Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. (E. D. ) gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija iki 2007-06-28) ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. nuteistas už tai, kad 2006 metų liepos mėnesio pradžioje, tyrimo metu nenustatytu laiku, prie Neries upės, ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su N. B. metu, sudavė pastarajam rankomis ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas bei vieną smūgį koja į krūtinės sritį, nuo ko N. B. nugriuvo, po to jis gulintį N. B. paėmė už pažastų ir nutempė apie 4 metrus gilyn į Nėries upės vandenį, kur tyčia panardino pastarojo galvą po vandeniu ir jėga laikė, kol šis nustojo priešintis bei mirė nuo mechaninės asfiksijos, prigeriant vandeniu. Tokiu būdu E. D. tyčia nužudė N. B. , t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Gynėjo nuomone, byloje nesurinkta jokių neginčijamų įrodymų, leidžiančių tvirtinti, jog N. B. yra nužudytas ir kad jis mirė būtent nuo mechaninės asfiksijos prigeriant vandeniu 2006 m. liepos mėnesio pradžioje, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku prie Neries upėje. Taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad jo mirties priežastis yra E. D. tyčiniai veiksmai.

N. B. kūnas ar jo liekanos iki šiol nerasti nei Neries upėje, nei kitur, nors ir ikiteisminio tyrimo institucijos jo aktyviai ieškojo. Be to, gynėjas nurodo, kad yra liudininkų, kurie matė N. B. gyvą arba netgi su juo bendravo Vilniaus mieste po 2006 m. liepos mėnesio, o kai kurie jų netgi buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu arba teisme (D. P. , A. S. , „Vadimas"). Apie tai, kad žino, jog tokie susitikimai su šiais asmenimis buvo, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklausiama buvusi N. B. sugyventinė liudytoja S. S. . Advokatas mano, kad ta aplinkybė, jog N. B. negrįžo gyventi palapinėn pas buvusią sugyventinę S. S. ir nepasiėmė iš jos buvusių mažai vertingų asmeninių daiktų, o taip pat tai, kad jis neprisistatė pas Vilniaus miesto VPK ONTT pareigūnus, tiriančius namų padegimo bylą, kurioje jis buvo svarbus liudytojas, nepatvirtina N. B. nužudymo fakto.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. D. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyręs bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo bei nuteistojo E. D. kaltės nužudžius N. B. , ką nepagrįstai nuteistasis ginčija apeliaciniame skunde.

Nuteistojo E. D. gynėjo apeliaciniame skunde iškelta versija, kad nukentėjusysis po panardinimo Nėries upėje galėjo išplaukti ir likti gyvas, nes po įvykio jį matė keletas asmenų, paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir apygardos teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. D. iš esmės prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2006 metais liepos mėnesį (tikslios dienos nepamena) susitiko su M. B. , R. C. , S. S. ir N. B. . Vėliau visi prie Nėries upės girtavo gėrė alų, degtinę, odekoloną. Begeriant jis ir M. B. su S. S. pradėjo užsiiminėti seksu. Po to N. B. jam pradėjo reikšti pretenzijas. Pradžioje jis N. B. sudavė rankomis, po to vieną kartą įspyrė pastarajam į krūtinę, po šio jo smūgio N. B. nukrito. Jis N. B. sudavė nemažiau kaip 5 smūgius. Matė tik vieną R. C. suduotą smūgį N. B. , po kurio N. B. parkrito ir liko gulėti. Nukentėjusįjį konflikto metu nutempė į Nėries upę ir laikydamas už pečių, kurį laiką laikė panardinęs po vandeniu, veidu į vandenį. Nuteistojo tikslas buvo, kad N. B. apsiramintų. Tačiau, taip darydamas jis neturėjo ketinimų, jo skandinti ir nužudyti. Nuteistasis E. D. nėra įsitikinęs, kad po N. B. padarytų veiksmų, pastarasis galėjo nuskęsti. Be to, mano, kad N. B. galėjo likti gyvas ir išplaukti, nes buvo kalbama, kad po šio konflikto nukentėjusįjį matė kiti asmenys (t. 2, b. . 105-106). Nors nuteistasis nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, savo parodymus pakeitė, tačiau apygardos teismas pagrįstai tokį parodymų pakeitimą sukritikavo. Be to, pats nuteistasis nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių jis keitė parodymus. Pastebėtina ir tai, kad nors nuteistasis teisme ir neigė kai kurias bylos aplinkybes, tačiau iš esmės neneigė, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį bei laikė jį panardintą vandenyje ir matė kaip nukentėjusiojo kūnas nuplaukė pasroviui.

Be to, nuteistojo duoti parodymai dėl N. B. nužudymo, iš dalies atitinka ir liudytojos S. S. parodymus. Ši liudytoja parodė, kad N. B. buvo jos sugyventinis. 2006 m. liepos mėnesio pradžioje ji, E. D. , R. C. , M. B. ir N. B. vartojo alkoholinius gėrimus Antakalnio rajone, prie Nėries upės. Tarp jos ir N. B. kilo konfliktas, o likę vyrai ją užstojo. Ji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, todėl tiksliai visų aplinkybių neatsimena. Ji negirdėjo jokių garsų, kas leistų suprasti, kad tarp N. B. , R. C. bei E. D. buvo kilusios muštynės ar kad N. B. būtų įmestas į upę. Vėliau R. C. pasakė, kad jie davė N. B. 7 litus ir nusiuntė į naktinę parduotuvę "Ryga" nupirkti vyno. Ji, R. C. ir E. D. sėdėjo prie upės ir laukė sugrįžtančio iš parduotuvės N. B. . N. B. negrįžus, visi išsiskirstė. Ji pradėjo N. B. ieškoti ryte, tačiau jo nerado. Miškelyje palapinėje, N. B. turėjo didelį polietileninį krepšį, kuriame laikė savo drabužius, tačiau nuo to karto nei vienas N. B. daiktas nebuvo pajudintas iš vietos, o tai reiškia, kad šis nebuvo sugrįžęs. Po poros savaičių ji išgirdo sklindant kalbas, kad N. B. užmušė ir įmetė į upę (t. 3, b. l. 84). Iš šių parodymų matyti, kad įvykio metu išties buvo kilęs konfliktas tarp nukentėjusiojo N. B. bei kitų išgertuvėse dalyvavusių asmenų, kurių tarpe buvo ir nuteistasis E. D. . Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad iš 2006 m. gruodžio 8 d. Vilniaus m. VPK KP NTT Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjos N. F. tarnybinio pranešimo matyti, jog būtent liudytoja S. S. apie įvykį ir pranešė policijai. Pranešdama apie įvykį liudytoja S. S. parodė, kad 2006 m. liepos mėnesį, Antakalnyje, prie Nėries upės vartojant alkoholinius gėrimus su N. B. ir kitais dviem vyriškiais, kilus konfliktui tarp N. B. ir minėtų dviejų vyriškių, pastarieji N. B. sumušė ir įmetė į upę (t. 1, b. l. 2). Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad įvykio metu prieš nukentėjusįjį N. B. buvo naudojamas smurtas, jis buvo skandinamas vandenyje.

Liudytojas R. C. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2006 metais liepos mėnesį prie Nėries upės, jis, E. D. , M. B. , S. S. bei N. B. vartojo alkoholinius gėrimus. Konflikto metu E. D. sumušė N. B. . Vėliau atsinaujinus konfliktui, E. D. sudavė N. B. keletą smūgių ir nutempė į Nėries upę. Kas vyko toliau nematė, nes užstojo krūmai (t. 3, b. l. 89). Tačiau, ikiteisminio tyrimo metu R. C. parodė kitokias įvykio aplinkybes, t.y. kad E. D. sugriebė už kaklo ir smaugdamas panardino N. B. galvą į vandenį. Pamurkdęs N. B. į vandenį, E. D. pastarojo kūną pastūmė gilyn, kur teka sraunus vanduo. Jis matė, kaip N. B. kūnas nuplaukė upe, bet nepatikėjo, kad N. B. nebegyvas. Jis pamanė, kad N. B. kur nors išplauks. Vėliau visi išsiskirstė į namus. Einant kartu su E. D. , pastarasis jam pasakė frazę: „nemaniau, kad taip lengvai". Iš tos E. D. pasakytos frazės jis suprato, kad E. D. turėjo mintyse „ kad taip lengvai nužudė N. B. ". Ryte jis atėjo pas E. D. į palapinę ir šis pasakė, kad jei policijos pareigūnai ką nors apie tai sužinos, kad visi sakytų, jog N. B. išėjo parnešti alkoholio ir nebegrįžo. Visa tai girdėjo ir M. B. . Daugiau jis N. B. nematė (t. 2 b.l. 21-22). Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai pastebėjo, kad liudytojas R. C. negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis pakeitė parodymus. Be to, pastebėtina, kad liudytojas R. C. , ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino 2006 m. gruodžio 14 d. atliekant parodymų patikrinimą vietoje. Iš 2006 m. gruodžio 14 d. protokolo, kuriame užfiksuotas šis baudžiamojo proceso veiksmas, bei prie šio protokolo esančių nuotraukų matyti, kad liudytojas išties matė visą įvykį ir jokie krūmai negalėjo jam užstoti vaizdą (t. 2, b. l. 23-29). Dėl šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad liudytojo R. C. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vertintini kaip atitinkantys tikrąją įvykio eigą bei aplinkybes.

Visas aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojo M. B. pirmos instancijos teisme perskaityti, ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad 2006 metais birželio mėnesio pabaigoje ar liepos mėnesio pradžioje jis su R. C. , E. D. , S. S. ir N. B. nusileido prie Nėries upės, ties Vileišio g., Vilniuje. Visi gėrė odekoloną ir alų. Jis ir E. D. mylėjosi su S. S. , o R. C. ir N. B. buvo šalia ir viską matė. Kažkuriuo momentu pamatė, kad kiek tolėliau ant žolės guli N. B. , kurio lūpos buvo kruvinos. Jis R. C. paklausė, kas N. B. atsitiko. Pastarasis jam atsakė, kad sudavė N. B. ir šį „atjungė". Jis nežino ar N. B. buvo atgavęs sąmonę, tačiau maždaug po 15 min. E. D. paėmęs N. B. už pažastų nutempė į upę, E. D. nukentėjusįjį N. B. iki upės tempė 3-4 metrus, o R. C. ėjo iš paskos. Nuteistasis E. D. vandenyje buvo pasilenkęs prie N. B. galvos, su nuleistomis į apačią rankomis. Po to E. D. , palikęs N. B. vandenyje išlipo į krantą. Liudytojas žiūrėjo į upę, tačiau N. B. kūnas į paviršių neiškilo, todėl suprato, kad E. D. paskandino N. B. . Sekančią dieną jis E. D. paklausė – ką šie pridarė. Nuteistasis E. D. jam atsakė, kad per girtumą, ir kad jis apie tai niekam nepasakotų (t. 1, b.l. 174-176, 185-186). Šiuos savo parodymus liudytojas M. B. patvirtino 2007 m. sausio 19 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b. l. 177-182).

Teismo medicinos specialistė R. A. parodė, kad jei žmogus atsidurtų upėje liepos mėnesį kai vidutinė oro temperatūra siekia +25 laipsnius, tikėtina, kad vandens temperatūra paviršiuje būtų žemesnė 2-5 laipsniais. Tokiu atveju labiausiai tikėtina, kad mirties priežastis būtų mechaninė asfiksija prigeriant vandenyje. Tai galėtų įvykti greitai, bei per tam tikrą laiką, pvz. žmogus plaukia, bando išsilaikyti, dirba įvairios raumenų grupės, vėliau silpsta jėgos, žmogus nuskęsta, šis laikas labai įvairus ir varijuoja priklausomai nuo individualių žmogaus savybių bei lydinčių priežasčių (girtumo, traumų ir t.t) ir galėtų tęstis keletą – keliolika valandų. Jei žmogus neplaukia, o yra paniręs vandenyje, guli ant kranto, tuomet mirtis galėtų įvykti nuo atvėsimo (net ir vasarą) - krintant temperatūrai visos gyvybinės funkcijos palaipsniui silpnėja, nukritus kūno temperatūrai iki 30-27 laipsnių Celsijaus, kvėpavimas ir pulsas suretėja, širdies susitraukimai susilpnėja, krinta kraujospūdis, lėtėja kraujotaka, audiniams pradeda trūkti deguonies, blėsta sąmonė ir t.t. Atvėsimą gali pagreitinti girtumas, pervargimas, kūno sužalojimai ir t.t., neatmetama, kad atsižvelgiant į šiltąjį metų laiką, tai galėtų įvykti ir kelių parų laikotarpyje. Taip pat žmogus patekęs į vandenį gali mirti ir dėl kitų priežasčių, t.y. ištiktas įvairių ligų: pavyzdžiui, ūmaus miokardo infarkto, histamininio šoko, kraujo išsiliejimo į galvos smegenis ir t.t. Atsižvelgiant į šios baudžiamosios bylos aplinkybes, t.y. kad nukentėjusysis N. B. buvo mušamas, neblaivus, upėje gulėjo veidu į vandenį, jis turėjo nuskęsti labai greitai. Jei kartais taip neįvyko, N. B. gulint veidu į vandenį mirtis turėjo įvykti per 3-7 min. nuo mechaninės asfiksijos prigeriant vandenyje (uždusimas) (t. 2, b.l. 11-13).

Tą aplinkybę, kad nukentėjusysis N. B. dingo ir buvo ieškomas, bet lig šiol nerastas patvirtina liudytojos S. S. parodymai, šią aplinkybę patvirtina ir liudytojo D. F. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmos instancijos teisme. Iš byloje esančio 2007 m. birželio 19 d. tyrėjos N. F. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą kitoje baudžiamojoje byloje, N. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Byloje yra asmens, kuriam paskirta minėta kardomoji priemonė, registracijos lapas, iš kurio matyti, kad N. B. iš esmės laikėsi šios kardomosios priemonės, tačiau po paskutinio jo užsiregistravimo 2006 m. birželio 14 d. nustojo registruotis (t. 1, b. l. 120-122). Liudytoja S. S. pirmos instancijos teisme parodė, kad po įvykio dvi savaites ieškojo N. B. , po to išgirdo, kad jis užmuštas (t. 3, b. l. 84). Be to, liudytojas D. F. parodė, kad dirba Vilniaus miesto VPK KP ONTT. 2005 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, dėl tyčinio turto sužalojimo ir sunaikinimo. Liudytoju šioje byloje 2006 metais birželio 14 dieną apklaustas N. B. , gim. 1970 m. balandžio 23 d., be nuolatinės gyvenamosios vietos. Po apklausos, dviejų savaičių laikotarpiu, liudytojas asmeniškai porą kartų Antakalnio mikrorajone buvo sutikęs N. B. , o nuo 2006 rugpjūčio N. B. pradėta ieškoti su tikslu apklausti pastarąjį liudytoju teisme. N. B. buvo ieškota adresais Grybo g. 15, 17, 19 namuose, Antakalnio mikrorajone, Vilniuje, ir kituose pagal operatyvinę informaciją galimai N. B. buvimo vietose, tačiau pastarojo niekur surasti nepavyko. Buvo bendrauta ir su vietiniais Antakalnio mikrorajono asocialiais asmenimis pažinojusiais N. B. , kurie paaiškino, kad N. B. nuo 2006 metų vasaros niekur nematė ir nežino kur N. B. galėtų būti (t. 2, b. l. 9-10, t. 3, b. l. 86-87).

Nuteistojo gynėjas, apeliaciniame skunde ginčydamas nuteistojo E. D. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nurodo, kad nukentėjusįjį N. B. po įvykio matė liudytojos A. S. , D. P. , todėl jis įvykio metu nebuvo nužudytas. Kolegijos nuomone, šie nuteistojo E. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Liudytoja D. P. apklausiama pirmos instancijos teisme parodė, kad tiksliai pasakyti, kada sutiko N. B. , negalinti, tačiau mano, kad jį sutiko prieš galvos traumą, kurią patyrė 2006 metais spalio mėnesį. Dėl minėtos traumos ji daug ko neatsimena. Ji N. B. buvo sutikusi Šilo ir Grybo gatvių sankryžoje. Tuo metu N. B. buvo vienas, t.y. be S. S. , nes pastarasis visada tik su ja vaikščiodavo, jie buvo pora. N. B. jai buvo skolingas todėl jį užkalbino. Nuo minėtos dienos ji N. B. daugiau nebuvo sutikusi (t. 2, b.l. 6-8, t. 3, b. l. 86). Liudytoja A. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2006 m. rugpjūčio mėnesį, vakare, jai važiuojant troleibusu prie jos priėjo N. B. , jis buvo su kažkokia mergina. Priėjęs N. B. pasisveikino, jie pasikalbėjo ir šis ją pakvietė į svečius ir pasakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau į svečius ji taip ir nenuėjo (t. 1, b.l. 194-195). Kolegijos nuomone, šiuo atveju, tiek liudytojos D. P. , tiek liudytojos A. S. parodymai negali būti vertinami, kaip įrodymas, neabejotinai patvirtinantis, kad nukentėjusysis N. B. nebuvo nužudytas įvykio metu. Visų pirma, pastebėtina, kad liudytoja D. P. tik apytiksliai nurodė laiką, kada tariamai buvo sutikusi nukentėjusįjį N. B. , antra, liudytoja 2006 m. spalio mėnesį buvo patyrusi galvos traumą, kuri, jos teigimu turėjo tam tikrų pasekmių jos atminčiai, todėl kolegija mano, kad dėl šių aplinkybių liudytoja galėjo sąžiningai klysti dėl laiko, kada ji buvo sutikusi nukentėjusįjį N. B. . Kolegijos nuomone, liudytojos A. S. parodymai taip pat nepatvirtina, kad nukentėjusysis N. B. įvykio metu nebuvo nužudytas. Šios liudytojos parodymai buvo tikrinti ikiteisminio tyrimo metu. Iš 2007 m. kovo 20 d. Vilniaus apskrities VPK KP NTT Smurtinių nusikaltimų skyriaus tyrėjo J. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, duris atidarė M. D. , kuri paaiškino, kad name gyvena senai viena, kartu niekas daugiau negyveno. Pakartotinai nuvykus tuo pačiu adresu ir M. D. parodžius fotonuotraukas tarp kurių buvo ir N. B. nuotrauka, M. D. pastarojo neatpažino (t. 2, b. l. 1, 2-3). Kolegijos nuomone, tas faktas, kad liudytojos D. P. ir A. S. galėjo matyti nukentėjusįjį po įvykio, kelia abejonių dar ir dėl to, jog daugiau, išskyrus jas, niekas iš nukentėjusiojo N. B. aplinkos, jo nematė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis buvo pakankamai intensyviai ieškomas, jo ieškojo ir liudytoja S. S. , su kuria jis artimai bendravo. Taip pat N. B. ieškojo ir policijos pareigūnai, tai matyti iš byloje esančių policijos komisariatų pranešimų bei iš Vilniaus apskrities VPK KP NTT Smurtinių nusikaltimų skyriaus tyrėjos N. F. 2007 m. birželio 19 d. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 100).

Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad liudytojų parodymai esminėse detalėse sutampa ir nėra prieštaringi, apygardos teismas juos bei kitus byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į šių įrodymų visumą bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis E. D. smurtaudamas bei skandindamas nukentėjusįjį, suvokė pavojingą šios nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK 129 straipsnyje numatyti padariniai, t. y. nukentėjusysis N. B. gali mirti, ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Kitaip tariant, nuteistasis E. D. veikdamas netiesiogine tyčia, nužudė nukentėjusįjį N. B. , t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. D. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.