Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-9469-291/2019 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei S. K., trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, kredito unijai „Žemdirbio gerovė“, institucija byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, ir kt.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15.3. Dėl apeliantės ieškovui priskaičiuotos mokestinės nepriemokos tebevyksta mokestinis ginčas ir nėra aišku ar mokestinė nepriemoka bus priteista ir kokio dydžio. Apeliantės argumentai, kad areštuotas turtas negali būti dalijamas, yra nepagrįsti, o pateiktose kasacinio teismo nutartyse kardinaliai skiriasi faktinės bylų aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl santuokoje bendrąja jungtine nuosavybe šalių įgyto turto padalijimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų apeliacine tvarka neskundžiamos, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

18. Kreditorės apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad teismas neteisingai padalijo sutuoktinių turtą, bendras turtas padalytas nelygiomis dalimis, apeliantei neaišku, kokiu pagrindu buvo nukrypta nuo lygių dalių nustatymo dalijant bendrąja jungtine nuosavybe įgytą turtą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka.

19. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu ieškovas ir atsakovė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įgiję šį nekilnojamąjį turtą: butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 50,49 kv. m, vidutinė rinkos vertė 26 500,00 Eur, esantį adresu: (duomenys neskelbtini); 0,0808 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis adresas(duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 6310,00 Eur su priklausiniais: sodo nameliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 45,46 kv. m, vidutinė rinkos vertė 7430,00 Eur ir šiltnamiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas 35,00 kv. m, tūris 70 kub. m., vidutinė rinkos vertė 480,00 Eur, esančius (duomenys neskelbtini); 0,0262 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas(duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 692,00 Eur, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Šioje byloje pateiktas minėto nekilnojamojo turto vertinimas, ginčo nei dėl turto masės, nei dėl jo vertės nėra.

21. Bylos duomenys patvirtina, kad šalims sodo nameliui įsigyti kredito unija „Žemdirbio gerovė“ 2016-10-28 suteikė 19 000,00 Eur kreditą, paskolos grąžinimo terminas 2021-10-28, negrąžintos paskolos likutis 17 447,46 Eur (2019-03-05 momentu). Iš šios kreditorės šalys yra gavusios ir 20 000,00 Eur paskolą pagal 2017-04-10 paskolos sutartį namo statybai, paskolos grąžinimo terminas 2027-03-28, negrąžintos paskolos likutis 11 441,37 Eur (2019-03-05 momentu).

22. Šiuo atveju santuokoje įgytą ir dalytiną turtą sudaro: 26 500,00 Eur vertės butas, esantis(duomenys neskelbtini), 14 912,00 Eur vertės žemės sklypai su sodo nameliu, esantys (duomenys neskelbtini), 0,00 Eur vertės transporto priemonė „Ford focus“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur vertės transporto priemonė „Audi“ 100, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur vertės transporto priemonė „Chrysler PT Cruiser“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ pajus, 4 800,00 Eur vertės, ir 28 888, 83 Eur įsiskolinimas kredito unijai „Žemdirbio gerovė“ pagal dvi kredito sutartis. Taigi, šis nekilnojamasis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalytinas nutraukiant tarp šalių sudarytą santuoką.

23. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šios prezumpcijos galima nukrypti tik CK nurodytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

24. Šiuo atveju šalių santuokoje įgyto turto vertė yra 46 912,00 Eur, jį padalijus lygiomis dalimis kiekvienai šaliai atitektų po 23 456,00 Eur vertės turto bei po 14 444,42 Eur skolos. Ieškovas prašymo dalijant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo nereiškė, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, tenkindamas ieškovo poziciją dėl santuokoje dalytino turto, ieškovui nuosavybės teise priteisė 14 912,00 Eur vertės turto, o atsakovei 32 000,00 Eur vertės turto.

25. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiama nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Tai reiškia, kad teismas privalo argumentuotai pagrįsti, kodėl parenka vienokį ar kitokį nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių mastą, be to, turi būti paisoma teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnio 3 dalis).

26. Nagrinėjamos bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nenurodė, nemotyvavo, į kokias reikšmingas aplinkybes atsižvelgia ir kokiais kriterijais rėmėsi, priteisdamas atsakovei didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju, kai bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama prievolių (skolų) suma, tokiu būdu sudaromas turto balansas (CK 3.118 straipsnis 2 dalis). Tuo atveju, kai, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai yra konstatuojamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.117, 3.123 straipsniai). Sudarant turto balansą (CK 3.118 straipsnis) bendro turto vertė sumažinama esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, o šalims dalijant turtą turi būti perduodamas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas), be to, nustatoma, kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuojama iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju bylą nagrinėjęs teismas šalių turto balanso aktyvo ir pasyvo nesudarinėjo ir kompensacijų balanso nenustatinėjo.

28. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas sodo namelį su žemės sklypais, kurių vertė 14 912,00 Eur, nuosavybės teise prašė priteisti jam, o butą su rūsiu, kurio vertė 26 500 Eur, nuosavybės teise prašė priteisti atsakovei. Taigi, abi šalys siekia, kad butas ir žemės sklypai su sodo nameliu būtų priteisti atitinkamai kiekvienai šaliai asmeninės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šalims atsidalijant turtą natūra, atsakovei tenkančio nekilnojamojo turto vertė yra didesnė, todėl būtina spręsti ieškovui piniginės kompensacijos klausimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įpareigoja teismus, sprendžiant dėl bendrosios nuosavybės teise valdomo turto padalinimo būdo, aiškintis šalių galimybes sumokėti kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad aptariamu aspektu apskritai nepasisakė ir šio klausimo iš viso nenagrinėjo.

29. Byloje nustatyta, kad santuokos metu ieškovas ir atsakovė taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įgiję tris transporto priemones (iš jų vienos vertė yra 0,00 Eur) ir kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ pajų – tvarus papildomas pajus, 4 800,00 Eur sumos, kuris yra registruotas kredito unijos nario R. K. sąskaitoje. Akivaizdu, kad atsakovei atiteko didesnės vertės nekilnojamasis turtas, o skundžiamame sprendime nėra argumentų, kokiu pagrindu bylą nagrinėjęs teismas nusprendė dvi transporto priemones, kurių vertė 700,00 Eur, ir kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ 4 800,00 Eur sumos pajų asmenines nuosavybės teise priteisti tik atsakovei. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad šiuo konkrečiu atveju sutuoktinių bendras turtas padalytas nelygiomis dalimis.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje byloje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kai kreditorius reiškia prieštaravimus dėl šalių sutarto turto pasidalijimo būdo nelygiomis dalimis, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės ne tik tai, ar turtas įgytas santuokoje, ar jis priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, bet ir tai, ar sutuoktinio išreikštas sutikimas dėl nukrypimo nuo lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo nepažeidė trečiųjų asmenų teisių. Atsižvelgiant į santuokos nutraukimo proceso specifiką, įstatyme detaliai reglamentuojama bendro turto padalijimo tvarka ir bendrieji principai, padedantys išsaugoti sutuoktinių interesų pusiausvyrą bei apginti trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Atsižvelgdama į tirtinų įrodymų apimtį bei pobūdį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių aptariama bylos dalis apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daro išvadą, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Juolab, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskritai nenagrinėjo klausimo dėl ieškovo teisės į piniginę kompensaciją. Taigi, jei byla būtų išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, šalys iš esmės prarastų teisę į apeliaciją, o apeliacinės instancijos teismas turėtų nagrinėti tai, ko pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo. Nagrinėjamos bylos atveju būtina parinkti bendro turto padalijimo būdą, atitinkantį sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą ir kreditorės interesus, todėl skundžiama sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo naikintina ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

31. Dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas išsamiau dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 29 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.