Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-12-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-457-932/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-04
Bylos Nr.
AN2-457-932/2020
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00268-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė (pirm.)
Institucija
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-457-932/2020Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00268-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 1.5.4; 9.36; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. S. (E. S.) (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutarimo, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 209 straipsnio 7 dalį, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismas E. S. pripažino kaltu dėl to, kad jis 2020 m. rugsėjo 9 d., apie 16.00 val. Švenčionių r. sav., Švenčionių sen., netoli Kirkučių k., apie 4 000 m atstumu nuo valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 1435, neturėdamas prekių įsigijimo dokumentų, neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis – nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes – 1 100 pakelių cigarečių „Minsk City“ (20 cigarečių viename pakelyje), kurių vertė 3 949 eurai (78,98 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžiai), pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.3 punktą. Tokie E. S. veiksmai pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuoti kaip atitinkantys ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

2. Iš dalies nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarimu, apeliantas prašo jį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą.

3. Argumentai, kuriais grindžiamas prašymas dėl nuobaudos sušvelninimo, grindžiami tuo, kad teismas neatsižvelgė į lengvinančią aplinkybę. Pažymi, kad sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūnų apeliantas nesipriešino, pripažino kaltinimus, taip palengvino pareigūnams tyrimo atlikimą. Taip pat teismas neatsižvelgė į jo sunkią finansinę padėtį ir pandemiją, dėl kurios sudėtinga susirasti pakankamai apmokamą darbą. Apeliantas nurodo, kad iš valstybės negauna jokių socialinių išmokų, skursta, nusižengimą padarė tik dėl to, kad turėtų lėšų įsigyti būtiniausių buities prekių.

Atsiliepimas

4. Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą – VSAT, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti. Institucija nurodo, kad E. S. kaltė yra pilnai įrodyta. Nors apeliantas nurodė, kad prisipažįsta dėl nusižengimo, tačiau jo išreikštas gailestis nėra laikytinas nuoširdžiu –Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nuosprendžiu apeliantas nuteistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nesant nuoširdaus gailėjimosi, nėra pagrindo pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsiliepime nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusi su skiriamų administracinių nuobaudų proporcingumu. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingą ir pagrįstą nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pirmosios instancijos teismo nutarimu, įvertinęs bylos medžiagą, skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir dėl jame nurodytų motyvų keisti skundžiamą nutarimą.

6. Atsižvelgdamas į ANK 652 straipsnio reikalavimus, apygardos teismas administracinių nusižengimų bylose tikrina apylinkės teismų nutarimų ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, tai darydamas paduoto apeliacinio skundo ribose. Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia tik jam paskirtą administracinę nuobaudą, tuo tarpu padaryto nusižengimo neginčija, su kvalifikavimu sutinka, dėl sprendimo sulaikytas cigaretes konfiskuoti nesutikimo motyvų neišsako. Atsižvelgiant į tai, pastarieji klausimai šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje plačiau neanalizuotini, tik pažymėtina, kad abejonių dėl apelianto kaltės nėra, pastarojo padarytą administracinį nusižengimą patvirtina surinkti įrodymai, nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį, įvykio metu sulaikytos cigaretės konfiskuotos pagrįstai.

7. Prašydamas mažesnės administracinės nuobaudos, apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaip galima suprasti, tokiu argumentu prašoma byloje nustatyti ir pritaikyti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti.

8. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas pripažino savo kaltę, neginčijo rastų ir sulaikytų cigarečių kiekio bei vertės. Visgi atkreiptinas dėmesys, jog tiek išsyk po sulaikymo pateiktame rašytiniame paaiškinime (b. l. 10), tiek ir pirmosios instancijos teisme (tai nustatyta iš posėdžio garso įrašo, patalpinto teismų informacinėje sistemoje LITEKO), apeliantas nurodė kardinaliai skirtingas faktines administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes nei net tos, kurios užfiksuotos trijų VSAT pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 3-9). Apeliantas nurodė skirtingas atvykimo į įvykio vietą bei pasišalinimo iš jos aplinkybes (esą į įvykio vietą vyko iš pradžių dviračiu, o po to – pėsčiomis, nors iš tiesų jis atvyko automobiliu; teisme teigė, jog ketino nešinas ryšuliu su cigaretėmis stumtis dviratį, nors nustatyta, kad cigaretės iš slaptavietės buvo nešamos link automobilio), nurodė veikęs vienas, nors, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, buvo ir kitas asmuo (šis asmuo yra nustatytas, tačiau jo kaltės klausimas šioje byloje nesprendžiamas, todėl apie pastarojo veiksmų teisėtumą nepasisakytina). Taigi matyti, jog apeliantas nors ir pripažino padarytą administracinį nusižengimą, tačiau sąmoningai pasirinko teisingai nenurodyti viso nusižengimo padarymo mechanizmo, dėl ko jo prisipažinimas laikytinas tik formaliu.

9. Kita vertus, jei apelianto prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir nebūtų pripažintas formaliu, vien jo nepakaltų atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, numatytai ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, konstatuoti. Tam reikėtų nustatyti dar bent vieną iš alternatyvių sąlygų – nuoširdų kaltininko gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti padarytą administracinį nusižengimą.

10. Analizuodamas iš esmės tapačią Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.). Taigi nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020 ir kita šioje nutartyje minima kasacinė praktika).

11. Šioje byloje teismas neįžvelgia apelianto nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto nusižengimo. Netgi pateiktame apeliaciniame skunde jis nenurodo jokių argumentų, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog apeliantas iš tiesų nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Pirmosios instancijos teisme apeliantas tik formaliai nurodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Vis dėlto išklausius posėdžio (kuriame nemažai dėmesio būtent ir buvo skiriama aiškintis apelianto gyvenimo būdą, jo požiūrį į padarytą nusižengimą) garso įrašą, susidaro įspūdis, kad apeliantas netgi pateisina nusižengimo padarymą, nedemonstruoja didelio noro savo gyvenimo būdą pakeisti tokia linkme, jog daugiau administraciniai nusižengimai nebepasikartotų. Pirmosios instancijos teisme apeliantas teigė, kad šį nusižengimą padarė dėl to, jog realizavęs cigaretes galėtų sumokėti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-178-574/2020 (pabrėžtina, kad šioje byloje jis taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių – gabenimą) paskirtą baudą. Apeliantas, kuris ir šiame skunde akcentuoja savo sunkią finansinę padėtį, pirmosios instancijos teisme skeptiškai kalbėjo apie registravimosi Užimtumo tarnyboje perspektyvas, minėjo esą ne visi darbai jam yra priimtini. Paklaustas, kokio darbo tikisi ir koks jam būtų priimtinas, apeliantas nutylėjo. Nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde apeliantas nepasisako apie dedamas pastangas teisėtais būdais pagerinti finansinę padėtį, ateities planus. Taigi matyti, kad apeliantas nerodo kritiško požiūrio į savo padarytą nusižengimą, nėra objektyvaus pagrindo spręsti, kad jis pergyvena. Pastarasis nededa pastangų teisėtomis priemonėmis pagerinti savo finansinę padėtį ir taip sumažinti riziką ateityje vėl nusižengti. Visa tai rodo, kad apelianto išreikštas gailestis dėl padaryto nusižengimo tėra deklaratyvus pareiškimas, nesuteikiantis pagrindo išvadai, kad apeliantas išties nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų.

12. Apeliantas skunde teigia esą jis padėjo išaiškinti padarytą nusižengimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2009 yra išaiškinusi, kad padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas laisva valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (analogiškos nuostatos taikomos ir padedant išsiaiškinti administracinį nusižengimą). Šiuo atveju remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad VSAT pareigūnams užklupus apeliantą nusižengimo padarymo vietoje, jis vengė sulaikymo, mėgino pasišalinti iš įvykio vietos. Po sulaikymo pastarasis pateikė tik lakonišką rašytinį paaiškinimą (b. l. 10), o, duodamas parodymus teisme, dalį nagrinėjamam nusižengimui reikšmingų aplinkybių dėstė neteisingai arba jas iš viso nutylėjo. Įvertinus bylos medžiagą, nėra jokio pagrindo išvadai, kad apeliantas suteikė reikšmingą pagalbą tyrimą atlikusiai institucijai ir taip padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą.

13. Apeliantas yra pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje. Už šio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 5 200 eurų iki 6 000 eurų dydžio. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apeliantas nusižengimą padarė tiesiogine tyčia, jo nusižengimu padaryta žala valstybės finansų sistemai. Apeliantas baudžiamojoje byloje yra baustas už analogiško pobūdžio nusikaltimo padarymą, nededa ir nerodo noro ateityje dėti pastangas pakeisti savo gyvenimo būdą, susirasti legalų pajamų šaltinį. Byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors apeliantas siekė, kad būtų pripažinta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau tam pagrindo nėra. Kitų lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui paskyrė 5 500 eurų dydžio baudą, kai sankcijoje numatytos baudos vidurkis yra 5 600 eurų. Taigi, nepaisant to, kad byloje nebuvo nustatyta iš esmės jokių apeliantą teigiamai apibūdinančių aplinkybių, nekonstatuota nė vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jam buvo paskirta mažesnė nei vidurkis bauda. Atsižvelgdamas į visus anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog paskirta bauda yra pernelyg didelė ir turėtų būti mažinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apelianto E. S. (E. S.) skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė