Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui K. V. dėl daikto valdymo pažeidimo panaikinimo – iškeldinimo iš patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia VĮ Registrų centro išrašu iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, pažyma gyvenamosios patalpos savininkui, Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu, pretenzija dėl pažeistos turto valdymo teisės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir, esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, priimtinas sprendimas už akių.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nekilnojamasis turtas: 0,0393 ha žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 88,72 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei J. V., nuosavybės įgijimo pagrindas - 1994 m. birželio 21 d. paveldėjimo teisės pagal liudijimas, 1995 m. spalio 25 d. pirkimo pardavimo sutartis, 2007 m. balandžio 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartis, Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimas (b. l. 12-13, 15, 16). Ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose namuose (duomenys neskelbtini), savavališkai gyvena atsakovas K. V., kuris šiuo adresu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (b. l. 14). Ieškovė 2017 m. rugsėjo 1 d. registruotu laišku atsakovui siuntė pretenziją dėl iškeldinimo (b. l. 27), tačiau atsakovas iki pretenzijoje nurodyto termino neišsikėlė iš ieškovei priklausančių gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini). Kad atsakovas K. V. savavališkai gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), patvirtina ir tai, kad teismo procesiniai dokumentai dėl šios bylos nagrinėjimo buvo siunčiami atsakovui K. V. adresu (duomenys neskelbtini) ir įteikti jam asmeniškai 2017 m. lapkričio 10 d. (b. l. 19-20). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi daiktinių teisių į ieškovei priklausantį gyvenamąjį namą su priklausiniais. Byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovės ir atsakovo būtų susiklostę nuomos santykiai, nėra jokių duomenų, kad šalys būtų susitarę dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Be to, ieškovės veiksmai parodo, jog tarp šalių nebuvo susiklostę ir faktiniai panaudos teisiniai santykiai, t. y. ieškovė nėra leidusi atsakovui naudotis gyvenamąja patalpa, ne kartą ragino jį išsikelti. Akcentuotina ir tai, jog net ir tuo atveju, jeigu tarp šalių būtų susiklostę neterminuoti faktinės panaudos teisiniai santykiai, šie santykiai, vadovaujantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, būtų nutrūkę ieškovei apie atitinkamą ketinimą pranešus atsakovui prieš tris mėnesius. Nuo ieškovės atsakovui pateikto pranešimo (pretenzijos) iki teismo sprendimo priėmimo yra praėję trys mėnesiai. Pats atsakovas aplinkybės, kad tarp šalių nėra susiklostę nei nuomos, nei panaudos teisiniai santykiai nepaneigė. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog sprendimo priėmimo dieną neegzistuoja iš prievolinių santykių kylantis atsakovo naudojimosi gyvenamąja patalpa pagrindas. Nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovės valdymo fakto pažeidimą.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuostatą nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, pagarbos šiai teisei principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) CK 4.4 straipsnis reglamentuoja nuosavybės teisės atsiradimo pagrindus. Daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių (CK 4.20 straipsnis). Pažymėtina, jog nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą kitu būdu (CK 4.35 straipsnio 1 dalis). Teisė naudotis gyvenamąja patalpa gali atsirasti ir iš prievolinių nuomos ar panaudos teisinių santykių. Remiantis CK 6.576 straipsniu, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Remiantis CK 6.629 straipsnio 1 dalimi, neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena savavališkai, t.y. neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo. CK 6.612 straipsnis aiškiai numato, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Pareiškęs reikalavimą iškeldinti asmenį iš jam priklausančių gyvenamųjų patalpų, savininkas privalo įrodyti, kad iškeldintinas asmuo neturi jokio teisinio pagrindo naudotis patalpomis, o iškeldintinas asmuo turi pateikti teismui įrodymų, kad tokį pagrindą jis vis dėl to turi.

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, duomenų, jog jis turi daiktinių ir/ar prievolinių teisių naudotis ir gyventi ieškovei priklausančiame gyvenamajame name su priklausiniais, nenurodė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė yra gyvenamosios patalpos savininkė, turi teisę ir pareigą rūpintis savo turtu, juo naudotis, disponuoti savo nuožiūra, o atsakovas neturi nuosavybės ar kitų daiktinių teisių į turtą, o kartu ir iš tokių teisių kylančio pagrindo naudotis turtu ir taip varžyti atitinkamas ieškovės teises.

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovė, kaip teisėta turto savininkė, turi teisę reikalauti iškeldinti atsakovą. Atsakovas, be teisinio pagrindo gyvendamas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name su priklausiniais, pažeidžia ieškovės teises, apriboja jos galimybę valdyti turtą savo nuožiūra, todėl toks valdymo teisės apribojimas yra naikintinas, iškeldinant atsakovą su visa jam priklausančia manta ir nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis, 6.612 straipsnis).

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 100,00 Eur žyminio mokesčio ir 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nustatytų maksimalių advokato darbo užmokesčio dydžių (CPK 93 straipsnis).

Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovą K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės: 0,0393 ha žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 88,72 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), su visa jam priklausančia manta bei asmeniniais daiktais.

Priteisti iš atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio ir 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu buvo priimtas sprendimas už akių, per 20 dienų jį gali apskųsti Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Prienų rajono apylinkės teismą.