Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas :

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 22 str. 1d., 178 str. 1d. (vagystė iš PC „Hyper Maxima“) - laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 178 str. 1d. (vagystė iš IĮ „Juozeida“) - laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. ši bausmė subendrinta su 2006-10-26 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir 2007-03-20 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta su 2006-08-30 nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bei 875 lt (aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių litų) dydžio bauda. Civilinis ieškinys tenkintas ir iš nuteistojo J. G. priteista 758 Lt (septyni šimtai penkiasdešimt aštuoni litai) IĮ „Juozeida“ padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. pagal LR BK 22 str. 1d., 178 str. 1d. nuteistas už tai, kad jis 2006-02-26 apie 15.20 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, prekybos centre „Hyper Maxima", esančiame (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės prekybos salės pasikėsino pagrobti UAB „VP Market" priklausančių kosmetikos prekių, t.y. jis paėmė 5 vnt. „Loreal panoramic curl" blakstienų tušo, bendros 149,90 Lt vertės, 2 vnt. „Maybelline XXL volume length" blakstienų tušo, bendros 62.98 Lt vertės, 1 vnt. „Lumene" blakstienų tušo, 27,99 Lt vertės, o kartu su juo buvęs asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, paėmė 4 vnt. „Loreal" blakstienų tušo, bendros 125,96 Lt vertės, 2 vnt. „Maybelline XXL volume length" blakstienų tušo, bendros 62,98 Lt vertės, 1 vnt. "Loreal double extension" blakstienų tušo, 29,98 Lt vertės, 1 vnt. „Maybelline dream matte mouse" krempudros, 29,98 Lt vertės, 1 vnt. „Loreal true mateli" makiažo pagrindo 34,99 Lt vertės, ir šias prekes, bendros 524,76 Lt vertės, užsikišę už savo rūbų praėjo pro kasas nesumokėdami, tačiau prekių užvaldyti nespėjo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo sulaikyti parduotuvės apsaugos darbuotojų.

Be to, J. G. nuteistas pagal LR BK 178 str. 1d. už tai, kad jis 2006-04-10 13.30 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iš IĮ „Juozeida" priklausančios parduotuvės „EVITA Elektronikos komponentai", esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salės, pagrobė IĮ „Juozeida" priklausančias prekes, t.y. jam užkalbinus ir sąmoningai atitraukus pardavėjo-kasininko V. L. dėmesį, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, paėmė automobilinį televizorių „DENVER NET-707" 379 Lt vertės bei automobilinį televizorių „DENVER NET-709" 379 Lt vertės, ir užsikišusi šias prekes už savo rūbų bei už jas nesumokėdama iš parduotuvės pasišalino, šiais savo ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, bendrais veiksmais padarydami IĮ „Juozeida" 758 Lt turtinę žalą.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių: nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą tenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo skundas turi būti atmestas.

Nuteistasis skunde nesutinka su jo veikos kvalifikacija dėl vagystės iš PC „Hyper maxima“, teigia, kad jis pasikėsino pavogti prekių tik už 240,87 litus ir jo veika neteisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas pavogti didesnį kiekį kosmetikos, kuris buvo rastas ir išimtas ne iš jo, bet iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas. Šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Iš bylos duomenų, ištirtų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad nuteistasis vagystės iš PC „Hyper Maxima“ metu veikė bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepakankami ištyrė ir patikrino bylos duomenis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuosprendyje įrodymus tik išdėstė, tačiau jų neaptarė, nemotyvavo savo išvadų dėl nuteistojo veikos kvalifikacijos, todėl šie trūkumai ištaisytini apeliacinės instancijos teisme.

Nuteistasis tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neneigė, kad į parduotuvę užėjo su įtariamąja, kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas. Jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t1, b.l. 86) nustatyta, kad ji į parduotuvę užėjo su J. G., jie buvo kartu parfumerijos skyriuje, kartu pastebėjo, kad parfumerijos skyriuje nėra pardavėjos ir sugalvojo pavogti kosmetikos prekių. Kai ji rinkosi tušus ir dėjo juos į rankovę, J. G. buvo šalia, po to ji jam davė kelis tušus, kuriuos jis įsikišo sau į rankovę. Šiuos parodymus patvirtina ir liudytojo A. J. parodymai, kad jis matė per apsaugos kamerą kaip šie du asmenys įėjo į parduotuvę, mergina pradėjo imti parfumerijos skyriuje prekes ir kištis į rankovę, ji kalbėjosi su J. G., jie kartu priėjo prie kito stendo, kur J. G. į rankovę taip pat įsikišo kosmetikos. Šiuos duomenis taip pat patvirtina vaizdajuostės apžiūros protokole (t1, b.l. 30-32) užfiksuoti duomenys, kad į parfumerijos skyrių užėjo vaikinas ir mergina, mergina į kairę striukės rankovę kišasi tušus, kartu nueina prie kito stendo, vėl grįžta, ir mergina iš stendo išima prekes, duoda jas vaikinui, o jis jas kišasi į rankovę, vaikinas nuolatos dairosi, po parduotuvę jie visą laiką vaikšto kartu. Šie duomenys patvirtinami ir daiktų išėmimo aktais, dėl kurių duomenų J. G. sutinka savo apeliaciniame skunde. Jais nustatyta, kad kosmetikos prekių turėjo ir vaikinas, ir mergina. Nors liudytojas A. J. teigia nepastebėjęs kaip mergina vaikinui perdavė prekes, tačiau jis matė kaip J. G. prekes kišosi į rankovę, kas neprieštarauja vaizdo juostos apžiūros protokolui bei asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, B. G. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kad B. G. davė J. G. tušus, kuriuos jis įsikišo į rankovę. Nors ikiteisminio tyrimo metu J. G. teigė, kad jis tušus vėliau grąžino B. G., tačiau šie jo parodymai, o taip pat įtariamosios B. G. parodymų dalis, kad jos perduotus tušus J. G. jis grąžino jai, nepatvirtinami jokiais kitais bylos duomenimis ir jiems prieštarauja. Šie parodymai prieštarauja išėmimo aktams, kuriuose užfiksuota, kad pas B. G. buvo rasta ir ji pateikė 7 akių blakstienų tušus, o J. G. - 8. Nors nuteistasis pirmosios i stacijos teisme teigė, kad šie duomenys neatitinka tikrovės, kad visus tušus pateikė B. G., kad jis buvo mušamas apsaugos darbuotojų, tačiau šie parodymai, o taip pat ir B. G. parodymai dėl J. G. mušimo nepagrįsti jokiais kitais objektyviais bylos duomenimis, J. G. patvirtino, kad jis dėl sumušimo niekur nesikreipė. Šie parodymai taip pat paneigti liudytojo A. J. parodymais, kurie tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nuoseklūs, neprieštaringi ir patvirtinami kitais įrodymais.

Aukščiau aptartų įrodymų analizė duoda pagrindą išvadai, kad J. G. ir B. G., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, veikė bendrai.

Aukščiau aptartais duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad J. G. veikė bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas. Šie asmenys kartu siekė bendro rezultato, vieno tikslo-pagrobti kosmetikos prekes, sumanymas taip elgtis gimė abiems, po parduotuvę jie visą laiką vaikščiojo kartu, J. G. ne tik pats užsikišo prekes už rankovės, bet taip pat neabejotinai matė kaip tai darė ir B. G., nes visą laiką buvo kartu su ja ir neabejotinai suprato, jog ji taip pat ketina šias prekes pavogti. Tiek prieš prekių paėmimą, tiek ir po to jie vaikščiojo kartu, kas taip pat patvirtina jų bendrą veikimą. Dėl šių nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad tarp jų buvo bendras susitarimas pagrobti kosmetiką ir jis apėmė tiek J. G. realiai paimtas prekes, tiek ir kitos įtariamosios B. G. paimtas prekes. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. G. veikė bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, pagrįsta.

Nors B. G. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, tačiau byloje nėra duomenų, galinčių kelti abejonių dėl jos pakaltinamumo, ji atitinka LR BK 178 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjekto amžių, ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariąja, su įtarimu supažindinta, jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ištirti teisme, todėl teismas sprendžia, kad ji atitiko J. G. bendrininkavimo subjektą.

Pažymėtina, kad dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems bendrininkams. Nors šiuo atveju veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau, kaip jau minėta aukščiau, sumanymas pagrobti kosmetiką buvo bendras, jis apėmė tiek prekes, rastas pas J. G., tiek ir prekes, rastas pas asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, abu asmenys vienodai suvokė objektą, į kurį kėsinamasi, ir kiekvieno iš jų pastangos paimant po mažiau prekių sudarė sąlygas bendrai pagrobti didesnį kiekį prekių, kuris susideda tiek iš prekių, kurias kėsinosi pagrobti J. G., tiek iš prekių, kurį ketino pavogti B. G.. J. G. tyčia apėmė ne tik jo turėtas prekes, tačiau ir B. G. paimtas prekes, kurias bendrai sudėjus gaunama vertė, viršijanti 3 MGL. Esant šioms aplinkybėms nuteistojo argumentas, kad jam priskirtas kito asmens nusikaltimas ir tuo pasunkinta jo teisinė padėtis, nepagrįstas ir turi būti atmestas. Kai grobiamo turto vertė viršija 3 MGL, veika kvalifikuojama ne kaip baudžiamasis nusižengimas, o kaip nusikaltimas. Dėl šių aplinkybių nuteistojo veika pagal LR BK 22 str. 1d., 178 str. 1d. kvalifikuota teisingai, teisinio pagrindo keisti veikos kvalifikaciją nėra.

Bausmė nuteistajam skirta teisingai.

LR BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Iš bylos duomenų matyti, kad J. G. teisiamas jau dvyliktą kartą, veikos analogiškos, susijusios su svetimo turto vagystėmis. Veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė būdamas teistas septynis kartus, tepraėjus vos mėnesiui po paskutiniojo nuosprendžio. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo jo cinišką požiūrį į svetimą nuosavybę, patvirtina nepaisymą visuomenėje nusistovėjusių moralės normų, taip pat patvirtina, jog nuteistasis nelinkęs keisti įpročių, linkęs nusikalsti, ir švelnesnės bausmės savo tikslų nepasiekia. Esant tokioms aplinkybėms J. G. už jo padarytas veikas pagrįstai skirtos laisvės atėmimo bausmės, nes tik jos, įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, gali už tikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų realizmą, tik reali laisvės atėmimo bausmė gali sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, padėti pasiekti, kad nubaustas asmuo pasitaisytų, nebedarytų naujų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų, laikytųsi įstatymų.

Nustatydamas bausmių trukmę už kiekvieną iš nuteistojo padarytų veikų apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė, kad visos padarytos veikos tyčinės, viena iš jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kita baigta,. Visos jos susijusios su neteisėtu turto grobimu. Nei viena iš veikų nepriskiriama sunkių ar apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors nuteistasis teigia neneigęs, jog buvo nusikaltimo įvykio vietoje, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, ne bylą nagrinėjant teisme jis nepripažino ne tik fakto, jog jis veikė bendrai su kitu įtariamu asmeniu, tačiau apskritai neigė savo veiksmuose esant vagystę. LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, laikytina bet kuri iš šių situacijų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką; 3) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šioje veikoje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimas laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe kai asmuo pripažįsta visas nusikalstamos veikos aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi, t.y. neigiamai vertina savo poelgį. Apie nuoširdų gailėjimąsi sprendžiama iš visų bylos aplinkybių. Tuo tarpu, kaip jau minėta aukščiau, nuteistasis nepripažino faktinių nusikaltimo aplinkybių, kurios buvo jam inkriminuotos ir pripažintos įrodytomis ,sudarančiomis nusikaltimo sudėtį,. Be to, byloje nenustatyta, kad nuteistasis nuoširdžiai gailėtųsi, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme nedarė pastangų, kad būtų atskleistas nusikaltimas, atsisakė duoti parodymus, teisme taip pat vengė duoti parodymus, teigė nieko neprisimenąs. Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgė į tai, kad nėra ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas įvertino šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį skiriant bausmę ir už LR BK 22 str. 1d. 178 str. 1d. numatytą veiką skyrė laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, už LR BK 178 str. 1d. numatytą nusikaltimą- laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 61 str. 4 dalimi, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Byloje nenustatytos ne tik atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau nenustatyta nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, skiriant bausmę atsižvelgta į nuteistojo neigiamai charakterizuojamą asmenybę, į konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, kad abi veikos padarytos bendrininkų grupe, kas rodo didesnį šių konkrečių veikų pavojingumą, todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai skirtos bausmės didesnės nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmė vidurkis, atitinkančios LR BK 41 straipsnio tikslus.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnio pagrindais ne tik skirdamas bausmes, bet ir jas subendrindamas. Teismas atsižvelgė į tai, kad veikos nepriskiriamos prie sunkių, yra nesunkūs nusikaltimai, nors ir padaryti bendrininkų grupe, vienas iš jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ir subendrindamas bausmes, pagrįstai jas iš dalies sudėjo, prie griežtesnės bausmės pridėdamas dalį - vos tris mėnesius švelnesnės laisvės atėmimo bausmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi LR BK 63 str. 1d., 4d., nes veikos padarytos prieš priimant paskutinį nuosprendį, ir skundžiamu nuosprendžiu skirtą subendrintą bausmę subendrino iš dalies sudedant su Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-10-26 nuosprendžiu skirta bausme ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-03-20 nutartimi subendrinta bausme, prie ankstesnės bausmės pridėjo tik dalį - 7 mėnesius skundžiamu nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės ir skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bei 875 Lt baudą, pagrįstai į bausmės laiką įskaičiavo sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką ir atliktos bausmės dalį pagal 2006-10-26 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Įvertinus padarytų veikų skaičių, kiekį ir laikotarpį, per kurį jos padarytos, taip pat nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, galutinė subendrinta bausmė nei savo dydžiu, nei rūšimi nėra aiškiai per griežtos, yra būtinos ir reikalingos, kad būtų realizuoti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo J. G. apeliacinį skundą atmesti.