Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarties A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 3 d. A. Š. buvo surašytas už tai, kad jis 2014-12-19, 18.22 val., (duomenys neskelbtini), kelias R. – Š. 34,98 km, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,35 promilės girtumas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio griovio sankasą, eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Nisan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl administracinio teisės pažeidimo byloje surinktos medžiagos galimai esminių trūkumų, kurie sutrukdė pirmosios instancijos teismui išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą iš esmės ir priimti procesinį sprendimą.

Išanalizavus nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas grąžino bylą Institucijai be teisinio ir faktinio pagrindo. Apylinkės teismo padarytos išvados, jog Institucijos atliktas tyrimas yra neišsamus, nėra pagrįstos.

Remiantis teismų praktika, bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, laikomas išimtiniu procesiniu veiksmu, galimu tik tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (LVAT nutartys Nr. N3-802-2007, N444-3214/2008, N575-5351/2010 ir kt.). ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, taip pat ir apylinkės teismui. Pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju ir apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją aiškinantis reikšmingas aplinkybes byloje, todėl apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo medžiagą Institucijai turėtų grąžinti tik tokiu atveju, jei pateiktoji medžiaga turėtų akivaizdžių trūkumų, dėl kurių nebūtų galima nustatyti pažeidimo esmės.

Nagrinėjamu atveju yra tiksliai nustatyta, kad A. Š. inkriminuotas pažeidimas buvo įvykdytas 2014-12-19, 18.22 val., (duomenys neskelbtini), kelio R. – Š. 34,98 kilometre. Pažeidimo esmė yra automobilio vairavimas esant neblaiviam (1,35 promilės), saugaus greičio nepasirinkimas, automobilio nesuvaldymas ir atsitrenkimas į kelio griovio sankasą. Transporto priemonės savininkas yra nustatytas. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo pateikti į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nubraižyta eismo įvykio vietos schema, įvykio vietoje padarytos nuotraukos, paimti paaiškinimai iš A. Š. bei įvykio metu buvusių liudytojų, surinkta A. Š. charakterizuojanti medžiaga. Aukštesniojo teismo vertinimu, surinkta informacija yra pakankama, jog vyktų administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas ir būtų priimamas galutinis procesinis sprendimas, kuriame iš esmės būtų pasisakoma dėl A. Š. kaltės. Pirmosios instancijos teismo nurodyti Institucijos surinktos medžiagos trūkumai (neapklaustas liudytojo Ž. G. tėvas, neišsiaiškinta, kokia yra ekonominė išperkamosios nuomos sutarties ekonominė prasmė ir turinys, kiek nuomojamo turto nuosavybei būdingos rizikos prisiima ir ekonominės naudos gauna nuomotojas ir nuomininkas) nėra esminiai ar tokie, kurių negalėtų išpildyti pats apylinkės teismas. Institucijos uždavinys yra surinkti pažeidimo padarymui reikšmingą informaciją, o aiškinti konkrečių santykių prasmę ir turinį yra teismo pareiga. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą pagal ATPK 127 straipsnį nėra svarbu, kokiu mastu buvo sugadintas (apgadintas) turtas dėl pažeidėjo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, taip pat nėra svarbus kitų asmenų patirtos turtinės žalos dydis, kadangi šios aplinkybės nėra kvalifikuojantys ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ar kituose atsakomybę už KET pažeidimus nustatančiuose straipsniuose numatytų pažeidimų požymiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N39-1898/2008, N575-1742/2008, N444-4182/2008, N756-1495/2009 ir kt.). Nei transporto priemonių ar kito turto sugadinimo (apgadinimo) mastas, nei kitų asmenų patirtos turtinės žalos dydis šiuo atveju neturi reikšmės kvalifikuojant administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 127 straipsnį ir sprendžiant A. Š. administracinės atsakomybės klausimą, todėl apylinkės teismo sprendimas grąžinti bylą protokolą surašiusiai Institucijai yra nepagrįstas. Aukštesnysis teismas nemato kliūčių ir tame, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad bylai reikšmingų aplinkybių gali pateikti liudytojas, kuris policijos pareigūnų nebuvo apklaustas pažeidimo tyrimo metu. Teismas tokį asmenį į posėdį gali kviesti savo iniciatyva ir tam nereikia atskiro surinktos pirminės medžiagos papildymo. Kaip jau minėta, įstatymo nuostatos kiekvienam bylą nagrinėjančiam organui nustato aktyvią pareigą aiškinantis reikšmingas aplinkybes byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 straipsnio 3 dalis, todėl pats aukštesnės instancijos teismas negali pašalinti šiuo metu susidariusių administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos trūkumų. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra priimamas galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Kadangi apylinkės teismas visiškai nevertino padaryto pažeidimo pobūdžio, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – A. Š., kaltės klausimo, jo asmenybės charakteristikos, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių buvimo/nebuvimo, kitų reikšmingų aplinkybių, todėl visa tai visapusiškai įvertinus aukštesnės instancijos teismui, būtų atimta iš A. Š. galimybė šį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka, kas nepagrįstai suvaržytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teises ir lemtų grubų proceso teisės pažeidimą.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai - laiku, visapusiškai, pilnutinai bei objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.), lemia tai, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas privalo iš naujo išsamiai ir nešališkai, surenkant pirmosios instancijos teismo nuomone trūkstamus duomenis (apklausiant reikiamus liudytojus, išreikalaujant atitinkamą informaciją iš įmonių, įstaigų, institucijų), išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą tam, kad teismo priimto sprendimo motyvai bei argumentai sudarytų prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti įstatymo garantuojama apeliacijos teise. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui, dėl A. Š. pateiktų įvykio versijų šioje nutartyje nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Jurbarko apylinkės teismo 2015-07-24 priimtas procesinis sprendimas grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatui papildomai tirti yra nepagrįstas, todėl nutartis naikintina, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.