Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam ir skundą padavusiam asmeniui R. A., jo atstovui advokatui Daliui Gintautui,

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus atstovui J. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. atstovės advokato padėjėjos skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus (toliau ir Institucija) 2019 m. liepos 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK 19102772589 (Nr. 65-ANR_N-947-2019).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. liepos 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-947-2019 (ROIK 19102772589) R. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį.

Kauno apylinkės teisme gautas R. A. atstovės advokato padėjėjos skundas, kuriame prašoma Institucijos 2019 m. liepos 5 d. nutarimą panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Skunde nurodyta, kad ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta veika neapima R. A. padaryto veiksmo, todėl nutarimas jam neturėjo iš vis būti surašytas, nenustačius nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų nusižengimo požymių. Taip pat nurodoma, kad aprašant nusižengimo esmę, nurodyta veika, numatyta ANK 480 straipsnio 1 dalyje, o nuobauda paskirta pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Atstovės teigimu, pareiškėjas nepadarė jokios žalos – nenustatytas nei žalos faktas nei dydis, o tuo pačiu nėra ir priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių, todėl nutarime nurodytas žalos dydis ir įpareigojimas atlyginti žalą yra absoliučiai nepagrįstas.

Institucija teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo atstovės skundo netenkinti ir palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. liepos 5 d. nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, kur numatyta atsakomybė už pažeidimą, kuris įstatyme formuluojamas kaip „Necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį“. Institucijos vertinimu, R. A. atliko savavališkus, neteisėtus veiksmus t. y. nuėjo į R. Z. priklausančių namų kiemą, pateko į jam priklausantį automobilį ir savavališkai ištraukė automobilio raktelius iš užvedimo spynelės, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir sukeldamas konfliktą su R Z.. Taigi, pareigūnas, priimdamas nutarimą, tinkamai kvalifikavo veiką, o grafoje „Pažeidimo esmė“ padaryta klaida ir nurodytas straipsnis 480 straipsnio 1 dalis vertintina kaip rašymo techninė klaida.

Institucija atsiliepime taip pat nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. G. Z. pareiškime teigiama. jog, kad R. A. ištraukdamas raktus iš automobilio užvedimo spynelės sugadino raktų pakabuką ir padarė 15 Eur žalą. Pats R. A. faktą, kad ėmė automobilio raktelius pripažįsta, tačiau ginčija pakabuko sugadinimą. Tad tyrimo metu patvirtinta, kad R. A. ištraukė raktus iš užvedimo spynelės. Vertinant nustatytas aplinkybes, pareiškime nurodytus duomenis ir faktą, kad pareiškėjas raktus ėmė, pažeidėjo nurodoma įvykio versija, kad pakabuko nesugadino, vertinama kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. 2019 m. birželio 23 d. įvykio vietoje atvykusi Kauno apskr. VPK Kauno r. PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja R. M. fotonuotraukoje užfiksavo G. Z. priklausančio automobilio raktų pakabuką, kuris buvo sugadintas. Atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, Institucijos nuomone, tyrimo metu gauti duomenys neabejotinai patvirtina R. A. kaltę, todėl Institucijos priimtas nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

Teismo posėdžio metu apklaustas R. A. parodė, kad įvykio dieną, būnant namų kieme pavėsinėje, pas kaimynus pasigirdo iš automobilio ypatingai garsiai leidžiama muzika, nustačius žemus dažnius. Buvo atidarytos visos automobilio durelės ir bagažinė. Pagalvojo, kad kaimynas bando aparatūrą, tačiau muzika nesiliovė, todėl neapsikentęs po 10-15 min. nuėjo į kaimyno kiemą. Per visą automobilio bagažinę buvo įdėtas garsiakalbis, garsas buvo beprotiškas. Prie atidaryto kapoto stovėjo G. ir kažkoks kitas vaikinas. G. prašė išjungti muziką, tačiau garsas buvo toks, kad negirdėjo net savo balso, tuomet iš automobilio ištraukė variklio degimo raktelį ir padėjo ant sėdynės, pasakė, kad „išprotėsi šitaip leisdamas muziką“, o G. pasakė, kad viskas, kviečia policiją. Su G. Z. gyveno kaip kaimynai. G. prieš kelias savaites pas tėvuką garaže ant duobės tvarkėsi automobilį. Šiaip šeima gan problematiška. Dėl raktų pakabuko sugadinimo nieko negali pasakyt, nes raktus ištraukė iš degimo spynelės ir padėjo ant sėdynės. Nueidamas į kaimynų kiemą ir ištraukdamas raktelius, nutraukė vykdomą viešosios tvarkos pažeidimą, leidžiant muziką su „bumčikais“, kuomet varė iš proto aplinkinius. Kaimyną G. Z. reikėjo sustabdyti.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu pateikė sulaužyto pakabuko nuotrauką.

R. A. dėl pakabuko paaiškino, kad jį mato pirmą kartą, nes išjungiant variklį, raktas tilpo rankoje.

Liudytojas G. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad savo kieme (duomenys neskelbtini) tvarkėsi mašiną, kuri mamos, bet naudojasi jis. Buvo Joninės. Kaimynai R. savo kieme šventė. Jie klausėsi muzikos, kuri jiems (G. Z. su draugu) nepatiko, todėl jie pasileido savo muziką. Nespėjo daina praeiti, gal už kokių 5 minučių atėjo kaimynas R. A. ir atėjo kitas buvęs kaimynas V., kuri anksčiau gyveno už tvoros. V. anksčiau paprašė pritildyti muziką. Kadangi buvo išlūžęs garso reguliavimo rutuliukas, pritildyti muziką neturėjo galimybės. Su V. kalbėjosi prie mašinos ir atėjo R. A.. Draugas R. M. sėdėjo automobilyje vairuotojo sėdynėje, kažką bandė padaryt, gal dainą perjungti ar muziką pritildyti, R. A. priėjęs traukė raktelį ir iš alkūnės trinktelėjo draugui į kaklą. Kai kaimynas R. A. atėjo į jo kiemą ir pradėjo vadinti debilais, jam sakęs, „kas leido ateiti į privačią teritoriją?“ R. A. filmavo senu telefonu, tas failas ištrintas, bet gal galima failą atkurti. Raktelius numetė, kai išgirdo, kad jis (G. Z.) iškvietė policiją. R. A. negrasino. Išvadino durniais ir ištraukė raktelius. Jo automobilio bagažinėje yra žemų dažnių kolonėlė su stiprintuvu, magnetofonas Android, galima klausytis neužvedus variklio, užtenka įjungti degimą. Degimas buvo įjungtas. Prie automobilio buvo R. A., V. ir jis (G. Z.) su draugu Tuo metu, kai jis (R. A.) jau ėjo iš kiemo, jam sušaukė atiduoti raktelius, tada jis grįžo ir numetė juos ant sėdynės. Dėl draugo pareigūnai paaiškino, kad jis su tėvais turi važiuoti į policiją ir parašyti pareiškimą. R. A. išeinant, į kiemą iš namo išėjo ir mama. Mama su R. A. tėvais dar pašūkavo. Jie pakonfliktavo, jų konfliktas buvo ne prie ko. Jam (G. Z.) padaryta žala dėl raktų pakabuko sugadinimo 15 Eur, jam jis vertingas, kaip artimųjų dovana iš Prancūzijos. Buvo sulaužyta pakabuko vidinė dalis, kuri nebeįsideda, išlaužtas tvirtinimas. Žala neatlyginta. Pakabukas iki įvykio buvo sveikas. Po įvykio išlūžusią dalį rado savo kieme, kurioj vietoj, pasakyti negali, ją turi, pakabuką kaimynas sulaužė nešdamas, jį tampė. Su R. A. anksčiau nekonfliktavo, reikalų ar piktumų su juo neturėjo. Baudžiamoji byla R. A. iškelta dėl jo draugo R. M. sužalojimo šio įvykio metu.

Teismo posėdžio metu liudytoja N. A. paaiškino, kad ji yra R. A. mama ir visas šis įvykis buvo per ją. Birželio 23 d. Joninių išvakarėse pasigirdo vakare lauke muzika, kuri buvo labai garsi ir žemų garsų. Pasidarė jai labai blogai, nes sega onkologine liga, jai taikoma chemija. Tų garsų tiesiog negali pernešti. Atsigulus, nuo garsų užsiklojo galvą, po kiek laiko pavyko užmigti. Kitą dieną atvažiavo vaikai pasveikinti tėvą, nes jos vyras J.. Pavėsinėje visi gėrė kavą ir vėl prasidėjo ta iš proto varanti muzika, lyg pritildė, po to vėl paleido ją. Muziką leido kaimynas G., su kuriuo bendravo. Ėjau prašyt pritildyt, sūnus nuėjo priekyje jos. Garsas iš automobilio, kurio buvo atidarytos visos durelės, buvo beprotiškas. Sūnus, nuėjęs išjungė tą muziką, pasukdamas automobilio raktelį. Tada į kiemą išėjo kaimyno mama, jos norėjo paprašyti, kad neleistų sūnus tos baisios muzikos, bet su nepavyko susišnekėt. Sūnus (R. A.) iš kiemo išėjo gal anksčiau nei ji. G. leido tokią muziką tam, kad išbaidytų už tvoros kitus kaimynus, kurie kažką šventė. Anksčiau tokios muzikos neleido.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. A. paaiškino, kad R. A. sūnus. Birželio 23 d. Joninių išvakarėse (duomenys neskelbtini), kaimynas paleido muziką. Kaimynai (duomenys neskelbtini) šventė vaiko J. gimtadienį. G. Z. specialiai privarė savo automobilį arčiau tvoros, atidarė visas automobilio dureles ir kaimynams paleido muziką „bumčikus“, kitą dieną vėl paleido, norėjo kaimynams pakenkt, jie pykosi dėl tvoros. Žmona paprašė R. nueiti paprašyti muziką, labiau būgnų mušimą, pritildyti. Nuėjo sūnus, M. V., jis su žmona buvo toliau, tačiau G. Z. kieme. Sūnus išjungė garsą ir su V. M. išėjo. Ar ką sūnus sakė, negirdėjo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė tenkinti, kadangi jis jokio pažeidimo nepadarė.

Pareiškėjo R. A. skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Iš administracinio nusižengimo bylos ROIK 19102772589 (Nr. 65-ANR_N-947-2019) matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. liepos 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje R. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2019 m. birželio 23 d. apie 17.00 val. nuėjo adresu (duomenys neskelbtini), pas kaimyną G. Z., iš kurio automobilio užvedimo spynelės ištraukė raktus, sulaužė raktų pakabuką ir pasakė „Gal išprotėjai, šitaip garsiai leisti muziką?“, tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, todėl nubaustas 30 eurų bauda.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties, tokiu būdu, ANK 591 straipsnio nuostatomis administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo požymių nebuvimas reiškia: kad 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija, 2) arba įvykis pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti administraciniu nusižengimu, 3) buvo įvykis be niekieno kaltės.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamą kibimą prie žmonių; 3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti tiek liudytojai, tiek asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Iš apklaustų asmenų parodymų matyti, kad įvykio priežastimi buvo liudytojo G. Z. ypatingai garsiai iš automobilio, stovinčio kieme, leidžiama muzika. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojas G. Z. paaiškindamas, kad tuo metu, kaimynai R. savo kieme šventė, jie klausėsi muzikos, kuri jiems (G. Z. su draugu) nepatiko, todėl jie pasileido savo muziką. Tokį R. Z. elgesį, be jo paties parodymų, patvirtino ir liudytojas J. A., kuris teismo posėdžio metu paaiškino, kad birželio 23 d. Joninių išvakarėse (duomenys neskelbtini), kaimynas (G. Z.) paleido muziką. Kaimynai (duomenys neskelbtini) namo kieme šventė vaiko J. gimtadienį. G. Z. specialiai privarė savo automobilį arčiau tvoros, atidarė visas automobilio dureles ir kaimynams paleido muziką „bumčikus“, kitą dieną vėl paleido, norėdamas kaimynams R. pakenkti, nes jie pykosi dėl tvoros. Būtent tokios „muzikinės atakos“ kontekste, R. A., siekdamas nutraukti kaimyno G. Z. veiksmus, kurie kenkė ir jo artimiesiems, o ypač pasiligojusiai mamai N. A., nuėjęs į kaimyno G. Z., su kuriuo niekada nekonfliktavo, kiemą, pasuko automobilio degimo spynelėje esantį raktą ir muziką išjungė, raktelį numetė ant automobilio sėdynės. Atėjęs, G. Z. tik pasakęs, kad „Gal išprotėjai, šitaip garsiai leisti muziką?“. Tokiu būdu R. A. nutraukė būtent G. Z. veiksmus, kurie trikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tai, kad muzika visgi buvo garsiai leidžiama, patvirtino ir 2019 m. liepos 5 d. nutarime įrašyti R. A. žodžiai, kurie tariamai ir turėjo patvirtinti jo įvykdytą viešosios tvarkos pažeidimą. Tačiau pareigūnų toks įvykio interpretavimas yra ydingas. R. A. savo veiksmais, nutraukė G. Z. daromą akivaizdų rimties trikdymą, kuomet pastarojo leidžiama muzika, buvo kaip kerštavimas kaimynams R. (tai patvirtino pats G. Z.). R. A., ištraukęs iš automobilio užvedimo spynelės raktą, kad muzika nebekeltų triukšmo ir pasakęs „Gal išprotėjai, šitaip garsiai leisti muziką?“, nenustačius jokių kitų R. A. veiksmų ar teiginių, kuriuos būtų galima įvardinti kaip necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nesukūrė situacijos, kurią būtų galima vertinti kaip daromą nusižengimą. Apklausti asmenys, tame tarpe ir G. Z. patvirtino, kad R. A. niekam negrasino ir nevartojo keiksmažodžių. Teismo vertinimu, pasakyti žodžiai „gal išprotėjai“ yra žodinis išsireiškimas, kuris naudojamas kasdieninėje buitinėje kalboje, kuriuo išreiškiamos stebėjimosi, nustebimo, gal ir supykimo emocijos, o ne sąmoningas siekis ką nors įžeisti ar pažeminti, todėl vertinama, kad tokiu žodiniu išsireiškimu nebuvo siekiama pažeisti viešąją tvarką. Įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių, žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas. Duomenų, patvirtinančių, kad dėl R. A. veiksmų būtų buvę pažeisti pašalinių asmenų teisėti interesai, kad būtų buvęs sutrikdytas visuomenės gyvenimo ritmas, nėra, priešingai, akivaizdu, kad R. A. nutraukė G. Z. veiksmus, tokiu būdu jį sudrausmindamas dėl jo keliamo triukšmo, todėl nėra pagrindo R. A. veiksmus vertinti kaip administracinį nusižengimą. Tai, jog toks konfliktas vyko G. Z. kieme ir jame buvo daugiau asmenų, bei tai, kad, ištraukiant automobilio užvedimo raktelį, išlūžo dalelė rakto pakabuko, taip pat nėra pagrindas konstatuoti, kad R. A. padarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad tiek byloje surinkti ir ištirti įrodymai, tiek ir pačiame Institucijos nutarime konstatuoti faktai nepatvirtina R. A. veiksmų, kuriais jis būtų siekę pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismas daro išvadą, kad nors ir buvo įvykis, tačiau jo negalima laikyti R. A. įvykdytu administraciniu nusižengimu, nes nėra subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties pusės – tyčios pažeisti viešą tvarką, o taip pat ir objektyviosios administracinio nusižengimo sudėties pusės – viešosios tvarkos pažeidimo ar žmonių rimties trikdymo. Tokiu atveju, administracinė teisena dėl R. A. veiksmų, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių, nutrauktina, R. A. atstovės skundas tenkinamas ir skundžiamas 2019 m. liepos 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus nutarimas naikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. liepos 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 19102772589 (Nr. 65-ANR_N-947-2019) ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį R. A. atžvilgiu nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK 19102772589, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono PK.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.