Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis

nedalyvaujant institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – institucijos, pataisos namų) įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo patraukto administracinėn atsakomybėn asmens V. P. skundą dėl pataisos namų nutarimo skirti jam administracinę nuobaudą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. birželio 2 d. pataisos namų įgalioto pareigūno nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 71 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta artima įstatymo sankcijos vidurkiui dydžio administracinė nuobauda – 200 Eur bauda. Ši administracinė nuobauda V. P. paskirta už tai, kad jis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, 2020 m. gegužės 25 d., apie 12.40 val. prevenciniais tikslais patikrinus nuteistąjį V. P., greitos tyrimo priemonės testu, nustatyta, kad minėtas nuteistasis vartojo ABP (sintetinį tetrahidrokanabinolį), t. y. vartojo psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo (b. l. 1-2).

Motyvuojamoji dalis

Patraukto administracinėn atsakomybėn asmens V. P. skundas atmestinas, nutarimas nekeistinas.

ANK 71 straipsnio 1 dalimi yra nustatytas imperatyvus draudimas vartoti narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo, to paties straipsnio 2 dalis numato kvalifikuotą sudėtį, kuomet tokie patys veiksmai yra padaromi pakartotinai bei kartu nustato, jog tas, kas pakartotinai kaltai pažeidė šį imperatyvų draudimą, baudžiamas bauda nuo 150 Eur iki 230 Eur. Aplinkybė kaip faktas, jog pareiškėjas V. P. be gydytojo paskyrimo vartojo narkotinę medžiagą ABP byloje be administracinio nusižengimo protokolo, paties V. P. pripažinimo ir rašytinių (b. l. 3) bei žodinių paaiškinimų teisme, įrodyta 2020 m. gegužės 25 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktu (toliau – apsvaigimo nustatymo aktu) Nr. 115-217 (administracinės b. l. 6), bei pataisos namų pareigūnų R. K. ir E. K., kaip tiesioginių administracinio nusižengimo požymių turinčio įvykio liudininkų, rašytiniais paaiškinimais jų tarnybiniuose pranešimuose tarnybos vadovui (administracinės b. l. 4-5). Byloje nėra duomenų, kad svaiginimosi aplinkybę konstatavę pataisos namų pareigūnai būtų nesilaikę greitojo testavimo priemonės naudojimo instrukcijos reikalavimų (dėl to ginčo nekėlė ir pats pareiškėjas), ar kaip tai pažeidę apsvaigimo nustatymo tvarką, nustatytą 2008 m. sausio 28 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-20 patvirtintu „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašu“. Pagal pastarojo aprašo14-ąjį punktą pareigūnas, įvertinęs bendrą asmens būklę ir esant bent vienam apsvaigimo požymiui, paima suimto (nuteisto) asmens tiriamosios medžiagos ir jos ėminį ištiria greita tyrimo priemone (testu), kurios rezultatus įrašo į apsvaigimo nustatymo aktą. Aprašo 15-uoju punktu nustatyta, kad tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui tik tuo atveju, jei suimtasis (nuteistasis) nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais, nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. P. tiek apsvaigimo nustatymo akte, tiek pasiaiškinime pataisos įstaigos vadovui parašais patvirtinęs, jog su greitojo testo rezultatais (apsvaigimu) sutinkantis. Taigi pagrindo konstatuoti procedūrinių taisyklių pažeidimų taip pat nėra. Byloje nėra ginčo, kad patrauktas atsakomybėn V. P. subjektyviai žinojo aukščiau pažymėtą įstatymų leidėjo imperatyvų draudimą be gydytojo paskyrimo vartoti tokias psichiką veikiančias medžiagas ir tokias vartojo sąmoningai, tai yra kaltai, - tai teisme pripažino ir pats V. P., juolab, kad tokias medžiagas nuteistiesiems įgyti, laikyti ir vartoti draudžia ir bausmės atlikimo režimą nustatantys teisės aktai, taigi jis negalėjęs nežinoti, jog tokių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo nuteistajam yra neteisėta ir baudžiama. Aptariamo teisinio reguliavimo imperatyvumas suponuoja išvadą, jog pareiškėjas V. P., būdamas subjektu (ANK 6 straipsnio 1 dalis) yra teisėtai ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį, jeigu bylos duomenų visuma patikimai patvirtina nuteistojo pripažįstamą nurodytos aukščiau narkotinės medžiagos vaistinio preparato vartojimą buvus pakartotiniu.

ANK 40 straipsnyje nustatyta, jog pakartotinis administracinis nusižengimas yra toks vienarūšis nusižengimas, numatytas tame pačiame kodekso straipsnyje, kuris įvykdytas nepraėjus metams nuo už ankstesnį nusižengimą paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymo. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys (administracinių nusižengimų registro išrašas –administracinės b. l. 9-18) patvirtina, jog 2017 m. spalio 23 d., 2018 m. kovo 22 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato įgaliotų pareigūnų nutarimais V. P. buvo paskirtos administracinės nuobaudos baudos pagal ANK 71 straipsnio atitinkamai 1, 2 ir 2 dalis, tie patys duomenys patvirtina, jog minimos nuobaudos nebuvo įvykdytos (baudos nesumokėtos). Atsižvelgiant į tai, kad paskirtos baudos nėra pradėtos vykdyti, vadovaujantis ANK 40 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, kad V. P. 2020 m. birželio 2 d. padarytas administracinis nusižengimas laikomas pakartotiniu ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. tvirtina, kad jam paskirta per didelė bauda, prašo ją sumažinti.

Visų pirma pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo pakartotinai skiriama bauda nuo 150 iki 230 eurų.

Institucijos nutarimu, atsižvelgus į V. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei į kitas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismo vertinimu, teisingai V. P. paskirta šiek tiek už sankcijos vidurkį didesnė (sankcijos vidurkis 190 eurų, o paskirta 200 eurų) bauda. Šią nuobaudą švelninti, kaip to skundu prašo pareiškėjas, nėra pagrindo. Byloje pagrįstai konstatuotą pareiškėjui jo atsakomybę lengvinančią kaltės pripažinimo ir gailėjimosi aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ne tik atsveria, bet ir kiek persveria visuma aplinkybių, jog byloje išnagrinėtas administracinis nusižengimas įvykdytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigoje, šiurkščiai pažeidžiant bausmės atlikimo režimo reikalavimus. Bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas už analogiško nusižengimo padarymą baudžiamas antrą kartą. Anksčiau jis už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo per paskutiniuosius 5 metus baustas 2018 m. gegužės 9 d., 2018 m. kovo 22 d. nutarimais, (2017 m. spalio 23 d. priimtas nutarimas apskųstas (administracinės b. l. 13)). Pareiškėjas ne kartą teistas. Be to, per laikotarpį nuo 2017 m. liepos 23 d. iki šio administracinio nusižengimo padarymo (2020 m. birželio 2 d.) už įvairius administracinius nusižengimus baustas 18 kartų. Šios aplinkybės rodo, kad V. P. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, jis linkęs nepaisyti teisės normų reikalavimų. Todėl ir skiriama administracinė nuobauda tokiam asmeniui turi būti tokia, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai ir asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio.

Teisiamojo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. prašė taikyti ANK 71 straipsnio 4 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo administracinės atsakomybės.

ANK 71 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris savanoriškai kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės už šiame straipsnyje numatytus veiksmus.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 118/V-234 patvirtintos Priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarkos (toliau – Tvarka) 4 punktą, pacientų gydymui laisvės atėmimo vietose steigiamas reabilitacijos centras. Pagal Tvarkos 7.1 papunktį, reabilitacijos programų tikslas yra padėti pacientui susilaikyti nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo ar jų vartojimą sumažinti iki minimumo, atsisakyti intraveninių narkotikų vartojimo. Pagal Tvarkos 8 punktą, pacientai į reabilitacijos centrą nukreipiami pagal atrankos reabilitacijai kriterijus, jeigu jie raštu pareiškia norą atsisakyti žalingų įpročių ir yra pataisos įstaigos, kurioje jie atlieka laisvės atėmimo bausmę, gydytojo psichiatro, psichologo ir būrio auklėtojo rekomendacijos, kurioms pritarė pataisos įstaigos administracija.

Nors V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis po administracinio nusižengimo padarymo ir nutarimo priėmimo kreipėsi į gydytojus dėl priklausomybės ligų gydymosi, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Pareiškėjas nenurodė ir teismui nepateikė duomenų, kada buvo kreiptasi, ar buvo raštu kreiptasi į Pravieniškių Pataisos namų atvirosios kolonijos administraciją dėl tokios pagalbos jam suteikimo, ir prie skundo jokių duomenų nepridėjo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į psichologinės tarnybos specialistus dėl individualių konsultacijų jam suteikimo, siekiant spręsti priklausomybės narkotikams problemas. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo prašymas taikyti jam ANK 72 straipsnio 4 dalies nuostatas, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

2020 m. birželio 2 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą, patraukto administracinėn atsakomybėn asmens V. P. skundą atmesti.

Ši nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo/kopijos išsiuntimo gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.