykas ir konfiskuotinas turtas. Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl taikant turto konfiskavimą būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo. EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. EŽTT turto konfiskavimo neproporcingumą yra konstatavęs ne vienoje byloje, kurioje svarstytas neįvykdžius deklaravimo pareigos per sieną gabentų teisėtos kilmės pinigų konfiskavimas iš už nurodytą nusikalstamą veiką nuteistų asmenų. Vertindamas konfiskavimo proporcingumą tokio pobūdžio bylose, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (šiuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

A. B. baudžiamojo poveikio priemonės – visų jo gabentų pinigų konfiskavimas – taikymas pagal byloje nustatytas aplinkybes būtų neproporcingas jo padarytam teisės pažeidimui, neatitiktų EŽTT formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose ir, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, šeimos gyvenimo aplinkybes, tokių griežtų turtinio pobūdžio priemonių paskyrimas būtų nepateisinamas. Byloje nėra nustatyta, kad A. B. per valstybės sieną gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės, t. y. kad jie buvo pajamos iš kokios nors nusikalstamos veikos ar gauti neteisėtai. Pagal bylos duomenis, kurie nėra paneigti, A. B. gabenti pinigai –buvo jo asmeniniai, skirti įsigyti detalėms jo transporto priemonei. Byloje nėra duomenų, kad pinigai, jų nedeklaruojant, buvo gabenami turint tikslą juos panaudoti neteisėtai ar siekiant juos nuslėpti. Be to, pinigų suma, kuri gali būti teisėtai gabenama per Lietuvos Respublikos sieną, nėra ribojama. Pinigų gabenimo per valstybės sieną atveju nereikia mokėti jokių mokesčių, pinigus tereikia deklaruoti, jei jų suma viršija 10 000 Eur. Tai reiškia, kad valstybė dėl A. B. padaryto teisės pažeidimo nepatyrė ir negalėjo patirti jokios finansinės žalos. A. B. anksčiau neteistas, turi legalų pragyvenimo šaltinį, teigiamai charakterizuojamas, jokių jį neigiamai apibūdinančių duomenų byloje nėra. A. B. per sieną vežta 24 515,11 eurų pinigų suma neabejotinai yra jam reikšminga, nes tai buvo jo santaupos.

A. B. padarė vieną nusikalstamą veiką – nepateikė per valstybės sieną gabentų pinigų deklaracijos muitinės pareigūnams, t. y. jų nedeklaravo. Kaip minėta, EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nuosavybės teisių apribojimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, turi atitikti padaryto pažeidimo, t. y. deklaravimo reikalavimo nesilaikymo, sunkumą, o ne kokio nors pažeidimo, kuris yra preziumuojamas (pvz., toks, kaip pinigų plovimas, mokesčių vengimas), tačiau realiai nebuvo nustatytas, sunkumą. A. B. skiriama bausmė – bauda – yra pakankamai efektyvi ir baudžianti, papildoma poveikio priemonė – visų nedeklaruotų pinigų konfiskavimas, būtų neproporcinga ir sukeltų jam pernelyg didelę finansinę naštą. Todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, taikytinas dalies gabentų pinigų – 9 000 eurų, konfiskavimas, saugomų Muitinės departamento sąskaitoje (1 t., b. l. 29–31), kita dalis pinigų panaudotini baudos sumokėjimui, likusi dalis pinigų įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui grąžintini A. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje ir skirti – 210 MGL (10 500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. B. paskirti 140 MGL (7 000 eurų) dydžio baudą.

Įskaityti A. B. laikino sulaikymo laiką 2021-09-17, t. y. vieną parą, į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudos, nustatyti, kad nesumokėta bauda – 138 MGL (6 900 eurų).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti A. B. pinigus – 9 000 eurų, saugomų Muitinės departamento sąskaitoje.

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui 6 900 eurų, saugomų Muitinės departamento sąskaitoje, panaudoti baudos sumokėjimui ir pervesti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Likusią dalį A. B. pinigų – 8 300 eurų, 22 100 Rusijos rublių ir 270 Lenkijos zlotų, saugomų Muitinės departamento sąskaitoje, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, grąžinti A. B..

Nuteistasis A. B., nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento nuorašo įteikimo dienos paduoti prašymą Klaipėdos apygardos teismui, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat ir laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir pradedamas vykdyti. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.