Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-1105-0244/2009

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2010-10-18
Bylos Nr.: I-1105-0244/2009
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Antanas Ablingis
Pareiškėjas: Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių bendruomenės, G. G.
Atsakovas: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui
Trečiasis asmuo: Lietuvos
Advokatai: Ramutė Dulevičienė

Kategorijos

2.3.1Smulkusis svetimo turto pagrobimas (ATPK 50 str.)

Administracinė byla Nr. A525-844/2010Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Ramutei Dulevičienei,atsakovo atstovams Mindaugui Povilauskui, Živilei Trinkūnaitei,

trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams Agnei Murauskaitei, Redai Skirkevičiūtei, Jurijui Valiūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių bendruomenės ir G. G., atstovaujamų advokatės Ramutės Dulevičienės, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių bendruomenės ir G. G. skundą atsakovui Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, uždarajai akcinei bendrovei „VAATC“, Elektrėnų savivaldybės tarybai ir Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai, dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių bendruomenė ir G. G. skundu (1 t., b. l. 4–13) Vilniaus apygardos administracinio teismo prašė panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir VRAAD) UAB „VAATC“ išduotą 2007 m. rugsėjo 10 d. taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Vilniaus apskrities regioninio buitinių atliekų sąvartyno ir atliekų priėmimo iš gyventojų aikštelės Kazokiškių kaime, Kazokiškių seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje, eksploatavimo (toliau – ir TIPK leidimas). Paaiškino, kad VRAAD 2007 m. rugsėjo 10 d. savo internetiniame puslapyje paskelbė, kad 2007 m. rugsėjo 10 d. išdavė TIPK leidimą UAB „VAATC“, t. y. jai buvo leista eksploatuoti Vilniaus apskrities regioninį komunalinių atliekų sąvartyną ir atliekų priėmimo iš gyventojų aikštelę Kazokiškių kaime, Kazokiškių seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybės teritorijoje. TIPK leidimas išduotas eksploatuoti sąvartynui, kuris priims daugiau kaip 10 tonų atliekų per dieną ir kurio bendroji talpa bus didesnė nei 25 000 tonų. Tai reiškia, kad šis sąvartynas yra I priedo įrenginys, vadovaujantis Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (Orhuso) konvencijos „Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais“ (toliau – ir Orhuso konvencija) 6 straipsnio 1 dalies A punktu, ES direktyvos Nr. 96/61/EB „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės“ (toliau – ir TIPK direktyva) I priedo 5 dalies 5.4 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų TIPK leidimų išdavimo, atnaujinimo ir pakeitimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) I priedo 5.4 punktu. Norint eksploatuoti I priedo įrenginius, yra privalomas specialių reikalavimų ir nurodymų vykdymas, taršos sklaidos į aplinką kontrolė. Išduodamas TIPK leidimą, atsakovas nesilaikė Taisyklių reikalavimų, pažeidė Orhuso konvencijos nuostatas dėl visuomenės dalyvavimo aplinkosaugos projektuose ir sprendimuose, TIPK direktyvos ir direktyvos 2003/35/EB „Dėl visuomenės dalyvavimo rengiant su aplinka susijusius planus ir programas ir dėl teisės kreiptis į teismus“, LR poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 5 dalį, TIPK leidimas yra išduotas pasibaigus poveikio aplinkai vertinimo galiojimo laikui. Teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių galioja 5 metus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija tokį sprendimą priėmė 2002 m. birželio 12 d., informaciją apie jį 2002 m. birželio 27 d. paskelbė „Valstybės žiniose“, o atsakovas TIPK leidimą išdavė, praėjus penkeriems metams ir trims mėnesiams nuo minėto sprendimo priėmimo. Sąvartyno sanitarinė 500 metrų zona yra nustatyta netinkamai. Leidimo išdavimas neatitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų. Išduodant TIPK leidimą, nebuvo tinkamai išanalizuoti ir įgyvendinti bendrieji ir specialieji reikalavimai I priedo įrengimams, nebuvo pateiktos reikalingos paraišką derinusių institucijų išvados, kurios pagal Taisyklių 20.6 punktą turi būti pridėtos prie paraiškos ir pagal Taisyklių 43.1.5 punktą nurodomos leidimo sąlygose, nebuvo pateikta požeminio vandens monitoringo programa, kuri pagal Taisyklių 4 priedo VIII dalies nuostatas turi būti prijungta prie paraiškos.

Atsiliepimas

Atsakovas VRAAD su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad 2005 m. balandžio 12 d. UAB „Ekoprojektas“ pateikė VRAAD derinti Vilniaus apskrities regioninio komunalinių atliekų sąvartyno techninio projekto Aplinkos apsaugos dalį, kurioje pateikti detalūs bei patikslinti planuojamos ūkinės veiklos technologiniai sprendimai, leidžiantys iki minimumo sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Techninis projektas buvo suderintas 2005 m. gegužės 13 d. Paraiška TIPK leidimui gauti buvo pateikta VRAAD 2006 m. gruodžio 8 d., t. y. nepraėjus 5 metams nuo sprendimo dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) leistinumo paskelbimo dienos. Susipažinusi su Kazokiškių sąvartyno TIPK leidimo projektu, Elektrėnų savivaldybės administracija 2007 m. liepos 29 d. raštu Nr. 032-07-788 patvirtino, kad pritaria TIPK leidimo projektui ir esminių pastabų neturi. Paaiškino, kad VRAAD negavo jokių suinteresuotos visuomenės komentarų, pastabų ir prieštaravimų. Vilniaus apskrities regioninio komunalinių atliekų sąvartyno paraiška TIPK leidimui gauti buvo pateikta VRAAD 2006 m. gruodžio 8 d. VRAAD informavo visuomenę apie TIPK paraiškos gavimą vietinėje spaudoje – 2006 m. gruodžio 16 d. „Elektrėnų žinios“ Nr. 49 (374) ir 2006 m. gruodžio 19 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ priede ,,Sostinė“ Nr. 291, 2006 m. gruodžio 18 d. Vilniaus RAAD interneto svetainėje http://vrd.am.lt ir Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių seniūnijos skelbimų lentoje. Iš pareiškėjų atstovės buvo gautas prašymas pateikti VRAAD gautų dokumentų kopijas (paraiškos ir jos priedų) ir pratęsti terminą susipažinti su gautais dokumentais bei pateikti pastabas ir pasiūlymus. Dokumentų kopijos minėtiems asmenims buvo įteiktos, prašymai dėl termino pratęsimo nepatenkinti, nes 14 dienų termino visuomenei susipažinti bei pateikti pastabas, numatyto Taisyklių 71 punkte pratęsimo galimybės Taisyklės nenumato. Pastabų ar pasiūlymų dėl TIPK paraiškos VRAAD nebuvo pateikta. Vilniaus apskrities regioninio komunalinių atliekų sąvartyno paraiška TIPK leidimui gauti buvo priimta 2007 m. birželio 13 d. VRAAD, siekdamas tinkamai informuoti visuomenę apie paraiškos TIPK leidimui priėmimą, skelbimus išspausdino 2007 m. birželio 15 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ Nr. 135, 2007 m. birželio 15 d. vietinėje spaudoje „Elektrėnų žinios“, 2007 m. birželio 15 d. paskelbė VRAAD interneto svetainėje http://vrd.am.lt ir Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių seniūnijos skelbimų lentoje. Prašymas pratęsti terminą negali būti traktuojamas kaip suinteresuotos visuomenės motyvuotas pasiūlymas ar pastaba TIPK leidimo sąlygoms nustatyti. VRAAD pakartotinai informavo visuomenę spaudoje, VRAAD interneto svetainėje bei Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių seniūnijos skelbimų lentoje 2007 m. rugsėjo 19-21 d., kad yra išduotas TIPK leidimas. Pagal Taisyklių 43 punktą TIPK leidime kaip sąlyga turi būti įrašyti reikalavimai ūkio subjektų monitoringui vykdyti. VRAAD išduotame TIPK leidime yra numatytas monitoringo vykdymas, čia numatytas mėginių paėmimo dažnis ir tiriami parametrai bei kitos monitoringo vykdymo sąlygos. Nurodė, kad direktyvos 96/61/EB 15 punkte reikalaujama, kad monitoringo rezultatai būtų prieinami visuomenei. Kai tik VRAAD gaus pirmuosius monitoringo rezultatus, šis reikalavimas bus įvykdytas. Apie TIPK paraiškos derinimą su atitinkamomis institucijomis nurodyta TIPK paraiškos tituliniame lape, kuris yra pasirašomas atitinkamų institucijų atstovų. TIPK paraiška yra neatsiejama TIPK leidimo dalis. TIPK paraiška 2007 m. balandžio 5 d. suderinta su Elektrėnų savivaldybe, papildomų sąlygų ar reikalavimų savivaldybė nepateikė. Elektrėnų savivaldybės administracija 2007 m. liepos 29 d. raštu Nr. 032-07-788 patvirtino, kad pritaria TIPK leidimo projektui ir esminių pastabų neturi. Hidrogeologinės sąlygos nustatytos pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą ir su VRAAD 2005 m. gegužės 13 d. suderintą techninį projektą. TIPK leidime yra nurodytos sąlygos, kaip turi būti vykdoma ūkinė veikla, siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai iki minimalaus lygio. Pareiškėjų reikalaujamos ekspertų išvados ar dokumentai į TIPK leidimą nėra įtraukiami. VRAAD prašymu nepriklausomi ekspertai atliko detalų TIPK paraiškos sąvartynui eksploatuoti įvertinimą. Ekspertizę atliko kvalifikuoti, turintys patirties ekspertai, dirbantys aplinkos apsaugos srityje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „VAATC“ su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą sutiko su atsakovo pateiktais argumentais, taip pat paaiškino, kad TIPK leidime pateikiama visa informacija apie objekto monitoringą yra visiškai pakankama, norint pareikšti pastabas ir komentarus. Nurodo, kad pareiškėjų pateikiama J. J. individualios įmonės „Ecofirma“ ataskaita yra UAB „Kelda“ savo reikmėms užsakyti hidrogeologiniai tyrimai, kurie buvo panaudoti, rengiant sąvartyno drenažo sistemos pakeitimą ir skirti papildomo finansavimo poreikiui pagrįsti. Į tyrimų rezultatus ir geologų rekomendacijas atsižvelgta, sąvartyno drenažo sistema pritaikyta konkrečioms sąlygoms. Tai, kad sąvartynas yra požeminio vandens srauto kelyje, konstatuota ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, nes požeminis srautas yra visoje Lietuvos teritorijoje. Pateiktose dr. A. Š. išvadose neteisingai nurodoma, kad, parenkant vietą sąvartynui, nebuvo įvertintos hidrogeologinės sąlygos. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą, buvo atlikti specialūs ekohidrogeologiniai tyrimai, be to, buvo panaudoti dr. A. Š. minimi Trakų rajono detalieji ekogeologiniai žemėlapiai. Šiukšles gabenančiam transportui taikomi bendri ekologiniai reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos normatyvuose, kad nebūtų neigiamo poveikio aplinkai ir gyventojams (leistinos teršalų emisijos, triukšmas ir pan.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime ir jos atstovės per teismo posėdį paaiškino, kad išduodant TIPK leidimą į PAV ataskaitą buvo atsižvelgta, o pareiškėjo argumentas, jog atliktas PAV negalėjo būti vertinamas TIPK išdavimo metu, todėl, kad buvo pasibaigęs jo galiojimas, yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2002 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu ir informaciją apie šį sprendimą 2002 m. birželio 27 d. paskelbė „Valstybės žinių“ informaciniame priede. Lietuvos Respublikos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių galioja 5 metus nuo viešo paskelbimo dienos. Paraiška TIPK leidimui gauti buvo pateikta VRAAD 2006 m. gruodžio 8 d., o priimta 2007 m. gegužės 23 d., nepraėjus 5 metams nuo PAV sprendimo viešo paskelbimo, t. y. paraiška TIPK leidimui buvo pateikta ir priimta, galiojant PAV sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo. Tiek TIPK direktyva, tiek Taisyklės apibrėžia TIPK leidimo išdavimą kaip vientisą procedūrą, kurios metu kompetentinga institucija atlieka tam tikrus privalomus veiksmus. Byloje konstatuotina, kad, pradėjus TIPK leidimo išdavimo procedūrą (t. y. paduodant paraišką bei ją priimant), administracinis teisės aktas (PAV sprendimas) galiojo. Iki teisės akto pasikeitimo pradėtos procedūros turi būti baigtos, vadovaujantis to teisės akto, kuris galiojo jų pradėjimo metu, nuostatomis, todėl pareiškėjo argumentas, kad nagrinėjamuoju atveju PAV procedūros turėjo būti atliekamos iš naujo, yra nepagrįstos. Išduodant TIPK leidimą turėjo būti atsižvelgiama į tą PAV sprendimą, kuris galiojo pradėjus TIPK leidimo išdavimo procedūrą. Pagal Taisyklių 73 punktą, RAAD turi atsižvelgti į gautus suinteresuotos visuomenės motyvuotus ir pagrįstus pasiūlymus dėl TIPK leidimo išdavimo. Per Taisyklėse nurodytą terminą suinteresuota visuomenė VRAAD nepateikė jokių pasiūlymų dėl TIPK leidimo išdavimo, todėl pareiškėjų argumentai, kad VRAAD visiškai ignoravo suinteresuotos visuomenės prašymus, komentarus, pastabas ir prieštaravimus, neatitinka tikrovės.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birelio 23 d. sprendimu pareiškėjų Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių bendruomenės ir G. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, jog tiek pareiškėjai, tiek atsakovai neginčijo, kad Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sąvartynas patenka į taršą skleidžiančių įrenginių I priedą ir kad tokiam įrenginiui yra reikalingas poveikio aplinkai vertinimas. PAV atlikimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas ir 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (toliau — ir PAV direktyva). TIPK leidimų išdavimo procedūrą reglamentuoja TIPK direktyva, kurioje yra nurodoma, kaip ir kokiais atvejais išduodant TIPK leidimą turi būti vertinama informacija gauta PAV procedūrų metu. TIPK direktyvos 9 straipsnyje nustatyta, kad, išduodant leidimą naujam įrenginiui arba esminiam jo pakeitimui, jei yra taikytinos PAV direktyvos 4 straipsnio nuostatos, atsižvelgiama į visą gautą svarbią informaciją arba kokią nors padarytą išvadą pagal tos direktyvos reikalavimus. Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo I priedo 9.7 punkto nuostatas Kazokiškių sąvartyno vykdomai veiklai PAV yra privalomas. Lietuvos Respublikos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių galioja 5 metus nuo viešo paskelbimo dienos.

Pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2002 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu ir informaciją apie šį sprendimą 2002 m. birželio 27 d. paskelbė „Valstybės žinių“ informaciniame priede. 2006 m. gruodžio 27 d. atsakovas gavo UAB „VAATC“ prašymą gauti paraiškai TIPK leidimui išduoti reikalingus dokumentus (t. 1, b. l. 182). Paraiška TIPK leidimui gauti buvo pateikta VRAAD 2006 m. gruodžio 8 d., o priimta 2007 m. gegužės 23 d. (2 t., b. l. 68), nepraėjus 5 metams nuo PAV sprendimo viešo paskelbimo, t. y. paraiška TIPK leidimui buvo pateikta ir priimta, galiojant PAV sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo. Tiek TIPK direktyva, tiek Taisyklės apibrėžia TIPK leidimo išdavimą kaip vientisą procedūrą, kurios metu kompetentinga institucija atlieka tam tikrus privalomus veiksmus. Pradėjus TIPK leidimo išdavimo procedūrą (t. y. paduodant paraišką bei ją priimant), PAV sprendimas galiojo. Iki teisės akto pasikeitimo pradėtos procedūros turi būti baigtos vadovaujantis to teisės akto, kuris galiojo jų pradėjimo metu, nuostatomis, todėl pareiškėjų argumentas, kad nagrinėjamu atveju PAV procedūros turėjo būti atliekamos iš naujo, yra nepagrįstas. Išduodant TIPK leidimą, turėjo būti atsižvelgiama į tą PAV sprendimą, kuris galiojo pradėjus TIPK leidimo išdavimo procedūrą. Poveikio aplinkai vertinimas atliekamas tik planuojamai ūkinei veiklai, o Kazokiškių sąvartyno I sekcijos statyba buvo pradėta 2006 m., leidimas sąvartynui statyti buvo išduotas 2006 m. sausio 24 d. (3 t., b. l. 7-8), dar nepasibaigus 5 m. poveikio aplinkai vertinimo galiojimo terminui, 2007 m. birželio 13 d. sąvartyno I sekcija buvo jau visiškai pastatyta ir parengta eksploatuoti, todėl VRAAD negalėjo 2007 m. reikalauti atlikti pakartotinį Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą jau pastatytam ir įrengtam įrenginiui.

Pažymėjo, kad pagal TIPK direktyvos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas prie prašymų gauti leidimą pridedami ir PAV dokumentai, jeigu juose yra informacijos, nurodytos TIPK direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje. Pagal Taisyklių 18 punktą paraiškai rengti gali būti naudojami

duomenys ir informacija, panaudoti nustatant leistinos taršos normatyvus, duomenys ir

informacija (planai, schemos, ištraukos, išrašai ir kt.) iš teritorijų planavimo dokumentų,

parengtų ir patvirtintų vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu,

poveikio aplinkai vertinimo dokumentų, parengtų vadovaujantis Lietuvos Respublikos

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, statinio projekto aplinkos

apsaugos dalies dokumentų, parengtų pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.05.05:2004. Taisyklių 32 punkte nurodyta, kad, pateikus prašymą išduoti TIPK leidimą, per 30 dienų nuo paraiškos gavimo datos RAAD įvertina, ar paraiška pateikta pagal šių Taisyklių reikalavimus ir ar pakanka informacijos ir duomenų, įskaitant informaciją ir duomenis, gautus atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimus, leidimo sąlygoms nustatyti. Nei TIPK direktyvoje, nei Taisyklėse nenustatyta, kad kompetentinga institucija negali vertinti PAV procedūros dokumentų arba atsisakyti priimti paraišką TIPK leidimui gauti tais atvejais, kai iki PAV sprendimo galiojimo pabaigos yra likęs atitinkamas laiko tarpas, todėl VRAAD neturėjo jokio teisinio pagrindo nepriimti paraiškos. Reikalavimas atlikti ir pateikti naują PAV ataskaitą, kai tokia ataskaita buvo visiškai teisėtai atlikta ir priimta procedūros pradžioje, pažeistų paraišką padavusių asmenų teisėtų lūkesčių principą. Teismas padarė išvadą, kad, išduodant TIPK leidimą, į PAV ataskaitą buvo atsižvelgta, o pareiškėjų argumentas, kad atliktas PAV negalėjo būti vertinamas TIPK išdavimo metu todėl, kad buvo pasibaigęs jo galiojimas, yra nepagrįstas.

Nurodė, kad, vadovaujantis nurodytomis Taisyklių nuostatomis, TIPK išdavimo metu taip pat yra vertinamas ir techninis projektas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 701 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.05:2004 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“ 3.2 punktą, techninio projekto Aplinkos apsaugos dalis (toliau - Techninis projektas) rengiama, kai būtina detalizuoti ar patikslinti numatytų poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje sprendinių ir priemonių įgyvendinimą. 2005 m. balandžio 12 d. UAB „Ekoprojektas“ pateikė VRAAD derinti Vilniaus apskrities regioninio komunalinių atliekų sąvartyno Techninį projektą, kuriame pateikti detalūs bei patikslinti planuojamos ūkinės veiklos technologiniai sprendimai, leidžiantys iki minimumo sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Vadovaujantis STR 2 punktu, Techniniame projekte įvertinama esama aplinkos būklė, statinyje planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai ir numatomos priemonės šiam poveikiui sumažinti. Techniniame projekte yra patikslinti ir detalizuoti Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, kuri suderinta su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2002 m. birželio 12 d., pateikti sprendiniai. Techninis projektas buvo suderintas 2005 m. gegužės 13 d.

Pareiškėjų skundo argumentą, kad TIPK leidimas buvo išduotas vieneriems metams, po to turėjo būti atnaujintas, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes pačiame leidime galiojimo terminas nenurodytas. Pareiškėjų teiginį, kad 2007 m. gegužės 23 d. paraišką atsakovas priėmė, nors prie jos nebuvo pridėta būtinų pagal Taisykles dokumentų, teismas atmetė, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šį pareiškėjų argumentą. Nurodė, kad atsakovas pripažino, kad dėl techninių priežasčių nebuvo galimybės paskelbti visų dokumentų internetinėje svetainėje, tačiau paraiškai būtini dokumentai buvo pateikti kartu su paraiška. Teismas atmetė kaip įrodymą eksperto Dr. Th. Egloffstein pateiktą išvadą dėl Vilniaus apskrities regioninio sąvartyno TIPK leidimo, nes per teismo posėdį ekspertas paaiškino, kad jam nebuvo pateikti jokie planavimo dokumentai, todėl jo išvada paremta neišsamia informacija.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėjo, kad pagal Orhuso konvencijos 6 straipsnio 3 dalį, skirtingiems visuomenės dalyvavimo procedūrų etapams įgyvendinti nustatomi pagrįsti terminai, suteikiantys pakankamai laiko visuomenei informuoti, jai pasirengti ir veiksmingai dalyvauti priimant sprendimus aplinkos srityje. Orhuso konvencijos 6 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad visuomenės dalyvavimo procedūros leidžia visuomenei teikti raštu arba, jei tinka, viešo svarstymo ar užklausos prašymo pateikėjui metu bet kokius komentarus, informaciją, analizes arba nuomones, kurie, jos manymu, sietini su planuojama veiklos rūšimi. Vadovaujantis Taisyklių 36 punktu, RAAD užtikrina, kad suinteresuota visuomenė galėtų susipažinti su informacija apie numatomą įrenginio eksploatavimą ir turėtų teisę pareikšti savo nuomonę bei teikti prašymus prieš RAAD priimant savo sprendimą. TIPK direktyvoje taip pat nurodyta, kad tam, kad būtų pakankamai laiko visuomenei informuoti, o suinteresuotai visuomenei pasirengti ir veiksmingai dalyvauti priimant sprendimą aplinkos klausimais, turi būti numatyti tinkami įvairių etapų terminai. Šios nuostatos yra įgyvendintos Taisyklių 70 ir 71 punktuose, pagal kuriuos RAAD ne vėliau kaip per 10 dienų po paraiškos išduoti TIPK leidimą priėmimo informuoja apie tai visuomenę galimais informacijos sklaidos būdais (per miesto, rajono ar respublikinę spaudą, savivaldybės institucijos skelbimų lentoje, esant galimybei - elektroninėmis informavimo priemonėmis), o suinteresuota visuomenė motyvuotus pasiūlymus ir pastabas turi teisę teikti 14 dienų (pagal Taisyklių redakciją galiojusią TIPK paraiškos priėmimo metu) nuo pranešimo apie TIPK paraiškos priėmimą paskelbimo dienos.

Nurodė, kad byloje nustatyta, jog VRAAD 2007 m. birželio 13 d. raštu Nr. VR-1.7-1623 UAB „VAATC“ pranešė, kad paraiška TIPK leidimui gauti parengta tinkamai ir yra priimta. Pranešimas apie paraiškos TIPK leidiniui gauti priėmimą 2007 m. birželio 15 d. buvo paskelbtas vietinėje spaudoje „Elektrėnų žinios"(Nr. 24 (399)), dienraščio „Lietuvos rytas" priede „Sostinė" (Nr. 135), VRAAD interneto svetainėje http://vrd.am.lt bei Elektrėnų savivaldybės, Kazokiškių seniūnijos skelbimų lentoje. Apie paraiškos priėmimą ir galimybę susipažinti su pateiktais su paraiška dokumentais VRAAD 2007 m. birželio 19 d. raštu Nr. VR-1.7-1676 taip pat informavo pareiškėjų atstovę. Taigi VRAAD atliko visus TIPK Taisyklėse nurodytus veiksmus, reikalingus paraiškai dėl TIPK leidimo priimti. Suinteresuotai visuomenei buvo suteiktos galimybės visais Taisyklių 70 punkte nustatytais būdais susipažinti su paraiška TIPK leidimui gauti ir dokumentais, pridėtais prie šios paraiškos. VRAAD garantavo Orhuso konvencijos nuostatose nurodytą suinteresuotos visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus aplinkos klausimais. Pagal Taisyklių 73 punktą, RAAD turi atsižvelgti į suinteresuotos visuomenės gautus motyvuotus ir pagrįstus pasiūlymus dėl TIPK leidimo išdavimo. Per Taisyklėse nurodytą terminą suinteresuota visuomenė VRAAD nepateikė jokių pasiūlymų dėl TIPK leidimo išdavimo, todėl pareiškėjų argumentai, kad VRAAD visiškai ignoravo suinteresuotos visuomenės prašymus, komentarus, pastabas ir prieštaravimus, neatitinka tikrovės. Pareiškėjų atstovės 2007 m. birželio 28 d. prašymas pratęsti Taisyklėse nustatytą 14 dienų terminą negali būti vertinamas kaip suinteresuotos visuomenės motyvuotas ir pagrįstas pasiūlymas ar pastaba dėl TIPK leidimo išdavimo. Gaudami informaciją apie priimtą paraišką TIPK leidimui gauti, pareiškėjai turėjo žinoti ir žinojo (kitaip nebūtų prašę jo pratęsti) apie teisės aktuose nustatytą konkretų 14 dienų terminą pastaboms ir pasiūlymams pateikti. Teisės aktuose nenustatyta galimybės RAAD pratęsti 14 dienų terminą, skirtą suinteresuotos visuomenės pastaboms ir pasiūlymams pateikti. Nesilaikyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintų galiojusių Taisyklių reikalavimų neturėjo pagrindo nei VRAAD, nei suinteresuota visuomenė. Kadangi jokių suinteresuotos visuomenės pastabų ir pagrįstų pasiūlymų gauta nebuvo, VRAAD, priimdamas sprendimą dėl leidimo išdavimo, neturėjo galimybės vertinti konsultavimosi su visuomene rezultatų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad bylos medžiaga bei VRAAD pateikiama informacija paneigia pareiškėjų skundo argumentą, kad buvo pažeistas Taisyklių 43.1.5 punkte įtvirtintas reikalavimas, kadangi atitinkamų institucijų išvados nebuvo pateiktos. Ginčijamo TIPK leidimo paraiškos titulinis lapas 2007 m. balandžio 5 d. be papildomų pastabų ir reikalavimų suderintas su Elektrėnų savivaldybe, ši institucija ir 2007 m. liepos 29 d. raštu Nr. 032-07-788 patvirtino, kad pritaria TIPK leidimo projektui. Taigi Elektrėnų savivaldybė, kaip reikalaujama minėtose Taisyklių nuostatose, suderino be pastabų paraišką TIPK leidimui gauti ir minėtu raštu informavo apie tai, kad, įvertinus TIPK leidimo projektą, jam pritaria ir esminių pastabų nepateikia - tokia buvo Elektrėnų savivaldybės išvada dėl ginčijamo TIPK leidimo. Tokią suinteresuotos institucijos išvadą VRAAD įvertino, nustatydamas TIPK leidimo sąlygas, todėl pareiškėjų argumentas, kad buvo pažeistas Taisyklių 43.1.5 punktas, yra nepagrįstas.

Nurodė, kad Taisyklių 43.4 punkte nustatyta, kad TIPK leidimo sąlygose nurodomi reikalavimai ūkio subjektų aplinkos monitoringui, įskaitant reikalavimus šiltnamio dujų monitoringui (apskaitai) pagal veiklos vykdytojo parengtą ir su RAAD suderintą išsamų monitoringo metodologijos aprašymą. Taisyklėse reikalaujama, kad TIPK leidimo sąlygose būtų įrašytas reikalavimas atlikti ūkio subjekto aplinkos monitoringą. Tas pats nustatyta ir TIPK direktyvos 9 straipsnyje. TIPK direktyvos 15 straipsnyje taip pat nurodyta, kad monitoringo rezultatai turi būti prieinami visuomenei. Ginčijamo TIPK leidimo 28 punkte nurodyta, kad monitoringas bus vykdomas, numatytas mėginių paėmimo dažnis, tiriami parametrai bei kitos sąlygos (2 t., b. l. 54-63). Sąvartyno filtrato ir nuotekų kontrolės planas yra pateiktas paraiškos 39 lentelėje (2 t., b. l. 134-135). Paraiškos TIPK leidimui gauti 41 lentelėje pateiktas aplinkos monitoringo planas, numatytas požeminio monitoringo programos parengimas. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nurodytų teisės aktų reikalavimai dėl ūkio subjekto aplinkos monitoringo pažeisti nebuvo.

Pažymėjo, kad nors pareiškėjai, remdamiesi TIPK direktyvos 15 straipsniu, teigė, kad aplinkos monitoringo programa gali būti patvirtinta tik po to, kai visuomenė pareikš savo komentarus dėl parengtos monitoringo programos, tačiau minėtos Tarybos direktyvos 15 straipsnyje tokia pareiškėjų nurodyta nuostata neįtvirtinta, jame tik nustatyta, kad monitoringo rezultatai turi būti prieinami visuomenei. Nėra jokio pagrindo teigti, kad, gavę pirmuosius monitoringo rezultatus, VRAAD minėtų teisės aktų nuostatų neįvykdys, t. y. neatliks visų reikalingų veiksmų, kad stebėsenos rezultatai būtų prieinami visuomenei. Teismui pateikti įrodymai (TIPK leidimo 28 punkto nuostatos, paraiškos TIPK leidimui 41 lentelėje pateikiama informacija) leido teismui padaryti išvadą, kad VRAAD įvykdė Taisyklių 43.4 punkte įtvirtintą reikalavimą ir nepažeidė nurodytų Tarybos direktyvos straipsnių.

Nurodė, kad ginčijamame TIPK leidime yra įtvirtinta 500 m sąvartyno sanitarinė apsaugos zona (būtent toks atstumas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2002 m. gegužės 28 d. Projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės protokolu Nr. 12-751). Tačiau 500 m sąvartyno sanitarinės apsaugos zonos nustatymas nepriskirtinas atsakovo kompetencijai, todėl teismas atmetė šį pareiškėjų skundo argumentą. Teismas taip pat netenkino pareiškėjų prašymas kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą preliminaraus nutarimo, nurodęs, kad tam nėra teisinio pagrindo.

III.

Pareiškėjai Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių bendruomenė ir G. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birelio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad paraiška TIPK leidimui gauti buvo priimta 2007 m. birželio 13 d., o Vilniaus RAAD išdavė leidimą 2007 m. rugsėjo 10 d., jau praėjus 5 metams nuo sprendimo dėl poveikio aplinkai vertinimo paskelbimo dienos. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog 5 metų terminas nebuvo praleistas, nes paraiška dėl TIPK leidimo išdavimo ir reikalingi leidimui išduoti dokumentai buvo gauti 2006 m. gruodžio 27 d. (teismo sprendimo 4 lapo 4 pastraipa), o priimti 2007 m. gegužės 23 d., nepraėjus 5 metams nuo PAV sprendimo viešo paskelbimo, tai yra, „paraiška TIPK leidimui buvo pateikta ir priimta galiojant PAV sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo“. Su tokia teismo išvada pareiškėjai nesutinka. Pareiškėjai nesutinka ir su teismo išvada, jog „tiek TIPK direktyva, tiek Taisyklės apibrėžia TIPK leidimo išdavimą kaip vientisą procedūrą, kurios metu kompetentinga institucija atlieka tam tikrus privalomus veiksmus“. Teismas laikė, jog TIPK leidimo išdavimo procedūra prasideda, paduodant paraišką bei ją priimant. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog tokia teismo išvada nėra pagrįsta teisės norma. Nei TIPK direktyva, nei TIPK taisyklės taip neapibrėžia TIPK leidimo išdavimo procedūros pradžios. Pareiškėjų įsitikinimu, TIPK leidimo išdavimo procedūra prasideda nuo to momento, kai kompetentinga institucija priima tinkamai pateiktą paraišką TIPK leidimui gauti (TIPK taisyklių 33 p.). Iki to momento veiklos vykdytojas atlieka tam tikrus parengiamuosius veiksmus, kad teikiama paraiška, kaip atitinkanti Taisyklių reikalavimus, būtų priimta.

2. Pareiškėjai įsitikinę, jog į bylą surinktų įrodymų teismui pakako daryti išvadą, jog 2007 m. birželio 13 d., kurią atsakovas VRAAD fiksavo ir vėliau viešai paskelbė kaip paraiškos TIPK leidimui gauti priėmimo dieną, paraiška TIPK leidimui gauti nebuvo tinkamai pateikta, todėl leidimo išdavimo procedūros negalėjo prasidėti, o jeigu atsakovas jas pradėjo anksčiau, nei 2007 m. birželio 13 d., tai jos turėjo būti nutrauktos veiklos vykdytojui nepateikus tinkamai paraiškos TIPK leidimui gauti.

3. Pareiškėjai mano, jog, išduodant TIPK leidimą, pagal nacionalinės teisės aktus ir juose inkorporuotas Direktyvos 96/61/EB nuostatas buvo būtina atlikti naują poveikio aplinkai vertinimą ar koreguoti esamą jau vien dėl to, jog Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas ir TIPK taisyklės įgyvendina Tarybos direktyvos 1999/31/ EB dėl atliekų sąvartynų, kuri pagal jos 1 straipsnio 2 dalį yra specialus teisės aktas Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės atžvilgiu nuostatas ir pagal minėtos direktyvos 7 straipsnio 1 dalies h) punktą valstybės narės imasi priemonių, kad paraiškoje sąvartyno leidimui gauti būtų pateikta informacija apie poveikio aplinkai vertinimą.

4. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neanalizavo 14 dienų terminą Orhuso Konvencijos, Tarybos direktyvų prasme ir visiškai neįvertino akivaizdžių 14 dienų termino nepakankamumo motyvų ir argumentų, padarė byloje surinktiems įrodymams prieštaraujančią formalią ir neobjektyvią išvadą apie 14 dienų termino pakankamumą.

5. Teismas netinkamai įvertino suinteresuotos visuomenės atstovės 2007 m. birželio 28 d. raštą, laikęs jį tik kaip prašymą pratęsti 14 dienų terminą. Pareiškėjai su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nes mano, kad Orhuso Konvencijos ir Tarybos direktyvos 96/61/EB prasme suinteresuotos visuomenės pozicija gali būti išreikšta bet kokiu būdu, nebūtinai motyvuotai ir argumentuotai.

6. Teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjų argumentą, kuriuo pareiškėjai ginčijo 500 metrų sanitarinės zonos pakankamumo klausimą. Pareiškėjai pateikė teisinius argumentus dėl 500 metrų zonos netinkamumo, nes sanitarinės zonos dydis turėjo būti atskirai suderintas su visuomene vadovaujantis visai kitais teisės aktais, nei tie, kuriais vadovavosi atsakovas, spręsdamas dėl šio atstumo tinkamumo.

7. Teismas visiškai neanalizavo pareiškėjų ginčijamų paraiškos nederinimo su atsakingomis institucijomis ir TIPK leidimo netinkamo derinimo su atsakingomis institucijomis argumentų. Teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjų ginčijamų Trakų sveikatos tobulinimo centro, kaip paraiškos sąlygas derinusios institucijos 2007 m. kovo 16 d. rašto netinkamumo bei ekspertų Konopliovos, Diliūno ir „Ekokonsultacijos“ netinkamo paraiškos TIPK leidimo vertinimo. Teismas netinkamai arba nepilnai išnagrinėjo ir kitus pareiškėjų skundo argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pradėjus TIPK leidimo išdavimo procedūrą, t. y. 2006 m. gruodžio 8 d. Vilniaus RAAD gavus paraišką TIPK leidimui gauti (IV t., b. 1. 96 Vilniaus RAAD rašto 1 priedas), bei visus TIPK taisyklių reikalavimus atitinkančios paraiškos (II tomas, 68 - II tomas, b. 1. 102) pateikimo dieną – 2007 m. gegužės 23 d. (IV t., b. 1. 96, Vilniaus RAAD rašto 7 priedas), galiojo PAV dokumentai. Todėl 2007 m. reikalauti atlikti pakartotinį PAV nėra būtinybės, nes tokių procedūrų nenumato teisės aktai.

2. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad visoms atliekas tvarkančioms, t. y. atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, privalomi dokumentai yra Atliekų šalinimo ar naudojimo techninis reglamentas (toliau - Reglamentas) bei Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas (toliau - Planas). Vadovaujantis TIPK taisyklių 16.13 ir 16.22 punktais, šie dokumentai privalo būti pateikiami kartu su paraiška TIPK leidimui gauti. Atkreipiame dėmesį, kad minėti punktai jokiu būdu neįpareigoja veiklos vykdytojo teikti Vilniaus RAAD jau suderinto Plano ar Reglamento. Planas, Reglamentas turi būti parengtas Atliekų tvarkymo taisyklėse (Žin., 1999, Nr. 63- 2065:2004, Nr. 68-2381) nustatyta tvarka bei veiklos vykdytojo patvirtintas parašu bei spaudu. Planą ir Reglamentą Vilniaus RAAD derina TIPK leidimo išdavimo metu, t. y. 2007 m. rugsėjo 10 d. išduodant TIPK leidimą buvo suderinti ir minėti dokumentai. Su Elektrėnų savivaldybe šie dokumentai nebuvo ir neprivalėjo būti derinami.

3. Vilniaus RAAD, nepažeisdamas TIPK taisyklių 70 p. nuostatų, laiku informavo visuomenę apie paraiškos priėmimą. Tiek 2006 gruodį, tiek 2007 m. birželį skelbiant informaciją, iš suinteresuotos visuomenės pastabų ar pasiūlymų Vilniaus RAAD negavo.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjų atstovės 2007 m. birželio 28 d. prašyme išdėstyti argumentai, kad TIPK paraiška yra per didelės apimties, kad pareiškėjai nespėja pasisamdyti ekspertų paraiškai įvertinti, yra nereikšminiai, kadangi apie TIPK leidimo išdavimo procedūros pradžią pareiškėjai buvo informuoti dar 2007 m. sausio 2 d., jau tada pareiškėjų atstovei buvo įteikta pirmos TIPK paraiškos kopija. Įvertinus prašyme išdėstytus argumentus dėl TIPK paraiškos nagrinėjimo pratęsimo bei TIPK leidimo išdavimo proceso sustabdymo, Vilniaus RAAD prašymo patenkinti negalėjo, kadangi išdėstyti argumentai prieštaravo TIPK leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų LR AM 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-330 (Žin., 2005, Nr. 103-3829), reikalavimams, Vilniaus apskrities, ypatingai Trakų savivaldybės, gyventojų bei veiklos vykdytojo UAB „VAATC“ interesams. 2007 m. birželio 28 d. pareiškėjų prašymas pratęsti terminą negali būti traktuojamas kaip suinteresuotos visuomenės motyvuotas pasiūlymas ar pastaba TIPK leidimo sąlygoms nustatyti.

5. Pareiškėjų argumentų, kad buvo blogai nustatyta 500 m. SAZ riba, Vilniaus RAAD negali komentuoti, kadangi SAZ (sanitarinės apsaugos zona) ribų nustatymas, aplinkinių gyventojų sveikatos klausimai yra sveikatos ministerijos kompetencijoje. TIPK leidimu ar kitais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sprendimais nėra tvirtinama SAZ riba ar kitaip nustatomos SAZ.

Atsiliepimas

6. Atsakovas nurodo, kad atliko visus TIPK paraiškos ir leidimo projekto derinimo su atsakingomis institucijomis veiksmus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Elektrėnų savivaldybės taryba atsiliepime į apeliacinį skundą nurudo, kad nesutina su apeliaciniu skundu, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimas yra teisėtas dėl jame nurodytų motyvų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2007 m. rugsėjo 10 d. UAB „VAATC“ išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (toliau – ir TIPK leidimas) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Vilniaus apskrities regioninio buitinių atliekų sąvartyno ir atliekų priėmimo iš gyventojų aikštelės Kazokiškių kaime, Kazokiškių seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje, eksploatavimo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti minėtą pareiškėjų reikalavimą.

Savo nesutikimą su pastaruoju Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu apeliantai pirmiausia grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai taikė teisės normas ir vertino aplinkybes dėl TIPK leidimo išdavimo pasibaigus Aplinkos ministerijos priimto teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių pasirinktoje vietoje (toliau – ir PAV sprendimas) galiojimui.

Byloje nustatyta, jog teigiamas PAV sprendimas Aplinkos ministerijos buvo priimtas 2002 m. birželio 12 d., o informacija apie jį viešai paskelbta 2002 m. birželio 27 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ (Informaciniai pranešimai, 2002 m. birželio 27 d., Nr. 51). Sprendimas išduoti ginčijamą TIPK leidimą buvo priimtas 2007 m. rugsėjo 10 d. (I t., b. l. 35).

Minėto 2002 m. birželio 12 d. PAV sprendimo priėmimo metu galiojusio Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas) (2000 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. VIII-1636 redakcija) 10 straipsnio 3 dalis nustatė, jog „atsakingos institucijos priimtas teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių galioja penkerius metus nuo jo priėmimo dienos“. Šioje byloje ginčijamo TIPK leidimo išdavimo metu galiojusio Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (2005 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. X-258 redakcija) 10 straipsnio 5 dalis nustatė, jog „atsakingos institucijos priimtas teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių galioja 5 metus nuo viešo paskelbimo dienos“.

Atsižvelgiant šias nuostatas bei į paminėtas faktines aplinkybes, akivaizdu, jog ginčijamas TIPK leidimas buvo išduotas pasibaigus minėto teigiamo PAV sprendimo galiojimui.

Pastarąją aplinkybę pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino kaip neturinčią įtakos ginčijamo TIPK leidimo teisėtumui, nurodęs, jog pradėjus šio leidimo išdavimo procedūrą (t. y. priėmus paraišką) sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių galiojo. Teismas konstatavo, jog iki teisės akto pasikeitimo pradėtos procedūros turi būti baigtos vadovaujantis to teisės akto, kuris galiojo jų pradėjimo metu, nuostatomis, todėl išduodant TIPK leidimą turėjo būti atsižvelgiama į tą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kuris galiojo pradėjus šio leidimo išdavimo procedūrą.

Atsižvelgdama į aukščiau paminėtą, teisėjų kolegija pirmiausiai vertina, ar ginčijamas TIPK leidimas galėjo būti išduotas pasibaigus 2002 m. birželio 12 d. PAV sprendimo galiojimui.

V.

Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio (2000 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. VIII-1637 redakcija) 2 dalimi, juridiniai ir fiziniai asmenys, planuojantys užsiimti ūkine veikla, savo lėšomis nustato, apibūdina ir įvertina planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai, parengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentaciją ir teikia ją poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams įstatymų nustatyta tvarka. Pastarojoje nuostatoje vartojama sąvoka „ūkinė veikla“ yra apibrėžiama to paties įstatymo 1 straipsnio 12 punkte ir yra suprantama kaip ūkinė ir kitokia veikla, kuri turi ar gali turėti įtakos aplinkai, t. y. neabejotinai apima ir nagrinėjamoje byloje aptariamą ūkinę veiklą – sąvartyno kaip įrenginio eksploatavimą, atliekų jame šalinimą.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir šio proceso dalyvių tarpusavio santykius tuo metu kai buvo atliekamas minėtos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas reglamentavo Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (2000 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. VIII-1636 redakcija). Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvis – atsakinga institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos ministerija), išnagrinėjusi poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių bei argumentuotą visuomenės pasiūlymų įvertinimą, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos priima motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla atsižvelgiant į jos pobūdį ir poveikį aplinkai leistina pasirinktoje vietoje (Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 str. 1 d. (2000 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. VIII-1636 redakcija). Vadovaujantis to paties straipsnio 4 dalimi (2000 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. VIII-1636 redakcija), jei atsakinga institucija priima sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla dėl galimo neigiamo poveikio aplinkai pasirinktoje vietoje neleistina, planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma. Pastebėtina, jog iš esmės analogiškos nuostatos atitinkamai buvo įtvirtintos ir ginčijamo TIPK leidimo išdavimo metu galiojusio Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 6 dalyse (2005 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. X-258 redakcija).

Analizuojant paminėtas įstatymo nuostatas, akivaizdu, jog teigiamas PAV sprendimas yra viena iš būtinų sąlygų ūkinei veiklai, kuriai būtinas poveikio aplinkai vertinimas, pradėti vykdyti pasirinktoje vietoje.

Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis (2005 m. kovo 24 d. įstatymo Nr. X-147 redakcija) nustato, jog juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. Imperatyvus reikalavimas turėti leidimą byloje aptariamai veiklai įstatymų leidėjo yra įtvirtintas Atliekų tvarkymo įstatymo (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2214) 6 straipsnio 1 dalyje. Paminėtina, jog pastarojoje nuostatoje vartojamos sąvokos „leidimas“ apibrėžimas yra pateikiamas to paties įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje ir yra suprantamas kaip taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, rengiamas ir išduodamas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Reikalavimą turėti leidimą sąvartyno eksploatavimui ginčijamo TIPK leidimo išdavimo metu nustatė ir Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444, 49 punktas (2005 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-672 redakcija).

Iš paminėtų nuostatų matyti, jog tais atvejais, kai yra būtina atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, siekiant pradėti vykdyti pastarąją ūkinę veiklą yra reikalingas tiek teigiamas PAV sprendimas, tiek TIPK leidimas. Pastarųjų administracinių aktų tarpusavio santykis yra atskleidžiamas ginčijamo TIPK leidimo išdavimo metu galiojusioje Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje, imperatyviai nustačiusioje, jog sprendimas dėl veiklos galimumo yra privalomas institucijai, išduodančiai leidimus ūkinei veiklai.

Paminėtina ir tai, kad Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir pakeitimo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. D1-330 redakcija, su paskutiniais pakeitimais padarytais 2007 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-18, galiojusi ginčijamo leidimo išdavimo metu; toliau – ir TIPK taisyklės), nustatė, jog rengiant paraišką TIPK leidimui gauti gali inter alia būti naudojami poveikio aplinkai vertinimo dokumentai (18 p.), jog šie dokumentai yra naudojami rengiant TIPK leidimą (39.4 p.). Be to, TIPK taisyklių 5 priedo 41.3 punktas, kaip vieną iš privalomų TIPK leidimo priedų numatė Aplinkos ministerijos ar RAAD sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu (jei toks buvo atliktas) originalą ar jo patvirtintą nuorašą.

Sisteminiu, teleologiniu, lingvistiniu, loginiu teisės aiškinimo metodu analizuojant paminėtas teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog TIPK leidimas pradėti vykdyti ūkinę veiklą, kai yra būtinas šios veiklos poveikio aplinkai vertinimas, gali būti išduodamas tik esant teigiamam PAV sprendimui. Pabrėžtina ir tai, jog įstatymų leidėjo įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog PAV sprendimas yra privalomas institucijai išduodančiai leidimus ūkinei veiklai, reiškia ne tik tai, jog leidimas ūkinei veiklai, inter alia TIPK leidimas, neišduodamas, jei nusprendžiama, jog planuojamos ūkinės veiklos vykdymas pasirinktoje teritorijoje neleistinas, bet ir tai, jog toks leidimas negali būti išduodamas, kuomet PAV sprendimo galiojimo terminas yra pasibaigęs tais atvejais, kai dėl veiklos, kuriai pradėti vykdyti prašoma išduoti TIPK leidimą, apskritai yra būtina atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

Pastarąją išvadą, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindžia aplinkybė, jog įstatymų leidėjo nustatytas teigiamo PAV sprendimo galiojimo terminas nėra savitikslis. Tai rodo poveikio aplinkai vertinimo objektas, kuris suprantamas kaip planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, bei šio proceso tikslai: 1) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį žmonėms, gyvūnijai ir augalijai; dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei; materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai; 2) sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį žmonėms ir kitiems šio straipsnio 1 punkte išvardytiems aplinkos komponentams ar šio poveikio išvengti; 3) nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai leistina pasirinktoje vietoje (Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (2000 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. VIII-1636 redakcija) 3 str. 1 d., 4 str.). Iš paminėto akivaizdu, jog esminę reikšmę, atliekant poveikio aplinkai vertinimą, turi aplinkos elementai, kurie paprastai nėra statiški ir nuolat kinta. Todėl įstatymų leidėjo nustatytas teigiamo PAV sprendimo galiojimo terminas yra vertintinas, kaip siekis užtikrinti, jog prieš pradedant vykdyti atitinkamą ūkinę veiklą, bus atsižvelgta į aktualias aplinkos elementų (komponentų) savybes, tam, kad planuojama ūkinė veikla turėtų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai bei kad būtų galima pasirinkti kiek įmanoma efektyvesnes priemones šiam poveikiui sumažinti. Savo ruožtu, pastarosios aplinkybės įgalina teigti, kad teigiamas PAV sprendimas, kurio galiojimo terminas pasibaigė, negali būti prilyginamas galiojančiam teigiamam sprendimui, nes tai ne tik reikštų, kad įstatymų leidėjas šį terminą nustatė be reikalo, bet ir būtų paneigta pati poveikio aplinkai vertinimo ir PAV sprendimo paskirtis.

Vertinant pirmosios instancijos teismo išvados, kad TIPK leidimui išduoti pakanka per teigiamo PAV sprendimo galiojimo terminą pateikti paraišką šiam leidimui, pagrįstumą, pažymėtina, jog tokios nuostatos galiojančiuose teisės aktuose nėra ir pirmosios instancijos teismas jos nenurodė. Be to, teisės inter alia eksploatuoti aptariamą įrenginį ir vykdyti nagrinėjamą ūkinę veiklą įgijimo pradžia yra siejama su TIPK leidimo išdavimu, nebent šiame leidime būtų nustatyta kita (vėlesnė) data. Taigi vien tik paraiškos TIPK leidimui gauti pateikimas kompetentingoms institucijoms nereiškia teigiamo PAV sprendimo ar jo dalies galutinio ir visiško įgyvendinimo, nes TIPK leidimas gali būti ir neišduodamas (žr., pvz., TIPK taisyklių, galiojusių ginčijamo leidimo išdavimo dieną, 48 p.), vien tik paraiškos pateikimas teisės vykdyti ūkinę veiklą dar nesuteikia. TIPK leidimas išduodamas sudėtingos administracinės procedūros metu, į kurią įtraukiama visuomenė, taip pat gali būti įtraukiamos kitos kompetentingos institucijos. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjo nustatytas teigiamo PAV sprendimo galiojimo terminas tampa nebeaktualus ne kreipusis į kompetentingas institucijas dėl teisės vykdyti ūkinę veiklą, dėl kurios buvo priimtas teigiamas PAV sprendimas, bet TIPK leidimo išdavimu įgijus teisę pradėti vykdyti (įgyvendinti) teigiamame PAV sprendime numatytą ūkinę veiklą. Tokia išvada darytina sisteminiu ir kitais teisės aiškinimo metodais analizuojant tiek byloje aptariamo teigiamo PAV sprendimo priėmimo, tiek ginčijamo TIPK leidimo išdavimo metu galiojusias Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas, iš kurių matyti, jog įstatymų leidėjas pareigą atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar (ir) atranką dėl minėto vertinimo privalomumo iš esmės numato dviem atvejais – kai yra planuojama vykdyti naują ūkinę veiklą arba kai yra keičiama ar išplečiama jau vykdoma ūkinė veikla. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, jog galiojančio teigiamo PAV sprendimo, vykdant byloje aptariamą ūkinę veiklą, nereikėtų tik tuo atveju, jei teisės aktų nustatyta tvarka TIPK leidimas yra gautas ir, atitinkamai, teisė eksploatuoti įrenginį ir vykdyti ūkinę veiklą jau yra įgyta. Savo ruožtu, kol atitinkamai veiklai būtinas TIPK leidimas negautas, asmuo negali įgyti teisės eksploatuoti įrenginį ir vykdyti ūkinę veiklą vien tik teigiamo PAV sprendimo pagrindu, dėl ko negali ir reikalauti, kad TIPK leidimas būtų išduodamas pagal paraiškos pateikimo dieną buvusią situaciją – ar yra reikiamos sąlygos leisti vykdyti atitinkamą veiklą (išduoti TIPK leidimą), nesant kitokio teisinio reguliavimo, turi būti vertinama ne pagal paraiškos pateikimo momentu buvusią padėtį, bet pagal aptariamos teisės suteikimo dieną buvusią situaciją.

Minėta išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, teisėtų lūkesčių nepažeidžia, nes suinteresuoti asmenys negali turėti teisės normomis pagrįsto lūkesčio, kad pasibaigus teigiamo PAV sprendimo galiojimui, bet dar galutinai neįgijus teisės visa apimtimi vykdyti PAV sprendime įvertintą veiklą, jie galės įgyti šią teisę nepaisant to, kad teigiamas PAV sprendimas nebegalioja ir jiems pozityvių teisinių pasekmių sukelti nebegali. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su ginčo įrenginio statybos užbaigimu, taip pat neturi lemiamos reikšmės, nes statinio pastatymas pats savaime nesuteikia teisės vykdyti ūkinę veiklą. Suinteresuotas asmuo neabejotinai žino, kiek laiko galioja teigiamas PAV sprendimas, todėl turi galimybes pasverti visą su tuo susijusią riziką. Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose Nr. A63-896/2008 ir A17-316/2007 faktinės situacijos nebuvo pakankamai panašios į šioje byloje nagrinėjamą, todėl remtis procesiniais sprendimais minėtose bylose nėra pakankamo pagrindo. Be to, minėtuose procesiniuose sprendimuose analizuota teisės norminių aktų pa(si)keitimo reikšmė anksčiau pradėtoms procedūroms. Savo ruožtu teigiamas PAV sprendimas nėra norminis teisės aktas ir jo galiojimo pasibaigimas negali būti prilyginamas teisės normų pakeitimui. Apskritai teigiamo PAV sprendimo galiojimas yra akivaizdžiai terminuotas, todėl jo galiojimo termino pasibaigimas nereiškia, kad atsiranda kokios nors naujos normos, kurios pradedamos taikyti atgal. Pasibaigus terminui šis sprendimas paprasčiausiai praranda savo ankstesnę teisinę reikšmę ir galią, asmenys nebegali juo remtis.

Apibendrinant išdėstytą, bei atsižvelgiant į tai, jog PAV sprendimas yra privalomas TIPK leidimus išduodančiai institucijai, konstatuotina, jog reikalavimas turėti teigiamą PAV sprendimą sietinas būtent su TIPK leidimo išdavimo momentu, o ne su paraiškos gauti minėtą leidimą pateikimu. Todėl nagrinėjamu atveju išduodant TIPK leidimą eksploatuoti įrenginį – sąvartyną, privalėjo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir priimtas naujas teigiamas sprendimas arba priimta atranką atliekančio subjekto išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo nebūtinumo.

Kadangi ginčijamas TIPK leidimas buvo išduotas nesant nė vieno iš minėtų sprendimų, t. y. nebuvo nei galiojančio teigiamo PAV sprendimo, nei atranką atliekančio subjekto išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo nebūtinumo, šis leidimas laikytinas išduotu nepagrįstai. Atsižvelgiant į PAV sprendimo paskirtį bei į tai, jog TIPK leidimas ūkinei veiklai, kokia yra nagrinėjamu atveju, negalėjo būti išduodamas, jei nebuvo vieno iš minėtų sprendimų, šis pažeidimas laikytinas esminiu, todėl ginčijamas TIPK leidimas naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.).

VI.

Šiame baigiamajame teismo akte padarytos išvados dėl ginčijamo TIPK leidimo neteisėtumo negali paneigti ir atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai, jog išduodant ginčijamą TIPK leidimą buvo remtasi poveikio aplinkai ataskaitos medžiaga bei statybos techniniu projektu, kuriame pateikti detalūs bei patikslinti planuojamos ūkinės veiklos technologiniai sprendimai.

Šiame kontekste pirmiausia pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo galiojančio PAV sprendimo (išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo nebūtinumo). Todėl tai, kad išduodant ginčijamą leidimą buvo atsižvelgta į minėtą ataskaitą, neturi įtakos jo teisėtumui, nes, kaip jau buvo konstatuota šiame baigiamajame teismo akte, ginčijamas TIPK leidimas negalėjo būti išduotas nesant galiojančio teigiamo PAV sprendimo.

Be to, ginčijamo TIPK leidimo teisėtumui neturi įtakos ir aplinkybė, jog Statybos techninio reglamento STR 1.05.05:2004 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“, patvirtinto aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 701 (toliau – ir STR „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“), pagrindu, siekiant detalizuoti (patikslinti) numatytų poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje sprendinių ir priemonių įgyvendinimą, buvo parengta statinio projekto aplinkos apsaugos dalis. Sutiktina, jog rengiant statinio projekto aplinkos apsaugos dalį yra įvertinami visi aplinkos elementai, kuriems darys poveikį statinyje planuojama ūkinė veikla ir numatomos priemonės šiam poveikiui sumažinti (STR „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“ (su pakeitimais padarytais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-256) 2, 15 p.). Tačiau šiuo atžvilgiu pastebėtina, jog, skirtingai nuo PAV sprendimo, statinio projekto aplinkos apsaugos dalies parengimas (teisės aktų nustatytais atvejais) yra būtinas statybos leidimui gauti, tačiau juo tiesiogiai nesprendžiamas klausimas dėl ūkinės veiklos – pastatyto ir įrengto sąvartyno eksploatavimo – galimumo pasirinktoje vietoje, todėl negali pakeisti nagrinėjamu atveju privalomo turėti teigiamo PAV sprendimo.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad teisės aktai nenustato, jog pastačius statinį ar įrenginį, dėl kurio anksčiau buvo priimtas teigiamas PAV sprendimas, teigiamas PAV sprendimas yra įgyvendinamas, t. y. tampa neterminuotu arba nebūtinu gaunant TIPK leidimą minėtam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Teisės aktai taip pat nenustato, kad pastačius statinį ar įrenginį, dėl kurio anksčiau buvo priimtas teigiamas PAV sprendimas, TIPK leidimas turi būti išduodamas, nepaisant to, kad teigiamo PAV sprendimo galiojimo terminas pasibaigė. Tokios išvados neleidžia daryti ir aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju teigiamas PAV sprendimas apėmė ne tik įrenginio statybą, kaip tokią, bet ir šio įrenginio eksploatavimą. Šioje byloje, be kita ko, nėra ginčo, kad apskritai tokio pobūdžio sąvartyne vykdomai veiklai poveikio aplinkai vertinimas buvo būtinas (VI t., b. l. 8, 10).

VII.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias TIPK leidimo išdavimą. Skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinus ginčijamą TIPK leidimą neteisėtu, t. y. patenkinus pareiškėjų reikalavimą, nėra tikslinga spręsti klausimo dėl šio leidimo panaikinimo kitais pagrindais, todėl apeliacinio skundo argumentai likusioje dalyje nenagrinėtini. Atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja pagrindas ginčijamą aktą panaikinti remiantis nacionalinių teisės normų pažeidimu, šioje byloje nebelieka poreikio kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

Vis dėlto nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, jog ginčijamo TIPK leidimo panaikinimas reiškia, jog UAB „VAATC“ netenka teisės eksploatuoti ginčo įrenginio, inter alia vykdyti Vilniaus apskrities savivaldybėse susidariusių komunalinių atliekų tvarkymo, šalinant jas aptariamame sąvartyne, veiklą (I t., b. l. 37). Neabejotina, jog skubus teismo sprendimo vykdymas, t. y. ginčijamo TIPK leidimo panaikinimas ir veikiančio sąvartyno, kuriame šalinamos didžiausioje pagal gyventojų skaičių Vilniaus apskrityje susidarančios nepavojingos atliekos (kasdien apie 930 tonų (I t., b. l. 39), veiklos sustabdymas sukels sunkumų saugiai šalinti susidarančias atliekas, kad jos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai. Be to, kaip matyti iš galiojančių teisės aktų, sąvartynų uždarymas turi būti planuojamas iš anksto bei atliekamas nustatyta tvarka (žr., pvz., Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444, X skyrius). Šiuo metu galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis imperatyviai įpareigoja nutraukti inter alia atliekų šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, nedelsiamas sprendimo vykdymas neatitiktų viešojo intereso dėl tinkamo atliekų šalinimo ir tvarkymo, o dėl didelio atliekų kiekio kiltų sunkumų, jas šalinant kituose sąvartynuose. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad neatidėliotinas ginčijamo leidimo panaikinimas galėtų sukelti itin sunkių, neadekvačių ir neproporcingų pasekmių Vilniaus regionui ir jo gyventojams.

Administracinių bylų teisenos įstatymas expressis verbis nenumato galimybės atidėti teismo sprendimo vykdymo. Tačiau paminėtina, kad Vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS444–261/2010 yra nurodęs, jog „sprendžiant klausimus dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti taikomos šiuos klausimus reglamentuojančios Civilinio proceso kodekso nuostatos“. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimo institutą Vyriausiasis administracinis teismas taikė ir kitose bylose (pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–73/2010; 2010 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444–1593/2010; 2009 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143–882/2009). Taigi teisėjų kolegijos manymu, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, kad teisingumą vykdo tik teismas, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atidėti šio sprendimo vykdymą. Pažymėtina, jog Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis suteikia teisę teismui inter alia savo iniciatyva spręsti klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Įvertinus paminėtas reikšmingas aplinkybes, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vienerių metų terminas šiuo metu laikytinas pakankamu siekiant išspręsti klausimą dėl Vilniaus apskrities savivaldybėse susidarančių atliekų šalinimo (pvz., naujo TIPK leidimo teisės aktų nustatyta tvarka išdavimo, atliekų šalinimo kituose sąvartynuose organizavimo ar pan.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n usprendžia:

Pareiškėjų Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių bendruomenės ir G. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjų skundą tenkinti. Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. rugsėjo 10 d. taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti.

Sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Antanas AblingisLaimutis AlechnavičiusLaimė Baltrūnaitė